- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-2564-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13042-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- UAB „Karoliniškių būstas“
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2593-294/2013 pagal ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“ pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės A. L. 1.121,41 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad teikia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė neatsiskaitė už ieškovo suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-12-31. Tuo laikotarpiu atsakovės atlikti mokėjimai buvo paskirstomi senesnėms skoloms padengti (t. I, b.l. 171-173).
Atsiliepimas
Atsakovė A. L. su ieškiniu nesutiko, kadangi pagal jos skaičiavimus jokių įsiskolinimų ieškovui už nurodytą laikotarpį suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ji neturi. Ieškovas savavališkai visas atsakovės sumokėtas sumas už paslaugas nukreipė senesnių skolų dengimui (t. I, b.l. 179).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį atsakovei A. L. atmetė (t. I, b.l. 203-204). Teismas, išklausęs šalių pasisakymus bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei prie bylos prijungtų vykdomųjų bylų (Nr. 13-363/08 bei 13-2673/06) medžiagą, darė išvadą, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis savo reikalavimų ir skolos dydžio nepagrindė, t. y. ieškovas elgėsi klaidinančiai vartotojo (atsakovės) atžvilgiu, todėl jo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Teismas nustatė, kad abiejose vykdomosiose bylose yra ieškovo raštai, adresuoti antstoliui (vykdomosios bylos lapas 17 ir 52). Šiuose raštuose antstoliui nurodoma, kad „pagal ieškovo duomenis skola pagal 1998-02-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-324/98 preliminariai buvo galutinai padengta iki 2008 m. liepos mėn., skola pagal 2007-11-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7160-596/07 preliminariai buvo galutinai padengta iki 2009 m. birželio mėn.“. Šių ieškovo raštų pagrindu antstolis panaikino atsakovės sąskaitoms taikytą areštą, užbaigė vykdomąsias bylas ir vykdomuosius raštus grąžino ieškovui kaip visiškai įvykdytus. Iš byloje prie patikslinto ieškinio pridėto suvestinio apyvartų žiniaraščio, kurį parengė ir parašu patvirtino ieškovo teisininkė, teismas nustatė, kad skolos reikalavimo laikotarpiu (nuo 2009-05-01 iki 2010-12-31) atsakovė vykdė einamuosius mokėjimus (tai patvirtina žiniaraščio eilutė „sumokėta“). Kita vertus, iš šio žiniaraščio matyti, kad iš atsakovės reikalaujamos skolos likutis 2009 m. gegužės mėn. (ieškovo reikalavimo laikotarpio pradžioje) buvo 1.114,59 Lt. Teismas nurodė, kad iš jam pateiktų įrodymų visiškai neaišku, kokiu laikotarpiu šis skolos likutis susidarė. Atitinkamai ieškovas, turintis prievolę ne tik informuoti patalpų savininką apie privalomas įmokas, bet ir kontroliuoti įmokų savalaikį mokėjimą ir tokiu būdu užtikrinti visų namo patalpų savininkų bendrąjį interesą, turėjo aiškiai siųsti atsakovei priminimus apie skolą ar jos pareikalauti teisme anksčiau nei beveik po trejų metų nuo jo nurodomos skolos formavimosi pradžios. Toks paties ieškovo pasyvumas vertintinas kaip nebendradarbiavimas su kita prievolės šalimi, kurio neigiamų padarinių rizika – laiko aspektu apribota galimybė atitinkamais dokumentais pagrįsti savo paskaičiavimus, jei kita ginčo šalis juos kvestionuotų, – tenka pačiam ieškovui. Kadangi teismas nustatė, kad ieškovo reikalaujama skola, priešingai nei ieškinyje teigiama, yra susidariusi kitu laikotarpiu (t. y. jau 2007 m. gegužės mėn. skolos likutis buvo 1.360,18 Lt), todėl ieškovo ieškinys – priteisti 1.121,41 Lt skolą už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-12-31 atmestinas. Tais pačiais motyvais atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“ teismo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai (t. II, b.l. 1-8). Ieškovas nurodė, kad skundžiamo sprendimo argumentai, susiję su ieškinio atmetimo teisiniais pagrindais, dviprasmiški ir nemotyvuoti, iš viso sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokių priežasčių, t. y. kuriomis teisės aktų nuostatomis ar bylos medžiagoje esančiais įrodymais ar dalyvavusių byloje asmenų nurodytomis aplinkybėmis remiantis, ieškinys atmestas. Atsakovė neginčijo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugų suteikimo fakto, atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu neišreiškė reikalavimo ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad paslaugos buvo faktiškai suteiktos, kadangi atsakovė ginčijo ne patį paslaugų suteikimo faktą, o už šias suteiktas paslaugas susidariusio įsiskolinimo egzistavimą. Viso teisminio proceso metu ginčo dalyku buvo įsiskolinimo susidarymo pagrįstumas ir seniausios skolos dengimo atsakovės atliktais einamaisiais mokėjimais teisėtumas. Todėl teismo argumentai, susiję su paslaugų suteikimo fakto neįrodymu, atmestini kaip nesusiję su byla. Iš šių teismo išsakytų argumentų visiškai neaišku, kokiomis šalių išsakytomis aplinkybėmis ir kuriais konkrečiais rašytiniais įrodymais remiantis teismas konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Dar daugiau, teismas, darydamas išvadą, jog ieškovas atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu elgėsi klaidinančiai, nenurodė jokių šią išvadą grindžiančių motyvų. Ieškovo teigimu, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir padarytos nepilnai išaiškinus visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Be to, kai kurių iš įrodymų teismas iš viso neįvertino ir motyvų nenurodė. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, teismas pažeidė civilinį procesą reglamentuojančias nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų, neanalizavo faktinių bylos aplinkybių, apsiribojo tik bendro pobūdžio išvadomis, kad „ieškovas neįrodė savo reikalavimų ir skolos dydžio“. Dėl šių aplinkybių teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl turėtų būti panaikintas. Ieškovas pažymėjo, jog visi teismo sprendime nurodyti motyvai dėl įsiskolinimo susidarymo nepagrįstumo yra absoliučiai klaidingi ir neatitinkantys byloje pateiktų oficialių rašytinių įrodymų. Atsakovės atžvilgiu dėl susidariusių įsiskolinimų, tenkančių jai nuosavybės teise priklausančiam butui už ieškovo suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, prieš ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo šioje byloje, jau buvo priimti du sprendimai: 1) 1998-01-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-14-324/98 ieškovo naudai iš atsakovės buvo priteista 2.548,08 Lt (įsiskolinimo laikotarpis iki 1997-05-31); 2) 2007-10-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-7160-596/2007 ieškovo naudai iš atsakovės buvo priteista 565,05 Lt (įsiskolinimo laikotarpis nuo 1997-05-01 iki 2007-04-30). Byloje esantys šalių pateikti rašytiniai įrodymai, tarp jų mokesčių priskaitymų skaičiuotės, atsakovės pateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai, susirašinėjimo su antstoliu ir atsakove raštai, patvirtina, kad minėtų sprendimų pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, kurie buvo perduoti antstolių kontorai. Vykdydama 1998-01-28 priimtą sprendimą, atsakovė savanoriškai sumokėjo 697,08 Lt, dėl likusios sprendimu priteistos sumos vykdomasis raštas buvo perduotas antstolių kontorai. Laikotarpiu nuo 1998-08-06 iki 2004-03-01 per antstolius buvo išieškota 1.088,60 Lt. 2004-05-13 vykdomasis raštas grąžintas išieškotojui dėl tolesnio išieškojimo negalimumo. Šias aplinkybes patvirtina 2008-05-23 antstolio raštas, kuriame taip pat nurodyta, jog pagal 1998-01-28 teismo sprendimą liko išieškoti 757,48 Lt. Vykdant antrą teismo sprendimą (priimtą 2007-10-12) priteista suma nebuvo išieškota taip pat dėl tolesnio išieškojimo negalimumo. Atsakovei pradėjus mokėti įmokas tiesiogiai ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad per antstolį aukščiau nurodytais sprendimais priteistos sumos (757,48 Lt + 565,05 Lt = iš viso: 1.322,53 Lt) nebuvo išieškotos, vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, visi atsakovės atlikti mokėjimai dengė senesnius priskaitymus. Ieškovo pateiktame apyvartų žiniaraštyje, kuriame atsispindi kiekvieną mėnesį priskaityti mokesčiai bei atsakovės mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., aiškiai matyti sumų, priteistų aukščiau nurodytais sprendimais, likučių mažėjimas ir einamosios skolos susidarymas. Taip pat iš suvestiniame apyvartų žiniaraštyje nurodytų duomenų matyti, kad seniausia skola (t. y. 757,05 Lt, priteista 1998-01-28 teismo sprendimu) buvo padengta 2008 m. liepos mėn.; vėlesniais mokėjimais skola, priteista 2007-10-12 teismo sprendimu, buvo padengta 2009 m. gegužės mėn.; nuo 2009 m. gegužės mėn. atlikti atsakovės mokėjimai pradėjo dengti naujai susidariusią skolą. Šiame suvestiniame apyvartų žiniaraštyje nurodyti atsakovės mokėjimai sutampa su atsakovės pateiktu išrašu iš atsiskaitomosios knygelės, kuriame nurodyti atsakovės kiekvieną mėnesį atlikti mokėjimai, o ieškovo kas mėnesį priskaičiuoti mokesčiai sutampa su kitais byloje esančiais ieškovo pateiktais rašytiniai įrodymais, susijusiais su kas mėnesį atliekamais priskaitymais už suteiktas paslaugas, todėl abejoti suvestinio apyvartų žiniaraščio duomenimis nėra jokio teisinio pagrindo. Kadangi atsakovė atlikdama įmokas nenurodydavo jų konkrečios paskirties, t. y. jog mokėjimai skirti einamiesiems priskaitymams apmokėti, bei tarp šalių neesant susitarimo dėl konkrečios prievolių vykdymo tvarkos, ieškovas laikė, jog atsakovė apmoka seniausią skolą. Bylos medžiagoje esantys raštai adresuoti atsakovei patvirtina, kad ieškovas ne kartą ragino atsakovę sumokėti susidariusi įsiskolinimą, taip pat informavo apie teismo sprendimais priteistų skolų apmokėjimą atsakovės atliekamais mokėjimais. Ieškovo pozicija dėl seniausios skolos dengimo atsakovės atliktais einamaisiais mokėjimo nurodymais nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Atvirkščiai, atsakovei pradėjus mokėti įmokas tiesiogiai ieškovui, jis, į tai atsižvelgdamas bei dengdamas šiais mokėjimais seniausią skolą, pakartotinai nesikreipė į antstolį dėl likusių teismo sprendimais neišieškotų sumų priverstinio išieškojimo, tokiu būdu atsakovei nesukeldamas papildomų vykdymo išlaidų ir kitų vykdymo procese galimų apribojimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė A. L. teismo prašė ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą palikti nepakeistą (t. II, b.l. 21). Nurodė, kad ieškovas yra absoliučiai neteisus teigdamas, kad teismas skundžiamu sprendimu nenurodė argumentų, kuriais vadovaudamasis atmetė ieškinį. Teismas teisėtai ir teisingai nurodė bei įvertino bylai svarbias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė skolos reikalavimo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-12-31 vykdė einamuosius mokėjimus ir skola ieškovei nurodytu laikotarpiu nėra atsiradusi. Atsakovė buvo pateikusi bylai visus einamuosius mokėjimus patvirtinančius dokumentus per ieškinyje nurodytą skolos atsiradimo laikotarpį. Šią bylai svarbią aplinkybę įrodo ir prie ieškovo patikslinto ieškinio pridėtas suvestinis apyvartų žiniaraštis, kuriame skolos likutis – 1.114,59 Lt, nurodytas pačią pirmą skolos atsiradimo dieną. Nei atsakovei, nei teismui nebuvo aiškus skolos atsiradimo laikas ir aplinkybės. Tuo pagrindu teismas kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, reikalaudamas iš ieškovo tikslinti prašomos priteisti skolos atsiradimo laikotarpį ir aplinkybes. Tačiau ieškinio tikslinimai rezultatų nedavė, o atsakovės įsiskolinimą pagrindžiančių dokumentų per ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-12-31 ieškovas nepateikė. Atsakovė mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, išsamiai išaiškino taikomas teisės normas ginčo atveju. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie įsiskolinimo atsiradimą nepatenka į ieškinyje nurodytą skolos susidarymo laikotarpį ir vien jau dėl to negalėjo būti nei ieškinio, nei apeliacinio skundo dalyku, o nurodomas CK 6.55 straipsnio 2 dalies normos taikymas negali būti teisiniu pagrindu sprendžiamo ginčo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei A. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 7). Ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“ teikė namo, kuriame yra šis butas, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovas pareikštu patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 1.121,41 Lt skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-12-31 (t. I, b.l. 171-173). Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.
CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi, įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkams, šiuo atveju atsakovei.
Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad namo, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir eksploatavimo paslaugos ieškovo buvo suteiktos tinkamai, dėl ko atsakovei tenka pareiga už jas atsiskaityti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovas, sprendime nekonstatavo, kad byloje neįrodytas atsakovo paslaugų suteikimo faktas. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nebuvo, todėl teismas apie tai sprendime nepasisakė. Byloje taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas atsakovei tenkančius mokėjimus už suteiktas paslaugas paskaičiavo proporcingai jos turimo buto daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir nustatytų tarifų.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovo prašoma priteisti skola, rėmėsi tik tuo atsikirtimu, jog ieškovas neturėjo teisės atsakovės atliktų einamųjų mokėjimų laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-12-31 paskirstyti senesnei 1.322,53 Lt skolai pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998-01-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-324/98 ir 2007-10-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7160-596/2007 padengti (t. I, b.l. 195-198). Šiuo atveju teisėjų kolegija pilnai sutinka su ieškovu, kad, atsakovei atliekant einamuosius mokėjimus ir nenurodant, kokiai prievolei įvykdyti jie skiriami, ieškovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, atsakovės atliktus mokėjimus paskirstydavo seniausioms skoloms padengti. Jokių pagrįstų argumentų, kodėl ieškovas negalėjo pasinaudoti tokia įstatyme įtvirtinta einamųjų mokėjimų paskirstymo tvarka, atsakovė nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog be einamųjų mokėjimų būtų atlikusi kokius nors papildomus mokėjimus skolai pagal minėtus teismo sprendimus padengti.
Be to, atsakovė nepateikė jokių motyvuotų prieštaravimų dėl ieškovo pateikto Suvestinio apyvartų žiniaraščio (t. I, b.l. 174-175), kuriuo ieškovas grindė prašomą priteisti skolą. Atsakovė šiame žiniaraštyje pateiktų skaičiavimų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiuo rašytiniu įrodymu, iš kurio matyti, kad atsakovės atlikti einamieji mokėjimai laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. liepos mėn. buvo paskirstyti 757,48 Lt skolai pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998-01-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-324/98 padengti, einamieji mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. – 565,05 Lt skolai pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-10-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7160-596/2007 padengti, einamieji mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. – naujai susidariusiai skolai padengti.
Pažymėtina, kad atsakovė apskritai nepasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo teiginio, jog Suvestiniame apyvartų žiniaraštyje nurodyti atsakovės mokėjimai sutampa su atsakovės pateiktu išrašu iš atsiskaitomosios knygelės, kuriame nurodyti atsakovės kiekvieną mėnesį atlikti mokėjimai, o ieškovo kas mėnesį priskaičiuoti mokesčiai sutampa su kitais byloje esančiais ieškovo pateiktais rašytiniai įrodymais, susijusiais su kas mėnesį atliekamais priskaitymais už suteiktas paslaugas, todėl abejoti suvestinio apyvartų žiniaraščio duomenimis nėra jokio teisinio pagrindo. Vadinasi, šie ieškovo paaiškinimai buvo nepaneigti.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovės skola ieškovui, vis dėlto, egzistuoja, atsakovei bylos nagrinėjimo metu nepateikus jokių motyvuotų prieštaravimų dėl ieškovo pateiktų skaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, neginčijus ieškovo suteiktų paslaugų apimties ir kokybės, neturėjo pagrindo atmesti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 1.121,41 Lt skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-12-31, kadangi šis reikalavimas yra pagrįstas pakankamais rašytiniais įrodymais, kuriais abejoti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienos iš šalių parengti ir pateikti įrodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių teisiniu požiūriu yra tinkami ir kartu gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami vien dėl to, kad kita šalis su jais nesutinka. Priešingu atveju, būtų pažeistas CPK 178 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Nagrinėjamu atveju atsakovė šios savo procesinės teisės ir pareigos tinkamai nevykdė, savo nesutikimo su ieškovo reikalavimais argumentų nepagrindė jokiais įstatymo leistinais įrodymais, nepateikė savo skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo prašomos priteisti skolos dydį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, jog administravimo ir eksploatavimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1046-611/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012-03-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1395-611/2012; kt).
Apibendrinus visą tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atsakovei dėl 1.121,41 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo tenkintinas pilnai.
Priėmus ieškovui palankų sprendimą, iš atsakovės jam priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis) – 67 Lt žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą (t. I, b.l. 2, 33); 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane (t. I, b.l. 15); 72 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo pareiškimą (t. II, b.l. 9); 72,60 Lt už UAB „SkolosLT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus (t. I, b.l. 3-5). Tuo tarpu 242 Lt už UAB „SkolosLT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą nepriteistini, nes teismui nepateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, t. y. teismui buvo pateikti įrodymai, kurie yra nesusiję su ieškovo patirtomis išlaidomis už apeliacinio skundo parengimą (t. II, b.l. 10-12).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti UAB „Karoliniškių būstas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1.121,41 (tūkstantį šimtą dvidešimt vieną litą ir 41 centą) Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1.121,41 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 214,60 (du šimtus keturiolika litų ir 60 centų) Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.