Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog V. D. kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nuteistosios civilinė atsakomybė buvo apdrausta „(duomenys neskelbtini)“, o draudimo suma neviršijo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos maksimalios 1 000 000 eurų sumos, nusprendė civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 6 087,75 eurų dydžio žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama V. D. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nėra ginčijamas šios nusikalstamos veikos kvalifikavimas, bei pirmosios instancijos atliktas įrodymų tyrimas, tačiau yra teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su V. D. baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu ir apeliacinio skundo argumentais daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį ir priteisė jam per didelę sumą pinigų, jo patirtos turtinės žalos atlyginimui.

9. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį bei 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

11. Nagrinėjamoje byloje materialiai atsakingais asmenimis buvo pripažinti nuteistoji V. D., kuriuos kaltais neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam V. B. ir (duomenys neskelbtini), nes transporto priemonė, kurią vairavo žalą sukėlęs asmuo (t. y. V. D.), buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pareiga atlyginti minėtą žalą, šiai įmonei kyla draudimo sutarties pagrindu.

12. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), kurio 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

13. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti jam subsidiariai iš civilinių atsakovų 1091,29 Eur turtinės žalos. Turtinę žalą pagal pateiktą patikslintą civilinį ieškinį sudarė - 454,41 Eur gydymo išlaidų, 196,35 Eur transportavimo (vykimo į gydymo įstaigas) išlaidų, 103,16 Eur - pagerintam maistui, 8 Eur – ramento įsigijimui, 5 Eur – mobiliojo ryšio telefono sąskaitos papildymui, gydymosi laikotarpiu, 163 Eur – naujų drabužių įsigijimui, 75 Eur – eismo įvykio metu sugadinto dviračio detalių įsigijimui ir remonto darbams, 86,73 Eur – mobiliojo ryšio telefono aparato įsigijimui.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusysis V. B. dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos patyrė išlaidų, susijusių su jo gydymu, kelionės išlaidomis, maisto, ramentų, drabužių ir avalynės įsigijimu ir kurios yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Be to, atsižvelgęss į tai, kad nukentėjusysis buvo maitinamas per vamzdelį, negalėjo kramtyti, ryti, jam buvo perkamas skystas, minkštas maistas, kuris, nors ir laikomas įprastiniu kasdieniu maistu, tačiau dėl nukentėjusiojo būklės jam buvo būtinas, į tai, kad dėl patirtų sunkių sveikatos sužalojimų jam sutriko kraujo spaudimas ir širdies ritmas, todėl teko pirkti medikamentus širdies ritmui reguliuoti, į tai, kad nukentėjusysis buvo periodiškai vežamas į gydymo įstaigas, patyrė papildomų kelionės išlaidų, pirko drabužius ir avalynę, kadangi eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jo dėvėti rūbai bei avalynė, ir į tai, kad nukentėjusysis sutinka, jog eismo įvykio metu sugadinto mobilaus telefono rinkos vertė yra 60,00 Eur, teismas sprendė, kad nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies – 1 071,00 Eur sumai (tai yra visai nukentėjusiojo prašomai sumai, atmetus sumažintą mobilaus telefono rinkos vertę). Tačiau, kaip jau minėta anksčiau apeliaciniame skunde teigiama, kad minėta pinigų suma nukentėjusiajam priteista nepagrįstai, kadangi baudžiamojoje byloje esantys duomenys nepagrindžia būtinybės V. B. vartoti medikamentus, skirtus širdies ritmui reguliuoti, o kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos kasos kvitų kopijos, patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo perkami įprastiniai maisto produktai (duona, batonas, jogurtas, šokoladas, viščiukų blauzdelės ir kt.), kurie nukentėjusiajam nebuvo paskirti dietologo ir kurių vartojimo būtinybės niekaip negalėjo įtakoti aptariamas eismo įvykis. Teisėjų kolegija su šiais apeliaciniais skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

14.1. Baudžiamojoje byloje esantis VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2017 m. rugpjūčio 31 d. išrašas iš medicinos dokumentų (1 t. 94-95 b. l.) patvirtina, jog jo gydymo ligoninėje metu V. B. vartojo vaistą nuo širdies ligų (Procorolan). Ir nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 7 d. Specialisto išvadoje nėra nurodyta, jog dėl aptariamo eismo įvykio V. B. atsirado kardiologiniai susirgimai, tačiau aplinkybė, jog V. B. stacionaraus gydymo ligoninėje metu, buvo skirti vaistai nuo širdies ligų, suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, jog kardiologiniai nukentėjusiojo negalavimai buvo sąlygoti būtent minėtos avarijos. Pažymėtina ir tai, kad V. B. įsigyti medikamentai (1 t. 104-109 b. l., 112-118 b. l.) yra receptiniai, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju, nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad šie vaistai nebuvo paskirti gydytojo, kadangi baudžiamosios bylos medžiagoje esanti recepto kopija, patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. nukentėjusiajam buvo paskirtas medikamentas, kurio veiklioji medžiaga yra ivabradinas ir kuris yra skirtas širdies ligų gydymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog iki eismo įvykio jis nesirgo jokiomis širdies ligomis, o po to jo širdies ritmas pablogėjo ir dėl to jis privalo vartoti vaistus (2 t. 36 b. l.), teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam nepagrįstai buvo priteisti 218,28 eurai, kuriuos jis išleido medikamentų skirtų širdies ritmui reguliuoti pirkimui, kadangi šie medikamentai jam nebuvo paskirti gydytojo.

14.2. Be kita ko apeliaciniame skunde teigiama ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu V. B. nepagrįstai buvo priteisti 103,16 eurai, kuriuos nukentėjusysis išleido maisto produktams. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga teisėjų kolegija šiam skundo argumentui pritaria. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiamas nukentėjusysis nurodė, kad kurį laiką jis buvo maitinamas per vamzdelį, todėl turėjo pirkti specialaus maisto. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl aptariamo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. B. kurį laiką nesugebėjo savarankiškai valgyti ir jam buvo reikalingas maitinimas per zondą, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kartu su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu pateiktos kasos čekių kopijos, neva tai pagrindžiančios specialaus maisto pirkimą, įrodo, jog šiuo atveju buvo perkami visiškai įprasti maisto produktai. Negana to, minėti kasos kvitai patvirtina, kad dalis maisto produktų (sardelės, šokoladiniai batonėliai, sausainiai, dešra, mišrainė, marinuoti pievagrybiai, rūkytos viščiuko blauzdelės, ledai, actas, karštai rūkyta kiaulienos šoninė, šokoladas, sumuštinis „Submarinas“ ir kt.) apskritai nebuvo tinkami asmens, nesugebančio kramtyti bei ryti ir todėl maitinamo per zondą, mitybai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos turi būti priverstinės, 2) jos turi būti būtinos, 3) jos privalo būti protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Įvertinus aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju V. B. neįrodė, jog minėti maisto produktai buvo būtini jo gydymosi po patirto eismo įvykio procesui ir tokiu būdu sudarė pagrįstą pagrindą išvadai, jog jo išlaidos aukščiau aptartiems maisto produktams, negali būti pripažįstamos jo patirtais nuostoliais, kadangi neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

15. Taipogi, apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiajam V. B. ir Kauno teritorinėms ligonių kasoms priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad aptariamas eismo įvykis kilo dėl abipusės nuteistosios V. D. ir nukentėjusiojo V. B. kaltės ir todėl netinkamai apskaičiavo minėtiems civiliniams ieškovams priteistinas turinės žalos atlyginimo sumas (t. y. nepagrįstai nesumažino jų per pusę). Teisėjų kolegija šiam apeliacinio skundo argumentui nepritaria.

15.1. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje dėl V. B. kaltės sukeliant aptariamą eismo įvykį pasisakyta nevienareikšmiškai, t. y. vertinant byloje surinktus įrodymus ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą teigiama, kad dėl kilusio eismo įvykio yra nustatyta tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiojo kaltė ir atsižvelgus į šią aplinkybę yra mažinama priteistinos neturtinės žalos suma, o sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nors ir konstatuojama minėtų proceso dalyvių abipusė kaltė, tačiau teigiama, kad V. D. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga ir todėl tik ji viena yra atsakinga už visą nukentėjusiajam ir Kauno teritorinėms ligonių kasoms padarytą turtinę žalą. Tačiau nors šiuo atveju ir konstatuoti reikšmingi skundžiamo nuosprendžio dviprasmiškumai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra ginčijamas, aukštesnės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir jos nustatymo motyvų plačiau nepasisako.