- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-464-318-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00283-2612-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- R. Musajev
- Nukentėjusysis
- N. D.
- Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-464-318/2012 Teisėjas Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00283-2612-3 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.
2012 m. gegužės 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Musajev apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Musajev pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. areštu 27 paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012-01-20 iki 2012-02-03.
Iš R. Musajev priteista 200 Lt nukentėjusiosios N. D. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Musajev nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 20 d., apie 13.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsuktuvu išdaužė automobilio „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. D., stovėjusio prie Studentų g. 39 Vilniuje, keleivio pusės galinių durelių stiklą, 200 Lt vertės ir tokiu būdu įsibrovęs į minėtą automobilį, iš jo paėmė automagnetolą „Sony“ 200 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis, įsibraudamas į saugyklą sugadino svetimą, nedidelės vertės turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. D. 200 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Musajev prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Teismo posėdyje nuteistasis R. Musajev ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo R. Musajev apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Musajev apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Skirdamas bausmę R. Musajev apylinkės teismas nepažeidė LR BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų bei LR BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. R. Musajev atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad R. Musajev naujus nusikaltimus padarė jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (b.l. 52-54). LR BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu. LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi apylinkės teismas R. Musajev pagrįstai paskyrė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą apysunkį nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą.
Vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. Musajev prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, reali turtinė žala jo padarytu apysunkiu nusikaltimu nukentėjusiajai padaryta nebuvo, kadangi nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o dėl turto sugadinimo padaryta 200 Lt žala yra neatlyginta. Kita vertus, R. Musajev praeityje daug kartų teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, niekur nedirbo ir nedėjo pastangų susirasti legalų pragyvenimo šaltinį (b.l. 51). Pažymėtina, jog įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam už apysunkį nusikaltimą paskyrė bausmę, artimą baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje nustatytai laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai, o už baudžiamąjį nusižengimą – artimą sankcijos vidurkiui arešto bausmę. Šios bausmės tikrai nėra per griežtos. Subendrindamas paskirtas bausmes apėmimo būdu teismas nepažeidė LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. nuostatų, todėl ir R. Musajev paskirtą galutinę bausmę nėra pagrindo vertinti kaip per griežtą.
Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį, švelninant R. Musajev paskirtą bausmę, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. Musajev apeliacinį skundą atmesti.