Kauno apygardos teismo nutartis

2009-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1215-254/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-23
Bylos Nr.
2S-1215-254/2009
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08014-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Neringa Venckienė
Skolininkas
UAB “Lanlita“
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1215-254/2009(Proceso Nr. 2-05-3-08014-2009-4)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija 128.17, 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB “Lanlita“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties arešto taikymo klausimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius UAB “Bodesa“ 2009-05-12 kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo su pareiškimu (b.l. 3-4) dėl priverstinės 211 869 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB “Lanlita“, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – privestinai parduoti iš viešųjų varžytinių 70,90 kv. m. bendro ploto gyvenamąją patalpą – kūrybinės dirbtuvės patalpos 8-1 iki 8-7, esančią (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi areštavo V. G. ir K. G., gyvenantiems (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – kūrybinės dirbtuvės patalpas, bendras plotas 70,90 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2008-12-10 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui UAB “Bodesa“.

Teismas konstatavo, kad skolininkas UAB “Lanlita“ tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui UAB “Bodesa“ pagal 2008-11-20 taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-610-357/2008, todėl areštavo įkeistą turtą, įspėjant skolininką ir įkeisto turto savininkus, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB “Lanlita“ ( b.l. 36-37) prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - kreditoriaus UAB “Bodesa“ pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo atmesti.

Skunde nurodoma, jog teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai įvertino poreikį taikyti areštą trečiosios šalies turtui, pažeidžia trečiosios šalies teisėtus interesus, nes skolininkui UAB “Lanlita“ yra iškelta bankroto byla. Taip pat nurodoma, kad kreditorius UAB “Bodesa“ pagal vykdomąjį raštą, Nr. 2-610-357, pateiktą antstoliui M. P., nuo 2009-01-23 dienos areštavęs visą UAB “Lanlita“ turtą. Skolininko teigimu, kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių UAB “Lanlita“ skolos mažinimo per antstolį dydžio, o bendras skolininko turto areštas kreditoriaus naudai neatitinka skolos dydžio, todėl pažeidžia proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB “Bodesa“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, jog vadovaujantis CPK 558 str. 1 d. kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai įvykdo tokią prievolę. Kreditorius nurodo, kad skolininkas atskirajame skunde neneigia, kad nėra įvykdęs prievolės ir grąžinęs visos hipotekos lakšte nurodytos sumos, taip pat nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kreditorius nurodė, jog visi atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi, nes procesinės teisės nesuteikia skolininkui teisės ginti trečiųjų asmenų interesų, tokių įgaliojimų jis nepateikė, taip pat skolininkas klaidingai nurodo, jog UAB “Lanlita“ yra iškelta bankroto byla, kadangi teisme yra tik priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nurodoma, kad Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo, gavęs hipotekos kreditoriaus pareiškimą, turėjo įvertinti ir įvertino pareiškimo atitikimą įstatymo reikalavimams. Teismas neprivalėjo vertinti proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta (CPK 263 str.) ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos seka, kad sutartine hipoteka užtikrintas prievolės pagal taikos sutartį, patvirtintą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-610-357/2008 įvykdymas. Kreditorius pareiškime nurodė, kad skolininko UAB „Lanlita“ neįvykdytos prievolės suma pareiškimo hipotekos skyriui padavimo dienai - 198995,57 Lt bei 12873,43 Lt delspinigių. Skolininko prievolės įvykdymui buvo įkeistas V. G. ir K. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis daiktas - kūrybinės dirbtuvės patalpos, bendras plotas 70,90 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-12).

CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkui per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo (CK 4.192 str.). Hipotekos lakšte nurodyta, kad prievolės įvykdymo terminas 2009 m. gegužės 10 d. Kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinės skolos išieškojimo Hipotekos skyriuje gautas 2009 m. gegužės 14 d., todėl darytina išvada, kad skolininkui nevykdant skolinių įsipareigojimų kreditorius pagrįstai kreipėsi į hipotekos įstaigą dėl hipoteka įkeisto turto arešto.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad kreditorius vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui M. P., kuris nuo 2009-01-23 areštavo skolininko turtą ir dalį skolos išieškojo, todėl apeliantas mano, kad nėra aiški skolos apimtis ir prašo kreditoriaus pareiškimą atmesti. Tačiau hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1774-153/2009 buvo priimtas uždarosios akcinės bendrovės “Lanlita“ prezidento V. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lanlita“. Todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 d. teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir išieškojimas sustabdomas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad šios nuostatos nesilaikoma. Be to, pažymėtina, kad pagal Sutartinės hipotekos lakšto pastabų 5 punktą kreditorius turi teisę pareikalauti nukreipti išieškojimą į skolininko ir tuo pačiu į įkeistą turtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.195 str. įkeisto daikto savininkai atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimą patenkinus iš V. G. ir K. G. turto, pastarieji įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką UAB „Lanlita“ dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, remiantis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį keisti ar naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai Gintautas KoriaginasNeringa Venckienė