Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikė priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nes G. K. pažeidinėjo jam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – sąlygas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi bendro stebėjimo sąlygos stacionare pakeistos į ambulatorinį stebėjimą. G. K., gydydamasis ambulatorinėmis sąlygomis, t.y. 2013 m. rugpjūčio 20 d., apsvaigęs nuo alkoholio banke „Swedbank“ mojavo peiliu prieš banko lankytoją, išėjęs iš banko, paėmė nuo klubo „Republik“ terasoje stovinčio stalelio peleninę bei servetėlių dėklą ir tyčia šiuos daiktus metė į nukentėjusiojo pusę. Įvertinęs tokius veiksmus bei Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, Kauno apylinkės teismas pripažino, kad G. K. nepakaltinamumo būsenoje padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir 2014 m. sausio 24 d. nutartimi taikė priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Be to, to G. K. 2013 m. lapkričio 29 d. viešoje vietoje – namo kieme papurškė dujų balionėliu vyriškiui ir trims mažamečiams vaikams į veidą, po to išsitraukė peilį, tačiau buvo sulaikytas kitų asmenų. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi G. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemone - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol.

Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo buvo prašoma G. K. priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

Nesutikdamas su teismo sprendimu, G. K. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui. Iš skundo turinio matyti, kad G. K. nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminą ir mano, kad gali būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. K. skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas pagrįstai G. K. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis terminą, tenkinti skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Įstatyme numatyti du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs G. K. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė šiuo metu jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Iš 2019-08-29 Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 453 matyti, kad G. K. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Iš išvados aprašomosios dalies matyti, kad serga psichikos liga nuo 2007 metų. Yra gydytas Vokietijoje, Italijoje ir tris kartus Lietuvoje. Iš teismų nutarčių matyti, kad yra linkęs smurtauti ir yra labai pavojingas visuomenei. Stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis teismo nutartimis buvo keičiamas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau tai nepasiteisino, nes jis gydymo sąlygų nesilaikė ir smurtavo ne tik suaugusiųjų, bet ir mažamečių atžvilgiu.

Komisijos išvadoje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu G. K. būklė buvo nestabili: dėl ligos paūmėjimų, kurie pasireiškė psichomotoriniu sujaudinimu, nestabiliu afektu, mąstymo sutrikimais pagal formą ir turinį, koreguotas gydymas. Šiuo metu išlieka pakilios nuotaikos, mąstymas pagreitėjęs, rezonieriškas, visiškai neproduktyvus, nekritiškas baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų atžvilgiu, ligos ir gydymo atžvilgiu, save vadina apatridu - asmeniu be pilietybes. Socialinių ryšių nėra. Komisija rekomenduoja pratęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

Visi pirmiau paminėti duomenys neleidžia daryti išvados nei apie G. K. socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima tęsti gydymą ir švelnesnėmis sąlygomis ir toks gydymas būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti G. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.