Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos T. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., A. K., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys A. J. ir A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 247 str. 2 d.). Atsiliepimuose nurodė, kad suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu, mano, kad yra pagrindai jį tenkinti (22, 23 b. l.).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 247 str. 2 d.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo O. P. palikimo perėjimą valstybei. Neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei teisme ištyrus įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė O. P. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (18-19 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja T. P. 1974-08-16 sudarė santuoką su O. P. (5 b. l.). Iš mirties liudijimo matyti, kad O. P. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (6, 7-8 b. l.) matyti, kad pareiškėja T. P. santuokos metu pagal 1991-10-26 pirkimo – pardavimo sutartį pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 4-549 įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl butas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str.). Iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad po O. P. mirties palikimo niekas nepriėmė (10 b. l.). Pareiškėjos T. P. nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, duoti teisme. Į notarą dėl palikimo, atsiradusio po O. P. mirties, nesikreipė dar du įstatyminiai paveldėtojai – suinteresuoti asmenys A. J. ir A. K., kurios atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėja T. P., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos sutuoktinis O. P. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, o pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio O. P. dukros A. J. ir A. K. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neprieštarauja, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priimtų motina. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio O. P. mirties atsiradusį palikimą.

O. P. testamento nepaliko, jo sutuoktinė T. P. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, juo naudojosi, rūpinosi kitu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. O. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad T. mirusio sutuoktinio O. P. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jų turtą valdyti, todėl nustatytini šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.