- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- eII-525-972/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00501-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- J. P.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7675-2025 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis patrulis 2025 m. birželio 23 d. J. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. birželio 23 d. 16.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jos vairuoti. Tokiais veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-7675-2025 J. P. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
2025 m. liepos 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. skundas dėl 2025 m. liepos 3 d. nutarimo, juo prašoma panaikinti šį nutarimą arba jį pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. jam buvo atimta teisė vairuoti už padarytą administracinį nusižengimą (ištisinės eismo juostos kirtimą). Po šio nusižengimo jis baigė reikalaujamus papildomus kursus bei išlaikė praktinį vairavimo egzaminą, sumokėjo paskirtą baudą, kad jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti, tačiau nebuvo informuotas, kad privalo kreiptis į AB „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo aktyvavimo, dėl to jo vairuotojo pažymėjimas nuo 2019 m. iki 2025 m. birželio 27 d. buvo neaktyvuotas, tačiau ne dėl to, kad nenorėjo ar negalėjo jo aktyvuoti, bet dėl to, kad nežinojo ir nebuvo informuotas apie tolimesnius veiksmus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizavusi papildomą vairuotojų mokymą, informavo jį, kad visi duomenys bus perduoti AB „Regitra“, jam pačiam nieko daryti nebereikės. 2025 m. birželio 23 d. 16.25 val. jis (pareiškėjas) buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę. Patikrinimo metu nustatyta, kad jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), yra negaliojantis, nes teisė vairuoti nebuvo aktyvuota, nors visos tam reikalingos sąlygos buvo įvykdytos dar 2019 m. Jis (pareiškėjas) policijos pareigūnams paaiškino susiklosčiusią situaciją. Pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir informavo, kad kai vairuotojo pažymėjimas bus aktyvuotas ir bus pateikti dokumentai, įrodantys, jog jis yra baigęs papildomus kursus bei išlaikęs praktinį vairavimo egzaminą, protokolas bus panaikintas. Jis (pareiškėjas) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, informavo apie susidariusią situaciją ir paprašė išduoti pažymą, patvirtinančią papildomų kursų baigimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2019 m. gruodžio 21 d. papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 27 d. jis (pareiškėjas) kreipėsi į AB „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo aktyvavimo. Kadangi informacija apie papildomų kursų baigimą 2019 m. buvo perduota AB „Regitra“, jo teisė vairuoti tą pačią dieną buvo aktyvuota. Vadovaudamasis policijos pareigūnų nurodymais, 2025 m. liepos 1 d. jis (pareiškėjas) elektroniniu laišku policijai pateikė paaiškinimą apie išklausytus papildomus kursus bei išlaikytą praktinį vairavimo egzaminą, pridėjo 2019 m. gruodžio 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), informavo, kad visi reikalingi dokumentai dėl vairuotojo pažymėjimo aktyvavimo buvo perduoti AB „Regitra“ ir kad 2025 m. birželio 27 d. jo vairuotojo pažymėjimas buvo aktyvuotas, bei prašė panaikinti surašytą protokolą ROIK: (duomenys neskelbtini). Nepaisant šių paaiškinimų ir įrodymų, 2025 m. liepos 3 d. buvo priimtas nutarimas. Nutarimą priėmęs pareigūnas visiškai neatsižvelgė į jo (pareiškėjo) paaiškinimus bei neįvertino susiklosčiusios situacijos, susijusios su paprastu teisės aktų neišmanymu. Pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad AB „Regitra“ 2025 m. birželio 27 d. grąžino teisę vairuoti, o tai patvirtina, kad dokumentai buvo perduoti AB „Regitra“ ir visos sąlygos susigrąžinti teisę vairuoti buvo įvykdytos. Iš išdėstytų aplinkybių ir bylos duomenų akivaizdu, kad jis (pareiškėjas) vairavo transporto priemonę ne tyčia, neturėdamas teisės vairuoti, o tik todėl, kad nežinojo, jog dar reikia nuvykti į AB „Regitra“ ir aktyvuoti teisę, nors visos tam reikalingos sąlygos buvo 6 metus nuo 2019 m. Pareigūnas, priėmęs nutarimą byloje, netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl tiesioginės tyčios buvimo, nors privalėjo tai padaryti. Taip padarytas šiurkštus procesinės teisės pažeidimas, dėl kurio priimtas nutarimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, jog skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2025 m. liepos 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7675-2025 be pakeitimų. Pasak Institucijos, nustatant, ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimas, pateikta pažyma, 2025 m. liepos 3 d. registrų išrašai, kad asmuo jau turi teisę vairuoti, tačiau konstatuotina, kad nusižengimo metu J. P. neturėjo teisės vairuoti. Asmuo su teise vairuoti įgyja ne tik teises, bet ir pareigas, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą ir mokėti KET, todėl asmuo ne tik turėjo, bet ir privalėjo pats domėtis teisės vairuoti susigrąžinimo tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir J. P. skyrė minimalią baudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Nekyla abejonių, kad J. P., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė jam inkriminuotą nusižengimą, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
J. P. ir Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jie išreiškė sutikimą, prašymą, kad skundas būtų nagrinėjamas jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
J. P. pateiktame skunde nurodo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, neturėdamas teisės vairuoti, o tik todėl, kad nežinojo, nebuvo informuotas, jog dar reikia nuvykti į AB „Regitra“ ir aktyvuoti šią teisę, nors dar 2019 m. buvo įvykdęs visas sąlygas, kad jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti (baigė papildomą vairuotojų mokymą, išlaikė praktinį vairavimo egzaminą, sumokėjo paskirtą baudą). 2025 m. birželio 27 d. AB „Regitra“ teisę vairuoti jam grąžino, patvirtindama, kad visos sąlygos buvo įvykdytos. Tačiau Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą byloje, neištyrė ir neįvertino šių aplinkybių bei tiesioginės tyčios nebuvimo, taip pažeisdamas procesinės teisės reikalavimus.
ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1V-10 redakcija), 9 punkte nurodyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir nurodytus dokumentus. Šio Aprašo 13 punkte nurodyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. 14 punkte nurodyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju).
Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad J. P. nusižengimo padarymo metu 2025 m. birželio 23 d. buvo išpildęs visus reikalavimus, sąlygas, kurioms esant gali būti grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nebuvo įvykdęs reikalavimo pateikti nurodytą prašymą AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo kartu su jį lydinčiais anksčiau paminėtais dokumentais, todėl teisė vairuoti transporto priemones nusižengimo padarymo metu jam nebuvo sugrąžinta, kaip tai numatyta aptartuose teisės aktų reikalavimuose. Tuo metu nebuvo atliktas Aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatų vertinimas ir priimtas sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Tad konstatuotina, kad 2025 m. birželio 23 d. 16.25 val. J. P. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Nors, pareiškėjo nuomone, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma, nagrinėjamu atveju jo veikoje nenustačius tyčios, negalima ir atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas su tuo sutikti negali. Visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. To nagrinėjamu atveju nenustatyta. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Sutiktina su Institucija, kad, kaip įtvirtinta SEAKĮ 12 straipsnio 2 dalyje, eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą ir mokėti KET, todėl asmuo ne tik turėjo, bet ir privalėjo pats domėtis teisės vairuoti susigrąžinimo tvarka. Šiuo atveju J. P. privalėjo pats domėtis, tinkamai susipažinti su teisės aktų reikalavimais, tačiau elgėsi nerūpestingai, pats neįsigilino į teisės aktų reikalavimus, nors pagal visas aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai padaryti. Taigi, jis ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo – vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti, to nežinodamas, nors pagal visas nustatytas aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai žinoti. ANK 424 straipsnio 3 dalies dispozicija nereikalauja tik tyčinės kaltės formos, šis nusižengimas gali būti padaromas ir dėl nerūpestingumo. Todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. P. nutraukti teismas neturi teisinio pagrindo.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad J. P. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – yra neproporcingos jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. P. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje, ir neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 424 straipsnio 7 dalis. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad J. P. administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, ne iš piktybiškumo, o dėl teisės aktų neišmanymo ir nežinojimo, tinkamai neišsiaiškinęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos, šiuo atveju nenustatyta, jog J. P. sąmoningai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokė, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirinko tokį elgesio variantą, taip pat į tai, kad J. P. buvo baigęs papildomą vairuotojų mokymą, buvo išlaikęs vairavimo praktikos egzaminą, 2025 m. birželio 27 d. kreipėsi į AB „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas šią teisę jam grąžinti. Tai parodo, kad J. P. atitiko, buvo išpildęs visus reikalavimus, sąlygas, kurioms esant grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, tik nebuvo įvykdęs reikalavimo pateikti nurodytą prašymą ir jį lydinčius dokumentus dėl šios teisės sugrąžinimo. Teismas neturi duomenų, kad J. P. turėtų daugiau galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta J. P., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda ir minėtos administracinio poveikio priemonės netaikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 3 d. nutarimas keistinas, J. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą – ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7675-2025 administracinio nusižengimo byloje: J. P. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą – ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.