Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu :

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 1 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

– pagal BK 178 str. 4 d. (už 2010 m. lapkričio 13 d. įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą) – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

– pagal BK 178 str. 4 d. (už 2011 m. sausio 15 d. įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą) – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 1 metus ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti T. S. ir Z. S., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

– 2010 m. lapkričio 13 d., apie 13.25 val., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 175 Lt bendros vertės prekybos centro turtą;

– 2011 m. sausio 15 d., apie 12.27 val., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 252,37 Lt bendros vertės prekybos centro turtą;

– 2012 m. sausio 29 d., per 2 kartus – apie 13.15 val. ir apie 14.30 val. – iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. S. ir Z. S., pagrobė 452,53 Lt bendros vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą;

– 2012 m. vasario 29 d., apie 20 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. S. ir Z. S., pasikėsino pagrobti 289,81 Lt bendros vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes T. S. buvo paprašytas parduotuvės vadovės R. S. nueiti prie kasos ir susimokėti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. konkretaus prašymo nesuformulavo, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, kad jis prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystės panaikinti. Nurodo, kad 2012 m. sausio 29 d. ir 2012 m. vasario 29 d. buvo padarytos trys atskiros nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas jas turėjo kvalifikuoti ne kaip dvi nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., o kaip tris atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 4 d. Apeliantas teigia, kad 2012 m. sausio 29 d. apie 13.15 val. jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje paimant maišelį su kava iš T. S.. Tuo metu jis pats parduotuvėje nebuvo, stovėjo prie įėjimo į parduotuvę. Tąkart jie nebuvo sulaikyti ir pagrobtos kavos kiekis užfiksuotas nebuvo. Vaizdo kameromis padarytas vaizdo įrašas yra neinformatyvus ir neatskleidžia, kokia prekė ir koks jos kiekis buvo paimtas. Jokia prekių inventorizacija nebuvo atlikta, todėl apeliantas kelia abejones, ar tąkart tikrai buvo padarytas nusikaltimas, o ne baudžiamasis nusižengimas ar administracinis teisės pažeidimas. 2012 m. sausio 29 d. apie 14.30 val. jis iš viso nedalyvavo nusikalstamoje veikoje. Šiame epizode ne didesnės kaip 90 Lt bendros vertės turtą pagrobė T. S.. Kadangi pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL, T. S. padarė tik administracinį teisės pažeidimą, kuris negali būti vertinamas pagal baudžiamąjį kodeksą. 2012 m. vasario 29 d. epizode jis taip pat nedalyvavo. Tąkart į parduotuvę, greičiausiai ketindamas kažką nusipirkti, užėjo T. S.. Apie savo ketinimus pastarasis niekam nieko nesakė ir jis (apeliantas) apie T. S. ketinimus nieko nežinojo, todėl teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu tąkart pasikėsinus pagrobti svetimą turtą. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotu pavogtos kavos kiekiu ir teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo įtariamas ir kaltinamajame akte buvo kaltinamas pagrobęs 8 pakelius kavos, tačiau skundžiamame nuosprendyje šis kiekis buvo padidintas iki 18. Pažymi, kad tikslus pavogtos kavos kiekis nebuvo nustatytas, vaizdo įrašas neatskleidžia tikslaus pagrobtos kavos kiekio ir mano, kad šiuo atveju kavos trūkumas, susidaręs nuo vienos inventorizacijos iki kitos, buvo primestas jiems. 8 pakeliai kavos negalėjo kainuoti 239,04 Lt, nes vienas pakelis kavos niekada nekainavo apie 30 Lt. Taip pat A. U. skundžia policijos pareigūnų veiksmus, kuomet policijos pareigūnai iš jo pasiėmė sau ir negrąžino kitoje parduotuvėje pirktus ir su vagyste niekaip nesusijusius 20 kavos pakelių po 500 g, dėl ko jis patyrė 1364 Lt turtinę žalą. Be to, A. U. mano, kad skirdamas bausmes apylinkės teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes.

Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas šią bylą tikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su skundžiamu teismo nuosprendžiu bei šioje byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistųjų veikas bei priėmė iš esmės teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo nuteistųjų kaltę patvirtinančius ir ją paneigiančius įrodymus, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir detaliai argumentavo savo sprendimą. Teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Dėl A. U. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas

Apeliantas neigia kaip bendrininkas dalyvavęs padarant nusikalstamas veikas 2012 m. sausio 29 d. apie 14.30 val. ir 2012 m. vasario 29 d. Tačiau su tokia apelianto nuomone sutikti negalima. BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kuomet veika padaroma bendromis kelių, baudžiamojon atsakomybėn trauktinų, asmenų pastangomis. Kaltinant asmenis bendrininkavimu padarius konkrečias nusikalstamas veikas, pirmiausia būtina nustatyti tų nusikalstamų veikų sudėtį. Be to, turi būti konstatuota bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius (amžius, pakaltinamumas ir kt.), kad yra mažiausiai dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą ir supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Neatsiejamu bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ar pan.). Ir tik konstatavus visų aukščiau išvardytų požymių visumą galima teigti, jog konkretūs asmenys padarė atitinkamas nusikalstamas veikas bendrininkaudami.

Iš faktinių duomenų šioje baudžiamojoje byloje matyti, kad 2012 m. sausio 29 d. A. U. pasiūlius, jis, T. S. ir Z. S. iš Kauno rajono atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini). Apie 13.15 val. į šią parduotuvę užėjo visi trys ir bendrais veiksmais pagrobė dalį UAB (duomenys neskelbtini) turto. Po to visi jie išvažiavo į Panevėžį, o po kurio laiko, apie 14.30 val., vykdami į namus pakeliui jie vėl užsuko į tą pačią parduotuvę, iš kurios bendrais veiksmais pagrobė kitą dalį UAB (duomenys neskelbtini) turto. Iš viso tądien bendrais nuteistųjų veiksmais iš minėtos parduotuvės buvo pavogtas 452,53 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtas. 2012 m. vasario 29 d. taip pat, A. U. pasiūlius, jis, T. S. ir Z. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur pasikėsino pagrobti 289,81 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą.

A. U. neigia dalyvavęs pagrobiant UAB (duomenys neskelbtini) turtą 2012 m. sausio 29 d. apie 14.30 val. ir pasikėsinant pagrobti šios bendrovės turtą 2012 m. vasario 29 d. Tačiau, visų pirmiausia, pagal kitų dviejų nuteistųjų parodymus seka, kad, skirtingai, nei teigia pats A. U., pastarasis tuo metu buvo parduotuvėje, stebėjo S. ir prisidėjo prie turto pagrobimo. Nors A. U. tiesiogiai pats minėto turto nepagrobė nereiškia, kad jis šiuo atveju negali būti laikomas nusikalstamų veikų bendrininku. Pirmiausiai, abi paminėtas dienas į parduotuvę visi jie vyko A. U. vairuojamu automobiliu ir jo iniciatyva – tai parodė nuteistieji S. Būtent apeliantas paprašė vieno iš nuteistųjų – T. S. – pasiimti krepšį, į kurį vėliau buvo dedamos pavogtos prekės. Negalima nepaminėti ir to fakto, jog iš pradžių A. U. T. S. prisistatė svetimu vardu, kas rodo, jog nuo pat jų pažinties pradžios A. U. buvo sumanęs įtraukti kitus du nuteistuosius į savo nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas, todėl, siekdamas išvengti atsakomybės už jas, buvo suinteresuotas nuslėpti tikrąją savo tapatybę ir T. S. prisistatė ne savo vardu. Taip pat, iš duomenų byloje seka, jog A. U. prekiavo kava mažesnėmis kainomis, o pagal T. S. parodymus, apeliantas už pagrobtą kavą atsiskaitė su juo grynais pinigais, t.y. pagal susitarimą kitiems bendrininkams jis atidavė dalį pinigų, gautų realizavus pavogtą kavą. Tai reiškia, kad A. U. kartu su T. S. ir Z. S. grobė svetimą turtą iš anksto paskaičiavęs, kiek gaus pajamų jį pardavęs ir atsiskaitęs su kitais nuteistaisiais. Tai yra labai svarbus momentas, nustatant visų trijų nuteistųjų tyčios apimtį bei sprendžiant, kad šiuo atveju kitų dviejų nuteistųjų veiksmai pagrobiant svetimą turtą neturėtų būti laikomi vykdytojo ekscesu. A. U. parodymai, kad jis nežinojo, ką parduotuvėje veikė kiti du nuteistieji, yra neįtikinami, nes jie prieštarauja esantiems S. parodymams, pagal kuriuos visi nuteistieji darydami visas veikas buvo pasirinkę ir analogišką nusikalstamą modelį – taip jie elgėsi tiek 2012 m. sausio 29 d. 13.15 val., tiek 2012 m. sausio 29 d. 14.30 val., tiek ir 2012 m. vasario 29 d.

Be to, priešingai nei skunde tvirtina A. U., nėra jokių abejonių, kad tiek 2012 m. sausio 29 d., tiek ir 2012 m. vasario 29 d. jie važiavo į (duomenys neskelbtini) vogti, o ne kaip teigė A. U., į visiškai jiems nepažįstamą (duomenys neskelbtini) susitikti su mergina. Tai patvirtino ir kitų nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jie planavo apvogti parduotuvę, buvo įėję į ją, tačiau grobti svetimą turtą persigalvojo tik dėl to, kad parduotuvėje buvo apsauga. Taip pat tai rodo A. U. prašymas T. S. pasiimti krepšį, į kurį vėliau buvo dedamos pavogtos prekės. Kita vertus, tam, kad susitikti su mergina, A. U. nebuvo būtina kitų dviejų nuteistųjų pagalba.

Tokiu būdu, kolegijos įsitikinimu, aukščiau aptarti faktiniai duomenys neabejotinai rodo, jog visą UAB (duomenys neskelbtini) turtą A. U., T. S. ir Z. S. pagrobė veikdami bendrininkų grupe, t. y. į (duomenys neskelbtini) atvažiavo su tikslu pagrobti svetimą turtą, ir tai jie padarė veikdami pagal iš anksto apgalvotą ir sutartą planą. Todėl visų jų veika aptartuose dviejuose epizoduose teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto pagrobimas. Kitaip vertinti apelianto veiksmus pagrindo nėra.

Dėl 2012 m. sausio 29 d. padarytos veikos kvalifikavimo

Apeliantas skunde nesutinka, kad jo veiksmai 2012 m. sausio 29 d., pagal BK 178 str. 1 d. buvo kvalifikuoti kaip tęstinis svetimo turto pagrobimas, ir mano, kad tądien buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d. Tačiau šis apelianto argumentas taip pat nėra pagrįstas.

Klausimo, ar veika turėtų būti kvalifikuota kaip atskira, ar kaip tęstinė, sprendimui esminės reikšmės turi veikos baigtumo momentas. Baigta nusikalstama veika laikoma tokia, kuri turi visus būtinus šios rūšies nusikalstamos veikos sudėties požymius, numatytus baudžiamajame įstatyme. Pabaigtos ir nebaigtos nusikalstamos veikos skirtumą lemia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Konkrečiai šioje byloje ištirtos nusikalstamos veikos – vagystės – laikomos baigtomis nuo to momento, kai asmuo užvaldo visą planuotą užvaldyti svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai disponuoti juo pagal savo valią.

Susipažinus su visais byloje esančiais duomenimis matyti, kad A. U. svetimą turtą vogė ne savo gyvenamajame rajone. Savo nuskalstamiems kėslams įgyvendinti jis pasirinko kitus rajonus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus. Jo padarytų nusikalstamų veikų braižas buvo toks pat – automobiliu atvykdavo į konkrečią parduotuvę, iš jos pavogdavo svetimą turtą ir grįždavo automobiliu atgal. Būtent taip buvo ir 2012 m. sausio 29 d. Pagal abejonių nekeliančius nuteistųjų S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tądien jie visi trys A. U. vairuojamu automobiliu atvyko į Ramygalą, į parduotuvę (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą turtą. Pagrobę jį nuteistieji išvyko į (duomenys neskelbtini), kur, pagal T. S. ir Z. S. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, taip pat ketino apvogti parduotuvę, buvo į ją įėję, tačiau atsisakė vagystės, nes parduotuvėje buvo apsauga. Po to, jie sugrįžo į tą pačią parduotuvę (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė likusią dalį turto. Po šios veikos visi jie išvažiavo į namus, pakeliui A. U. atsiskaitė su kitais nuteistaisiais. Taigi, akivaizdu, kad 2012 m. sausio 29 d. visų trijų nuteistųjų padarytas veikas siejo vienas ir tas pats nusikalstamas sumanymas – vogti prekes iš parduotuvių vienu išvažiavimu į kitą rajoną. Šis sumanymas buvo realizuotas po nepavykusios vagystės (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną grįžtant į namus (duomenys neskelbtini) iš tos pačios parduotuvės (duomenys neskelbtini) pagrobus svetimą turtą.

Įvertinus tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2012 m. sausio 29 d. visą UAB (duomenys neskelbtini) turtą visi trys nuteistieji pagrobė įgyvendindami vienos tęstinės nusikalstamos veikos sudėties požymius – grobti prekes vienu išvažiavimu į kitą rajoną. Todėl nuteistųjų veika 2012 m. sausio 29 d. buvo teisingai kvalifikuota kaip tęstinis nusikaltimas pagal BK 178 str. 1 d., nes jų bendrai pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL (390 Lt) dydį.

Dėl bausmės

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam bausmės individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino A. U. asmenybę ir esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai (visuose epizoduose) ir vienai ją sunkinančiai (2012 m. sausio 29 d. ir 2012 m. vasario 29 d. epizoduose) aplinkybėms pagrįstai paskyrė A. U. vieną švelnesnių BK 178 str. 1 ir 4 d. sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kuri savo trukme yra gerokai švelnesnė už BK 48 str. 2 d. numatytą tokios bausmės vidurkį. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apylinkės teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas tinkamai subendrino A. U. palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu. Tokiu būdu subendrinęs tarpusavyje A. U. pagal BK 178 str. 1 d. (2012 m. sausio 29 d. epizodas) paskirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. (2012 m. vasario 29 d. epizodas) paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pagal BK 178 str. 4 d. (2010 m. lapkričio 13 d. epizodas) paskirtą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir pagal BK 178 str. 4 d. (2011 m. sausio 15 d. epizodas) paskirtą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, apylinkės teismas visiškai teisingai skyrė A. U. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 8 mėnesiams. Pažymėtina, kad subendrinus šias bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu A. U. būtų buvusi paskirta ne, kaip teigiama apeliaciniame skunde, 14 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o 24 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Taigi, subendrindamas A. U. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų taip pat nepažeidė.

Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad buvo atlyginta nusikalstamomis veikomis padaryta žala, pripažino tai A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertino ją skirdamas A. U. bausmes (4 t., 48 b.l.). Dar kartą vertinti šią aplinkybę ir sušvelninti A. U. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas, o tuo pačiu ir galutinę subendrintą bausmes nėra jokio pagrindo.

Byloje nėra jokių duomenų apie sunkią arba beviltišką turtinę A. U. padėtį. Laikinas darbo neturėjimas arba nepakankamas atlyginimas už dirbamą darbą nelaikytinas sunkia turtine arba beviltiška padėtimi. Todėl laikyti, kad A. U. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties, pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgti į tai skiriant bausmes apylinkės teismui taip pat nebuvo jokio pagrindo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

A. U. skunde teigia, kad kaltinamajame akte jis buvo kaltinamas 2012 m. sausio 29 d. pavogęs 8 pakelius kavos „Paulig classic“ po 500 g., o skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tądien jis pavogė 18 tokių pakelių. Tačiau, jau sakydama baigiamąją kalbą prokurorė atkreipė teismo dėmesį į tai ir nurodė, jog kaltinamajame akte buvo padaryta techninė rašymo klaida bei prašė laikyti, kad A. U. kaltinamas pavogęs 18 pakelių tokios kavos (4 t., 22 b.l.). Kita vertus, iš byloje esančio nuostolių nurašymo akto matyti, kad netrukus po vagystės, t. y. 2012 m. sausio 31 d. parduotuvėje buvo pasigęsta 18 pakelių kavos „Paulig classic“ po 500 g, kurios bendra vertė 239,04 Lt (1 t., 37 b.l.). Ši inventorizacija buvo atlikta netrukus po 2012 m. sausio 29 d. įvykdytos vagystės. Duomenų apie tuo laikotarpiu įvykdytas kitas analogiškas vagystes, kuomet būtų buvusi vagiama kava, byloje nėra. Todėl netikėti minėtu nuostolių nurašymo aktu nėra jokio pagrindo. Įvertinus tai, o taip pat ir kitus bylos duomenis, kartu ir įvykio metu realiai buvusias kavos kainas, akivaizdu, kad A. U., kartu su kitais nuteistaisiais, 2012 m. sausio 29 d. pagrobė 18 pakelių kavos „Paulig classic“ po 500 g, todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai pripažino A. U. kaltu, be kita ko, pagrobus būtent tokį kiekį nurodytos kavos. Šiuo atveju prokurorė, kaltinamajame akte nurodžiusi kitokį pagrobtos tokios kavos kiekį, padarė tik techninę rašymo klaidą, nesudarančią teisinio pagrindo pakeisti iš esmės pagrįsto skundžiamo nuosprendžio. Beje, pirmos instancijos teismas nuosprendyje šią klaidą motyvuotai aptarė ir ją ištaisė.

Apeliaciniame skunde A. U. skundžia ir policijos pareigūnų veiksmus. Tačiau pirminis policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas yra ne apeliacinės instancijos teismo, o policijos įstaigos, kurioje dirba policijos pareigūnas, vadovybės, aukštesnės policijos įstaigos vadovybės arba prokuratūros kompetencija.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu dalyje dėl daiktų konfiskavimo. Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas konfiskavo daiktus – iš apelianto paimtus 26 pakelius po 500 g kavos „Jacobs“ ir 11 pakelių po 500 g kavos „Paulig classic“. Tokio savo sprendimo motyvų apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir išsamiau jo neargumentavo. Minėtus daiktus apylinkės teismas konfiskuoti galėjo tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai įrodyta, jog šie daiktai buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tačiau tokių įrodymų, kad minėti 37 kavos pakeliai atitiktų BK 72 str. įtvirtinus konfiskuotino turto požymius, byloje nėra. Šiuo metu tik galima numanyti ar spėlioti, kad minėti daiktai galimai buvo nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis arba spėjimais. Taigi, apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimo – nepagrįstai konfiskavo 37 pakelius kavos, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Šiuo metu būtina tikslinti visas aplinkybes, susijusias ne tik su minėtų kavos pakelių, bet ir su kitų tuo pačiu metu A. U. automobilyje rastų prekių įgijimu ir gabenimu – ar visas šias prekes A. U. įgijo teisėtai, ar gabendamas šias prekes be jų įsigijimo dokumentų jis nepažeidė kitų teisės aktų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintos Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių ir pan.), ar už prekių gabenimą neturint jų įsigijimo dokumentų nėra pagrindo patraukti A. U. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 163(11) str. ir dėl minėtų prekių spręsti paminėtame kodekse nustatyta tvarka ir pan. Todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus būtina bylą perduoti prokurorui išsamiam aplinkybių, susijusių su minėtų prekių įsigijimu ir gabenimu, ištyrimui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad tai ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras privalėjo padaryti iki perduodant bylą nagrinėti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuoti 26 pakeliai po 500 g kavos „Jacobs“ ir 11 pakelių po 500 g kavos „Paulig classic“, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje (įskaitant 37 pakelius kavos, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugojimo kameroje) išsamesniam tyrimui perduoti prokurorui.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.