Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nukentėjusiajam V. I., kaltinamajai R. S., jos gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (bauda sumokėta, veika dekriminalizuota).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2017-05-24, apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventiniu V. I. metu, tyčia, stalo indu ne mažiau kaip penkis kartus smogė jam į galvą, pataikydama į galvą, kairę ausį, abejas jo rankas, taip pat vieną kartą smogė jam į kairę pusę ties liemeniu, peiliu vieną kartą smogė jam į krūtinę, taip mušdama V. I. ir kitaip prieš jį fiziškai smurtaudama, padarė jam pjautinę žaizdą krūtinėje, poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimus dešinio peties srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nežymų jo sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-24 minėjo jos tėčio mirties metines. Dėl to vartojo alkoholį jos tėvų bute, esančiame Kranto 1-oji g. 3-3, Kaune. Gėrė stiprius gėrimus, brendį, degtinę, trauktinę, negali pasakyti kiek buvo išgėrusi, tačiau jautėsi apsvaigusi. Vienu metu tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio priežasčių negalėjo nurodyti, jo metu ji būdama apimta pykčio nesusivaldė ir, tyčia, stalo indu smogė savo sugyventiniui ne mažiau penkių kartų taikydama į galvą. Taip pat smogė jam į šoną. Konflikto metu ji paėmė ant stalo tuo metu buvusį peilį ir vieną kartą juo smogė savo sugyventiniui į krūtinę. Supranta, kad pasielgė blogai ir nusikalstamai, tą darė sąmoningai ir suprato, kad gali sužaloti žmogų, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Patikino, kad jos ir V. I. tarpusavio santykiai geri, anksčiau panašių konfliktų nebuvo pasitaikę, kartu gyvena apie 8 (aštuonis) metus, veda bendrą ūkį. Teismo posėdžio metu atsiprašė savo sugyventinio V. I..

Išvada dėl R. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

2017-05-25 Liudytojo apklausos metu V. I. parodė, kad R. S. yra jo sugyventinė. Jau aštuonerius metus gyvena kartu, veda bendrą ūkį, yra šeima, tačiau nebuvo ir nėra susituokę. Pastaruoju metu gyveno jai asmeniškai priklausančiame vieno kambario bute, esančiame Plento g. 5-17, Kaune. Bendrų vaikų neturi. Iš esmės su sugyventine sutaria gerai. Kai ji yra blaivi, ramaus būdo, šeimyniška, rūpestinga, tačiau, kai ji išgeria alkoholio, kelia konfliktus, hiperbolizuoja smulkmenas, nuolat priekaištauja. Alkoholio išgeria ir jis, tačiau saikingai. 2017-05-24, apie 17.30 val., tikslaus laiko neatsimena, jis ir sugyventinė R. S. buvo bute, esančiame Kranto 1-oji g. 3-3, Kaune. Šį butą R. S. nuomojasi. Jame tiek jis, tiek R. S. gėrė alkoholinius gėrimus. Nors gėrė alkoholio, įvykio aplinkybes atsimena gerai. Tarp jo ir R. S. kilo žodinis konfliktas, tačiau, kuris iš jų jį sukėlė ir dėl kokios priežasties šis konfliktas kilo, neatsimena. Jį galėjo sukelti tiek jis, tiek R. S.. Konflikto metu R. S. pasiėmė nuo stalo indą (lėkštę ar puoduką, nepastebėjo) ir juo ne mažiau kaip penkis kartus smogė jam į galvą, tačiau jis abiem savo rankom užsidengė galvą nuo smūgių ir ji pataikė jam į rankas (ypatingai kairės rankos žastą ar mentę), galvą, kairę ausį. Juto smūgį ir į kairės pusės šoną ar nugaros kraštą toje pusėje netoli liemens, kur ji taip pat, mano, jam smogė, tačiau kuo - nematė. Ten ji jam smogė vieną kartą. Tuo metu, kai ji jam smogė, jis sėdėjo kambaryje ant sofos - lovos. Jam labai skaudėjo dėl šių smūgių, todėl atsistojo nuo lovos, bandė ją atstumti nuo savęs, kad ji daugiau jo nemuštų, tačiau tada ji nuo stalo griebė peilį ir juo vieną kartą dūrė jam į krūtinę. Iš krūtinės pradėjo bėgti kraujas. Galimai tai pamačiusi, R. S. pabėgo iš namų. Jis neturi savo asmeninio telefono, todėl nubėgo pas kaimynus iš Kranto 1-osios g., Kaune, tikslaus adreso nežino. kaimynų duomenų nežino. Jį bėgantį ir kraujuojant krūtinės plote galėjo matyti ir kiti kaimynai, kurie, kaip suprato, apie įvykį pranešė policijai. Kaimyno, pas kurį nubėgo, paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis patyrė stresą, išgąstį, todėl atsimena ne viską. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija (kas atvyko pirmiau, gerai neatsimena, nes specialiosios tarnybos atvyko panašiu laiku). Greitosios pagalbos medikai, apžiūrėję jį, jų automobiliu nuvežė į Raudonojo kryžiaus ar kitaip besivadinančią ligoninę, kur jam buvo susiūta nedidelė žaizda krūtinėje ir jis buvo išleistas namo. Gydymo tęsti neketina, jaučiasi gerai. Nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo, stacionarinis gydymas paskirtas nebuvo. Dėl R. S. veiksmų prieš jį patyrė fizinės žalos. Jam žinoma teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau dabar yra apsisprendęs ir žino, kad civilinio ieškinio nereikš. Nori, kad R. S. suprastų, kad taip elgtis negalima, jo atsiprašytų. Jeigu ji gailėtųsi, jai atleistų. Mano, kad didelės įtakos jos veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad ji buvo neblaivi įvykio metu. Jis asmeniškai prieš R. S. tyčia fizinio smurto nenaudojo, jei jai pataikė, tai tik stumdamas nuo savęs, tokiu būdu save gindamas. Neturėjo tikslo jai sukelti fizinį skausmą ar ją sužaloti (b. l. 25 – 26).

Iš 2017-05-24 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta ir smurtą galintys rodyti požymiai. Smurtą patyręs asmuo V. I. paaiškino, kas smurtas pasireiškė tuo, jog sugyventinė aštriu daiktu, galimai atsuktuvu, dūrė į krūtinę, pareiškėjas buvo neblaivus. R. S. sulaikyta netoliese įvykio vietos paaiškino, kad sugyventinis V. I. ją mušė, todėl ji gynėsi, paėmusi atsuktuvą juo smogė pastarajam į krūtinę (b. l. 5 – 8).

2017-05-24, nuo 19.00 val. iki 19.20 val., buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 – 13).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1420/2017(02), matyti, kad V. I. konstatuota pjautinė žaizda krūtinėje, poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje plaštakoje. Pjautinė žaizda krūtinėje galėjo būti padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2017-05-24. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti jam besiginant (b. l. 20 – 21).

Iš Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo A. Č. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017-05-24, 17.37 val., buvo gautas pranešimas dėl muštynių (duomenys neskelbtini). Nuvykę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio patruliai išsiaiškino, kad V. I. galimai atsuktuvu sužalojo jo sugyventinė R. S.. V. I. greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės Skubios pagalbos skyrių, o R. S. pristatyta į policijos įstaigą. 2017-05-24, 19.00 val., buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsuktuvas, kraujo dėmės, kiti nusikaltimo pėdsakai neaptikti. Nuvykus į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės Skubios pagalbos skyrių, kalbėtasi su slaugytoja A., kuri nurodė, kad V. I. savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos. Jam padaryta nežymi durtinė žaizda krūtinės srityje, pavojus gyvybei negresia. Nuvykus V. I. gyvenamuoju adresu, buto durų niekas neatidarė, todėl apklausti V. I. nebuvo galimybių (b. l. 22).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5855, matyti, kad 2017 m. gegužės 24 d., 18.12 val., R. S. nustatytas 1,31 promilių girtumas (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu R. S. pasitvirtino.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Akivaizdu, kad R. S. smurtavo sugyventinio atžvilgiu, su kuriuo, kaip pati patvirtino teismo posėdžio metu, kartu gyvena apie 8 (aštuonis) metus, veda bendrą ūkį, kas pagal BPK 248 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas yra priskiriama artimam giminaičiui, tokie R. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. S. būdama adresu Kranto 1-oji g. 3-3, Kaunas, tyčia savo sugyventinio V. I. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – kelis kartus smogė jam stalo indu, taip pat smogė peiliu į krūtinės sritį, taip sukeldama jam fizinį skausmą bei padarydama sužalojimus, kurie nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamoji R. S. veikė tiesiogine tyčia, tai yra būdama neblaivi sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja prieš sugyventinį, tam panaudojo įrankį – stalo indą, peilį, ir to norėjo.

R. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį ir ją skirdamas teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą susijusį su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, veikė tiesiogine tyčia, tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes. Vertinant R. S. asmenybę, pažymėtina, kad nors jos atžvilgiu 2013 m. kovo 4 d., priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, pagal BK 290 str. 2 d. (bauda sumokėta), tačiau Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnis 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888 nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios, t. y. jame numatyta nusikalstama veika buvo dekriminalizuota. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje – kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi, vadovaujantis aukščiau išvardintomis nuostatomis laikytina, kad R. S. neteista ir į tai atsižvelgtina parenkant bausmės rūšį ir ją skiriant. R. S. administracine tvarka nebausta, dirba, augina nepilnametį sūnų (13 m.). Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ją už padarytą nusikaltimą bei paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismo įsitikinimu, jai skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui, taip pat bausmės paskirčiai užtikrinti R. S. skirtinas įpareigojimas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu, ar darbu.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Į laisvės apribojimo bausmės terminą įskaitytinas laikinajame sulaikyme R. S. išbūtas laikas nuo 2017-05-24, 18.00 val. iki 2017-05-26, 8.48 val. (dvi dienos – jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms) (BK 66 str.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – tyčiniai nusikaltimai susiję su fizinio smurto pavartojimu prieš savo artimą giminaitį (sugyventinį), sukėlę jam nežymų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad kaltinamoji nusikaltimą 2017-05-24 padarė būdama neblaivi (1,31 promilės), nusikaltimui panaudojo įrankius (stalo indą, peilį), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamosios asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajai R. S. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai R. S. kardomoji priemonė neskirta.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-6416, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš R. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. S.:

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su mokslu, ar darbu;

Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-24, 18.00 val. iki 2017-05-26, 8.48 val. (dvi dienos – jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms).

Skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.