- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- e2YT-4747-1162/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00892-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus reikalavimams pareikšti palikimą priėmusiems V. S. (V. S.) įpėdiniams.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Kauno skyriuje V. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta ir mokama vienišo asmens išmoka. Remiantis Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymo (toliau – VAIĮ) 2 straipsniu, vienišo asmens išmoka mokama asmenims Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje nesudariusiems santuokos, ir tiems, kurių Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje sudarytos santuokos yra pasibaigusios. Vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-400 (toliau – Nuostatai), 2 punkte nustatyta, kad vienišo asmens išmoka skiriama ir mokama nereikalaujant asmens prašymo, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro pateiktais duomenimis ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis. VSDFV Kauno skyrius 2022 m. kovo 28 d. skirdamas V. S. vienišo asmens išmoką vadovavosi turėtais Lietuvos gyventojų registro duomenimis apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su A. S., kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). VSDFV Kauno skyriuje iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2024 m. sausio 6 d. buvo gauti duomenys apie V. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir (duomenys neskelbtini) mirtį. VSDFV Kauno skyrius atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis V. S. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką, o 2022 m. kovo 28 d. sprendimu buvo paskirta vienišo asmens išmoka, 2024 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. susidarė 352,00 Eur vienišo asmens išmokos permoka. Nuostatų 15 punkte nustatyta, jog jeigu asmuo nepraneša apie aplinkybes, kurioms esant vienišo asmens išmokos mokėjimas negalimas, arba praneša praėjus daugiau kaip 10 darbo dienų nuo jų atsiradimo dienos (jeigu šios aplinkybės atsirado anksčiau, negu buvo paskirta vienišo asmens išmoka – praėjus daugiau kaip 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą jam skirti vienišo asmens išmoką) ar pateikia neteisingą informaciją ir dėl to permokama vienišo asmens išmoka, permokėta šios išmokos suma iš jos gavėjo išieškoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Vienišo asmens išmokos permoka yra susidariusi dėl išmokos gavėjo, V. S., kaltės, t. y. nepranešus apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. Mirus išmokos gavėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui liko neatlyginta 352,00 Eur žala. V. S. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini). Įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, kadangi VSDFV Kauno skyrius duomenis apie V. S. mirtį iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gavo tik 2024 m. sausio 6 d.
Suinteresuotam asmeniui A. S. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paliekant pranešimą apie siunčiamus dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir tai nurodant teismui grąžinamoje pažymoje. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą 20 dienų terminą nuo dokumentų įteikimo dienos teismui nepateikė.
2024 m. kovo 13 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. S. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini). V. S. palikimą priėmė A. S. ir A. S., kuris (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teises perleido A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. mokant vienišo asmens išmoką V. S., susidarė 352,00 Eur vienišo asmens išmokos permoka; permoka susidarė dėl pavėluotų duomenų apie išmokos gavėjo santuoką. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. sausio 18 d. prašymu Valstybės įmonė Registrų centras 2024 m. sausio 24 d. rašte nurodė, kad duomenys apie V. S. ir A. S. santuoką ir V. S. mirtį Gyventojų registrui buvo perduoti 2024 m. sausio 5 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje buvo sudaryti santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nedetalizuoti kreditorių reikalavimų pareiškimo būdai, įstatymas nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą reikalavimo teisę. Tokiu atveju laikoma, jog apie kreditorinius reikalavimus turi būti pranešta bet kokiu būdu. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali atnaujinti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Įstatymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
V. S. mirė (duomenys neskelbtini), taigi įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini; CK 5.63 straipsnio 1 dalis, CPK 74 straipsnio 5 dalis). CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas nėra praleistas, todėl esant svarbioms priežastims praleistas trijų mėnesių terminas kreditorės reikalavimams pareikšti gali būti atnaujintas. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausiusios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. kovo 18 d. automatinį pareikalavimą V. S. buvo paskirta vienišo asmens išmoka. Valstybės įmonei Registrų centras pateikus duomenis apie V. S. santuokos sudarymą su A. S. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. susidarė 352,00 Eur vienišo asmens išmokos permoka. Pareiškėjas nėra susijęs su palikėju, vienišo asmens išmoka V. S. buvo skirta pagal automatinį pareikalavimą. Išmokos skyrimo metu pareiškėjas neturėjo duomenų apie V. S. santuokos sudarymą su A. S., išmokos gavėjas šios aplinkybės pareiškėjui taip pat neatskleidė. Duomenys apie V. S. santuokos sudarymą ir mirtį pareiškėjui buvo pateikti 2024 m. sausio 6 d. Gavęs minėtą informaciją, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo teises – 2024 m. sausio 22 d. pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat laikant, kad pareiškėjas iš karto po V. S. santuokos sudarymo ir mirties faktų negalėjo nustatyti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, atsižvelgiant, kad šiuo atveju trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra praleistas nežymiai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), spręstina, jog priežastys, sąlygojusios termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą, pripažintinos pateisinamomis. Remiantis išdėstytu, tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,86 Eur, viršija minimalią valstybei priteistiną sumą (8,00 Eur), todėl, pareiškimą tenkinus, priteistinos valstybei iš suinteresuoto asmens A. S. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmusiems įpėdiniams.
Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.