Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Liumenas“, deklaruota ir nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. L. 2017 metais, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių delnu per sėdmenis savo mažamečiui sūnui K. L., gimusiam 2015 m., tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. L. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis T. L. 2017 metais, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių delnu per galvą, kumščiu į nugaros sritį ir diržu per sėdmenis, kojas savo mažamečiui sūnui D. L., gimusiam 2009 m., tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis T. L. 2017 m. birželio 12 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia kumščiu sudavė du kartus į dešinį šoną, vieną kartą į nugarą, vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į dešinės akies sritį savo sugyventinei R. G., tuo padarydamas kairės krūtinės ląstos pusės poodinę kraujosruvą, tai yra padarydamas nukentėjusiajai R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis T. L. 2017 m. birželio 12 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia paėmė už ausies ir patempęs pasuko ir vieną kartą spyrė į kairę koją savo mažamečiui sūnui D. L., tuo padarydamas kairės blauzdos poodinę kraujosruvą, tai yra padarydamas nukentėjusiajam D. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su R. G. apie dešimt metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, susilaukė dviejų vaikų – Dovydo ir Kajaus. Jų santykiai nutrūko, jie išsiskyrė po 2017 m. birželio 12 d. konflikto. Nuo to laiko gyvena atskirai. 2017 metų pavasarį, tikslaus laiko jis neprisimena, kelis kartus yra sudavęs per sėdmenis sūnui Kajui, kuris yra labai nepaklusnus, svaidosi daiktais, į žodinius prašymus, reikalavimus nereaguoja. Kai pirmą kartą Kajui ranka sudavė per sėdmenis už tai, kad jis metė į jį obuolį, Kajus net nepravirko, nubėgdamas parodė jam liežuvį. Antrą kartą ranka per sėdmenis sudavė taip pat už neklausymą, tačiau tiksliai aplinkybių neprisimena, tą kartą Kajus pravirkęs. Konfliktai su sūnumi Dovydu kildavo dėl to, kad jis perilgai žaisdavo kompiuterinius žaidimus. Jis leisdavo Dovydui porą valandų pažaisti planšete, tačiau po poros valandų paliepus nutraukti kompiuterinius žaidimus, Dovydas neklausydavo, jam trūkavo kantrybė, jis jį drausmindavo suduodamas smūgius ranka. Nors jis neprisimena, kad mušė Dovydą diržu, tačiau pripažįsta, kad taip galėjo būti, kai jis buvo girtas. Sutinka, kad sūnus ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu pasakodami apie jo panaudotą smurtą, sakė tiesą. 2017 m. birželio 12 d. konflikto aplinkybių jis taip pat neprisimena, nes prieš tai tris paras gėrė, namuose net nenakvojo vieną naktį, 2017 m. birželio 12 d. vakare į namus grįžo girtas. Prisimena, kad su R. G. susipyko dėl maisto, jie susistumdė, kur jis sudavė R. G., nepamena, tačiau prisimena, kad ji buvo nugriuvusi. Kad Dovydas būtų įsikišęs į jų konfliktą, aplamai neprisimena, tačiau pripažįsta, kad būdamas girtas ir įpykęs, galėjo ir suduoti, ir įspirti sūnui. Dėl savo elgesio pergyvena, neigiamai vertina savo elgesį, nukentėjusiosios R. G. ir vaikų atsiprašė, pasižada padarytą skriaudą kompensuoti pinigais, atlyginti neturtinę žalą.

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad dėl patirtos sunkios galvos traumos ji yra neįgali, jai sutrikusi atmintis, todėl tiksliai neprisimena įvykių, jų laiko ir aplinkybių. Su kaltinamuoju T. L. jie pragyveno apie dešimt metų, po paskutinio konflikto, kai jos mama iškvietė policiją, ji su T. L. nebegyvena. Tą vakarą, kai ji buvo sumušta, T. L. į namus grįžo girtas, ji neleido valgyti jos ruošto maisto, nes T. L. kelias dienas girtavo, nebuvo namuose. T. L. supyko, trenkė jai kelis kartus kumščiu į šoną, nugarą, krūtinę, paakį. Nuo smūgių ji nugriuvo ant žemės. Sūnus Dovydas norėjo ją apginti, T. L. D. tempė už ausies, spyrė jam į kojas. Prieš tai T. L. ne kartą yra auklėjęs vaikus mušimu – sudavęs per sėdmenis Kajui už tai, kad šis jo neklausė, Dovydą mušęs diržu už tai, kad jis per ilgai žaidęs kompiuterinius žaidimus, tėvui reikalaujant, žaidimo nenutraukdavęs. Nuo smūgių diržu ant Dovydo kojų matėsi raudonos žymės. Ji yra neįgali, dėl T. L. smurtavimo bijojo skųstis, kad nebūtų atimti iš jos vaikai. T. L. jos atsiprašė, ji jam atleido, sutinka, kad byla būtų nutraukta, neturtinės žalos dydį sumažina iki 1 000 Eur, jai ir sūnui Dovydui po 500 Eur.

Mažametis nukentėjusysis D. L., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 40-41), parodė, jog jis matė, kaip tėtis sudavė mamai iš kumščio į krūtinę vieną kartą, į nugarą du kartus, dėl ko mama buvusi kurį laiką be sąmonės. Jam tėtis vieną kartą įspyrė į koją, tą vietą skaudėjo, buvo mėlynė, kuri pati savaime išnyko, delnu sudavė į ausį, ausis skaudėjusi dvi dienas. Tėtis jį yra mušęs dėl planšetės. Vieną kartą sudavė jam į paširdžius, kitą kartą delnu į veidą, kumščiu į nugarą, tris kartus tėtis jį mušė per sėdmenis. Nuo smūgių buvo raudona dėmė ant skruosto, ant sėdmenų ir nugaros - mėlynės. Tėtis jo atsiprašė, su tėčiu bendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Akistatos tarp kaltinamojo T. L. ir nukentėjusiosios R. G. metu (b. l. 82-84) R. G. patvirtino, kad 2017 m. birželio 12 d. vakare jos sugyventinis T. L. smurtavo prieš ją ir sūnų D. L.: jai kumščiu sudavė du kartus į dešinį šoną, vieną kartą kumščiu į nugarą, vieną kartą kumščiu į krūtinę ir vieną kartą į veidą, sūnui patempė ir pasuko ausį, vieną kartą spyrė į dešinę koją. Be to, nukentėjusioji R. G. patvirtino, kad T. L., auklėdamas sūnų Kajų, mušė jį delnu per sėdmenis, kad konfliktai tarp sūnaus Dovydo ir T. L. kildavo dėl planšetės, kurią T. L. atėmus iš sūnaus, pastarasis pradėdavo isterikuoti, todėl T. L. mušdavo Dovydą, suduodamas delnu per veidą, galvą, kumščiu į nugarą, diržu per sėdmenis ir kojas. Akistatos metu kaltinamasis iš esmės patvirtino, kad smurtavo prieš vaikus ir sugyventinę.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G768/2017(04) (b. l. 66) matyti, kad atlikus R. G. tyrimą, nustatyta, jog jai yra padarytas sužalojimas - kairės krūtinės ląstos pusės poodinė kraujosruva, nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, galėjo būti padarytas 2017 m. birželio 12 d. apie 22 val. suduodant kumščiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G770/2017(04) (b. l. 69) nurodyta, jog atlikus D. L. tyrimą, nustatyta, kad jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - kairės blauzdos poodinė kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta 2017 m. birželio 12 d. apie 22 val. įspiriant. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus kairę koją, galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis T. L. smurtavo prieš savo šeimos narius – mažamečius vaikus K. L. ir D. L., sugyventinę R. G.. 2017 m. birželio 12 d. vakare kaltinamojo suduotus smūgius sūnui Dovydui ir sugyventinei R. G. patvirtina nukentėjusiųjų medicininis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad D. L. ir R. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, konflikto metu T. L. suduotų smūgių žymės akivaizdžiai matomos ant nukentėjusiųjų kūnų. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas tikslus laikas, kada T. L. sudavė smūgius mažamečiui Kajui, auklėdamas jį dėl nepaklusnumo, kada vyko konfliktai su sūnumi Dovydu dėl planšetės, ko pasekoje, T. L. ranka ir diržu auklėjo sūnų, sveikatos sutrikdymo mastas neužfiksuotas jokiuose dokumentuose, dėl smurtavimo prieš vaikus iš karto po įvykių niekas į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Tačiau nuoseklūs nukentėjusiosios R. G. parodymai, mažamečio D. L. pasakojimas, paties kaltinamojo paaiškinimai apie konfliktus su sūnumi Dovydu dėl planšetės, sūnaus Kajaus neklausymą, vaikų auklėjimą mušimu, patvirtina kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš savo šeimos narius. Nors kaltinamasis kai kurių konflikto, vykusio 2017 m. birželio 12 d. vakare, aplinkybių, smūgių sudavimo diržu Dovydui neprisimena, tačiau patvirtino, kad jo sugyventinės ir sūnaus Dovydo parodymais jis neabejoja. Jam apsvaigus nuo alkoholio sutrinka atmintis, įvykius, kurie vyksta jam esant girtam, jis sunkiai prisimena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio galėjo mušti Dovydą diržu, suduoti nukentėjusiajai R. G. į jos nurodytas vietas. Suduodant smūgius mažamečiams vaikams - delnu per sėdmenis Kajui, delnu į galvą, kumščiu į nugarą, diržu per sėdmenis ir kojas Dovydui, neabejotinai jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl spyrio mažamečiui sūnui Dovydui į koją 2017 m. birželio 12 d. vakare sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduoti smūgiai R. G. į įvairias kūno vietas taip pat sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis T. L. suduodamas smūgius nukentėjusiesiems delnu, kumščiu, diržu suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, jų norėjo, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtys.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir mažamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą R. G. pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 36), kuriame nurodė, kad dėl smurtinių T. L. veiksmų jai padaryta 1 000 Eur, sūnui Dovydui 500 Eur neturtinė žala, todėl prašė iš kaltinamojo priteisti 1 500 Eur. Teisme ieškinį sumažino, sutiko su kaltinamojo prašymu dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo, jos ir sūnaus neturtinei žalai atlyginti prašė priteisti 1 000 Eur. Kaltinamasis pripažino tokio dydžio civilinį ieškinį, sutiko atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo kaltinamasis nesumokėjo nukentėjusiajai piniginės satisfakcijos neturtinei žalai atlyginti, todėl ši suma iš jo priteistina.

Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

Kaltinamasis T. L. savo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (visose epizoduose) ir priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymo pripažino visiškai. Jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų, nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (b. l. 134), praeityje vieną kartą buvo baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje, tačiau nuobaudos galiojimas laikas pasibaigęs, šiuo metu jis dirba (b. l. 136), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį. Nukentėjusioji R. G. teisme patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleidusi, su juo susitaikė. Mažametis D. L., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat patvirtino, kad tėtis jo atsiprašė, iš jo paaiškinimų galima spręsti, kad vaikas tėvui atleido, nes nurodė, kad su tėčiu bendrauja gerai (b. l. 40-41). Teisme nukentėjusioji R. G. ir kaltinamasis T. L. susitarė dėl neturtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo. Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja ir mažamečių nukentėjusiųjų atstove pagal įstatymą nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog T. L. būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad, šiuo atveju, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis T. L. smurtavo prieš savo šeimos narius, todėl nutraukus baudžiamąją bylą tikslinga skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis), kuri, teismo nuomone, turėtų paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje nenusikalstų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

T. L., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (1 epizodas), 140 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai), numatytas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti T. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš T. L. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) R. G. neturtinės žalos atlyginimui.

- per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.