- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- TS-106-1072/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-226.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. gim. (duomenys neskelbtini). nuteistas 2011 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir BK 262 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš jo konfiskuotina suma – 20920 litų, 9100 eurų bei 651 dolerių. 2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 262 straipsnį, panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 63 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Išteisintas pagal BK 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų taikymo ir nuosavybės teise priklausančių 20920 litų, 9100 eurų ir 651 JAV dolerio. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. 2015 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi panaikino Lietuvos Apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 2017 m. sausio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalimi, 266 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 262 straipsnį ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimas 14 metų, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį - laisves atėmimas 3 metams, BK 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.) - laisvės atėmimas 2 metams, subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl 20920 litų, 9100 eurų ir 651 dolerio konfiskavimo.
Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gegužės 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gegužės 14 d., 2/3 paskirtos bausmės atliko 2018 m. rugsėjo 14 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 8 mėnesiai 18 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 58-226 (toliau - Nutarimas) nutarė netaikyti A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse.
Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai teikiamas 5 kartą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju vyks gyventi adresu (duomenys neskelbtini). A. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. Interviu metu savo kaltę pripažįsta iš dalies. Neneigia, kad buvo įsitraukęs į disponavimo narkotinėmis medžiagomis veiklą, tačiau nepripažįsta organizavęs grupę, savo nusikalstamų veiksmų nėra linkęs sureikšminti. Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro 6 teistumai, iš kurių yra teistumas už nusikalstamas veikas įsibraunant į patalpas. Nuteistasis kartą yra pažeidęs teismo įpareigojimus, dėl ko jis 2004 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų motyvaciją, kuri susijusi su finansinės naudos gavimu, galima pagrįstai teigti, kad A. Ž. nusikalstamam elgesiui yra būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, adaptacijos, kasdienio funkcionavimo ar elgesio sunkumai. Visgi, A. Ž. nuosekliai susidurdavo su sunkumais laikytis nustatytų taisyklių bei drausmės reikalavimų, ko pasekoje buvo baustas drausmine tvarka 15 kartų. Tačiau buvo stebėtos ir tam tikros teigiamos iniciatyvos, kurios Alytaus ir Marijampolės pataisos namų administracijos buvo įvertintos paskatinimo priemonėmis be 2017 m. liepos 20 d. A. Ž. perkėlimu iš paprastosios į lengvąją grupę. Visgi, atsižvelgiant į nuteistajam taikytų nuobaudų ir paskatinimų santykį, galima teigti, kad A. Ž. elgesys pataisos įstaigose nepasižymi nuoseklia ir stabilia teigiamo elgesio dinamika. Tik pastaruosius metus yra stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. 2022 m. vasario 11 d. Komisija nutarimu Nr. 58-37 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytuose priemonėse, bei atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Turimais socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. Ž. vykdė Komisijos rekomendacijas. Jis 2022 m. vasario 28 d. su Resocializacijos skyriaus specialiste individualių pokalbių metu kalbėjosi apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje; 2022 m. gegužės 6 d. dalyvavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto magistratūros studijų studentų atliekamame moksliniame tyrime ,,Skatinimo ir drausminimo analizė įkalinimo įstaigose“; nuo 2022 m. vasario 24 d. užsiiminėja individualia veikla: (duomenys neskelbtini); 2022 m. liepos 22 d. atliko nemokamus darbus - tvarkė bendrojo naudojimosi patalpas, virtuvėje išplovė langus ir gartraukį. Bausmės atlikimo metu nedirba, turimą laiką skiria profesinių kvalifikacijų įgijimui. Nors A. Ž. turi įgijęs daug profesinių kvalifikacijų, tačiau laisvės atėmimo vietoje savęs realizuoti darbinėje veikloje motyvacijos neišreiškia. Teigia, kad galėtų dirbti jei jam darbą pasiūlytų pagal jo turimas profesines kvalifikacijas. Dirbti tvarkiniu, virtuvės darbininku, santechniku ar pan. nenorėtų, kadangi toks darbas jam nepatrauklus. A. Ž. norėtų tęsti mokslus įgyjant naujas specialybes, tačiau teigė, kad jo toliau mokytis profesinių kvalifikacijų nebepriėmė. Nuo 2022 m. vasario 24 d. A. Ž. leista užsiimti individualia veikla: (duomenys neskelbtini). Anot nuteistojo, jis už pagamintą produkciją jau yra gavęs pajamų. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pateikė minėtos bendrovės direktoriaus S. N. 2021 m. spalio 25 d. išduotą pažymą, kurioje pastarasis nurodo, kad esant dideliam darbuotojui trūkumui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka priimti A. Ž. darbuotoju į mėsos perdirbimo cechą. A. Ž. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurios yra skirtos padėti valdyti kriminogeninius poreikius, susijusius su išsilavinimo ir mokymosi, mąstymo ir elgesio, nuostatų koregavimu. Visgi, nors vykdytų priemonių pagalba buvo fiksuoti tam tikri teigiami nuteistojo rezultatai, tai neatsispindėjo A. Ž. elgesyje, kadangi nuteistasis pakartotinai vykdė drausmės ir režimo reikalavimų pažeidimus. Šiuo metu tikslinėse intervencinėse priemonėse nedalyvauja. Socialinės reabilitacijos priemonės, nukreiptos į darbinės patirties įgijimą, asmeninės finansinės gerovės užtikrinimą laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, teigiamų nuostatų darbinės veiklos, priežiūros ir apribojimų atžvilgiu formavimą vykdomos iš dalies. 2022 m. rugpjūčio 17 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo.
Šalies argumentai
2022 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. Ž. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Skunde nuteistasis nurodo, jog atlieka 14 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2023 m. gegužės 14 d. Jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas nagrinėjamas nebe pirmą kartą, jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei ankstesniais LPK nutarimais jam teiktas rekomendacijas, todėl lygtinio paleidimo taikymas buvo jo teisėtu lūkesčiu. Skundžiamu nutarimu LPK nusprendė netaikyti jam lygtinio paleidimo, nepateikdama visiškai jokių tokio nutarimo motyvų. Europos tarybos rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatos įvardina valstybės įsipareigojimus byloje nagrinėjamu klausimu, prisiimtus dalyvavimu Europos Taryboje, todėl jo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Skundžiamame nutarime, kaip matoma, nėra apskritai jokių motyvų tik abstrakti niekuo nepagrysta nuomonė. Motyvuotumo reikalavimas LPK nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas tiek BVK 164 straipsnyje, tiek ir LPK Nuostatuose, taigi šio reikalavimo nepaisymas laikytinas absoliučiu pagrindu skundžiamo nutarimo panaikinimui. Kaip matoma iš teismų praktikos, nepakankamą LPK nutarimų motyvuotumą teismai ne kartą yra pripažinę esant pagrindu LPK nutarimų panaikinimui. Šioje byloje tiesiogiai vadovautinasi ir precedentu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. suformuluotu byloje Nr. TS-23-957/2022. Konstitucinio Teismo formuluojama oficiali konstitucinė doktrina teigia, kad Teisės aktuose numatyti valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimai negali būti suprantami kaip subjektinės teisės, t. y. tokios teisės, kuriomis galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Tokie įgaliojimai - tai pareigos, kurios privalo būti vykdomos, jeigu yra teisės aktuose numatytos sąlygos. Akivaizdu, kad tiek LPK, tiek ir įkalinimo įstaigos administracija teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo esant savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis galima naudotis be jokių paaiškinimų. Pavyzdžiui, kalinimo metu buvo nuolat nustatinėjama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir LPK teiktas rekomendacijas. Tačiau, vykdant kalinių rotaciją, jis buvo pervežtas į Vilniaus PN, kur atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rezultatas buvo siurpriziniu, neatitinkančiu teisėtų lūkesčių. Jokių suprantamų paaiškinimų dėl tokio rezultato įkalinimo įstaigos administracija jam nepateikė, tik pasiteisino, esą Marijampolės PN administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėjo klaidingai (kas yra mažai tikėtina), o Vilniaus PN administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėja pagal kitokią metodiką (kas apskritai yra nonsensu). LPK skundžiamame nutarime pripažino, kad jis šiuo metu pats savarankiškai susirado darbą. 2022 m. vasario 27 d. esu gavęs Vilniaus PN direktoriaus V. D. leidimą Nr. 7-90 užsiimti individualia veikla, (karoliukų vėrinių ir apyrankių gaminimą), bei VMI įregistravęs individualią darbinę veiklą pagal pažymą Nr. 113482. Už savo veiklą nuo 2022 m. vasario 28 d. gauna pajamas, moka mokesčius ir išlaiko pats save. Per paskutinius du metus Vilniaus PN administracija jam jokių pretenzijų neturėjo, bausmę atlieka lengvoje grupėje, neturi drausminių nuobaudų ir nėra baustas administracine tvarka, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir LPK anksčiau pateiktas rekomendacijas, yra nustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, siurprizinio sprendimo netaikyti man lygtinio paleidimo apskritai niekuo neargumentavo. Teiginiai „aukštas pasitikėjimo savimi lygis, nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą ir tikslų įgyvendinimą “ neturi nieko bendra su įstatymų leidėjo BVK 157 straipsnio 1 dalimi, o LPK teiginiai neva „pažanga nėra pakankama “ yra demagogija — įstatymas nenumato vertinimo „pakankama ar nepakankama pažanga“, kaip ir nesuteikia viešosios teisės subjektui LPK atlikti tokius subjektyvius vertinimus nustatytais vertinamaisiais kriterijais, todėl vertintini esantys demagogija. Teiginiai esą LPK prasimanytos jo charakterio vertinimo aplinkybės yra „aktualios ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todėl išlieka poreikis tolimesnio mano elgesio pokyčių stebėjimui ir išlaikymui“ nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma (lex non cogit ad impossibilia). Jeigu per visą ganėtinai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį įkalinimo įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mąstymo korekcijai, tai šiuo metu, likus iki bausmės pabaigos ant rankų pirštų suskaičiuojamiems mėnesiams, tiesiog neetiška varžyti jo teises ir pažeisti jo teisėtus lūkesčius, teisinantis savo paties neveiklumu. Taigi visus įstatyme nustatytus kriterijus jis atitinka. Visi kiti LPK samprotavimai tema, kodėl jo asmenybė LPK nepatinka, kokių dar jo asmenybės pokyčių LPK norėtų - nėra įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, todėl vertintini kaip diskrecijos teisės painiojimas su subjektine teise, kaip prieštaravimas EŽTT suformuluotai taisyklei, jog baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui. Kaip jau esu minėjęs, LR Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs: valstybės institucijų, pareigūnų įgaliojimai teisės aktuose negali būti suprantami kaip jų subjektine teisė, t. y. tokia teisė, kuria galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Tokie įgaliojimai tai ir pareigos, kurios privalo būti vykdomos, jeigu yra teisės aktuose numatytos sąlygos. Taip pat LR Konstitucinis Teismas daugybę kartų yra pasisakęs dėl valstybės institucijų pareigos nepažeidinėti asmens teisėtų lūkesčių. Skundžiamo LPK nutarimo visiškas nemotyvuotumas, kaip jau aukščiau minėta, yra absoliučiu pagrindu skundžiamam nutarimui panaikinti. Jam jau (duomenys neskelbtini) metai, taigi jau senai nėra apie savo veiksmų pasekmes nemąstančiu jaunuoliu. Prie vykdomo nusikaltimo prisidėjo tuo metu nepagalvojęs nei apie pasekmes, nei apie vykdomo nusikaltimo sunkumą, ir tiesiog už valandos laiko atsidūrė įkalinimo įstaigoje 14 metų terminui. Tuo metu bausmės dydis sudarė daugiau nei trečdalį jo jau pragyvento gyvenimo laiko. Taigi pamoka apgalvoti savo veiksmų pasekmes buvo daugiau nei gera, o bausmė — daugiau nei griežta. Jis turi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), pas dukra). Yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti, būdamas laivėje bus priimtas dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste. Dirbdamas galėtų padėti dukrai I. Ž. išlaikyti ir prižiūrėti mažametę dukrą. Iki bausmės pabaigos likę šiek tiek daugiau nei 7 mėnesiai, kas palyginus su jau atlikta beveik 13 metų ir 5 mėnesių trukmės bausme tikrai nėra labai daug. Taigi galima drąsiai teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, po įkalinime praleistų 13 metų ir 5 mėnesių, yra daug reikalingesnių nei jo tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje. Šiuo metu atlikdamas bausmę, jis yra išlaikomas valstybės, prie jo išlaikymo prisideda artimieji, o lygtinai paleistas - mokėtų mokesčius valstybei ir išlaikytų šeimą. Mano, kad per 13 metų ir 5 mėnesių praleistų įkalinime, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė kardinaliai ir tikrai sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkių metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus atlikę du trečdalius paskirtos bausmės.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. Ž. neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų. Nors A. Ž. jau atliko daugiau nei du trečdalius paskirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o reikšmingos pažangos ją mažinant, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nenusikals, nustatyta nėra. Nuteistasis savo skunde teigia, jog jam buvo nustatyta žema rizika, o vykdant kalinių rotaciją, rezultatas tapo siurpriziniu (neįtikėtinai padidėjo), nebuvo pateikta paaiškinimų dėl tokių vertinimų. Vis dėl to, teismas nesutinka su tokiais nuteistojo A. Ž. teiginiais, kadangi 2019 m. kovo 15 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pakilo skirtingai vertinant teisės pažeidimus – t. y. pakilo iki tol objektyviai egzistavę statiniai balai, kurių A. Ž. negali sumažinti. Taip pat 2021 m. gegužės 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje balai dar padidėjo, tačiau yra aiškiai nurodyta, jog toks taškų padidėjimas nėra susijęs su netinkamu ar pablogėjusiu nuteistojo elgesiu. Vis dėl to kaip konstatuota paskutinėje 2022 m. rugpjūčio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Nutarime Nr. 58-226, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo.
Konstatavus, jog nuteistojo asmenybė neatitinka formalių kriterijų, vertinti nuteistojo skundo argumentus išsamiai nėra prasmės, visgi, pabrėžtina, jog net jeigu A. Ž. ir atitiktų formalius kriterijus, įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą..
Nuteistasis savo skunde pirmiausia akcentuoja, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec.(2003)22 valstybėms narėms yra privalomo, o ne rekomendacinio pobūdžio ir iš esmės teigia, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, nuteistajam atitinkant formalius (minimalius) reikalavimus, visais atvejais privalomas, antraip yra pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, kurie kyla iš tarptautinių sutarčių. Vis dėl to, Europos Tarybos Ministrų Komitetas, nors ir teikia rekomendacijas narių vyriausybėms siekiant, jog būtų įgyvendintas minėtas organizacijos tikslas, šios rekomendacijos neturi privalomosios galios ir veikia tik kaip skatinimai, jos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybių visetą: nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“.
A. Ž. būdamas susipažinęs su tarptautinėmis rekomendacijos turėtų atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso normas, ir norėdamas būti paleistas lygtinai, teisėtai to vildamasis, visą bausmės atlikimo laikotarpį turėjo elgtis atitinkamai.
Nuteistasis A. Ž. teigia, jog jis vykdo Komisijos rekomendacijas: bendravo su resocializacijos specialiste, dalyvavo studentų atliekamame moksliniame tyrime, užsiima individualia veikla, atliko nemokamus darbus, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Su tuo sutinkama ir skundžiamame nutarime, tai matyti ir nuteistojo asmens byloje bei Socialinio tyrimo išvadoje. Taip pat matyti, kad A. Ž. visą bausmės atlikimo laiką skyrė profesinėms kvalifikacijoms įgyti – 2013 m. įgijo mūrininko betonuotojo profesiją, 2014 m. suvirintojo elektra rankiniu būdu profesiją, 2015 d. tekintojo profesiją, 2016 m. baldžiaus profesiją, 2017 m. apdailininko profesiją, 2018 m. elektros įrenginių remontininko profesiją. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis A. Ž. buvo skatintas 9 kartus, paskutinį kartą 2021 m. kovo 25 d. už dalyvavimą rašinių konkurse.
Taigi byloje yra nemažai nuteistąjį A. Ž. teigiamai charakterizuojančių bruožų, jie buvo minimi ir skundžiamame Nutarime, į šias aplinkybes Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgė. Vis gi šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nerodė jokio noro įsidarbinti. Nors mokėsi, dirbti pataisos įstaigose atsisakydavo ir iniciatyvos nerodydavo, sakydamas, jog dirbs tik kvalifikuota darbą, nes dirbti tvarkiniu, virtuvės darbininku, santechniku ar pan. jam nepatrauklu.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kurį paveiktų nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nustatyta, kad A. Ž. buvo skirta 14 metų galutinė subendrinta bausmė. Pirmą kartą A. Ž. nuteistas būdamas 16 metų. Viso iki šio teistumo, už kurį dar atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo dar 4 kartus teistas Lietuvoje ir kartą užsienyje. Ši laisvės atėmimo bausmė nuteistajam jau trečia. Skunde nuteistasis nurodo, jog laisvės atėmimo bausmė per keturiolika metų padarė jam tiek įtakos tiek, kiek galėjo padaryti, tačiau toliau laikyti jį uždarytą pažeidžia jo teises, kadangi bausmės tikslas yra pasiektas. Nuteistajam skiriant bausmę teisme buvo įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumas ir A. Ž. paskirta tokio dydžio terminuota laisvės atėmimo bausmė, po kurios jis turėtų nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Vienas iš A. Ž. teistumų – už teismo įpareigojimų pažeidimą, kaip jau minėta, jam ne kartą iki šiol buvo skirta laisvės atėmimo bausmė. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, vertinant nuteistojo taisymosi progresą bei pažangą, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas taip pat yra vertinama ir turi įtakos. Taip pat šie kriterijai sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Nuteistasis nurodo jog yra pasitaisęs ir pasiruošęs išeiti į laisvę, nebedaryti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, laikytis nustatytų visuomenės normų. Vis dėl to faktai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo daugiau kartų baustas, nei skatintas, nors nuobaudos ir nebegaliojančios, rodo, kad jo elgesys pataisos namuose negali būti vertinamas išimtinai teigiamai. Viso A. Ž. buvo baustas 15 kartų, paskutinį kartą ne taip ir senai – 2020 m. spalio 5 d. Tuo metu asmuo jau dalyvaudavo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijose ir siekė išeiti į laisvę, todėl nuteistojo teiginiai apie pasitaisymą per taip akcentuojamą ilgą laisvės atėmimo terminą vertinami kritiškai.
Skunde nuteistasis nurodo, jog išėjęs iš pataisos įstaigos įsidarbintų, gyventų pas dukrą ir padėtų jai išlaikyti mažametę jos dukrą. Tačiau šie nuteistojo teiginiai ne visai sutampa su 2022 m. rugpjūčio 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog A. Ž. yra pateikęs duomenis apie įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Savo skunde A. Ž. nurodo, jog bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. Ž. asmens byloje yra abiejų įmonių sutikimai priimti nuteistąjį į darbą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kiek naujesnis (nors taip pat pasirašytas beveik prieš metus). Nuteistasis A. Ž. savo skunde nurodo jog gyventų pas dukrą, tačiau minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog asmuo gyventų pas seserį, yra pateiktas tai pagrindžiantis 2021 m. gegužės 10 d. pranešimas. Kitų duomenų, kad A. Ž. būtų spėjęs sutvarkyti dokumentus ir gyventi pas dukterį, nėra nei asmens byloje, nei Socialinio tyrimo išvadoje, nei nuteistojo pridėtų prie skundo. Pastebėtina, jog išėjęs gyventi pas seserį, nors būtų artimoje ir jį palaikančioje aplinkoje, tai nelaikytina apsauginiu veiksniu, kadangi juodu su sesers vyru buvo kartu teisiami dėl nusikalstamų veikų padarymo, ir sesers gyvenamosios vietos adresu jos vyro buvo daroma nusikalstama veika.
Socialinio tyrimo išvadoje, be jau paminėtų kriminogeninių veiksnių, tokių kaip teistumai, darbinės patirties stygius ir neigiama nuostata į darbą, dar minimi tokie veiksniai kaip lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, negebėjimas pasimokyti iš negatyvios patirties, nepakankamas problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 58-226 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. Ž. gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-226, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.