Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldį pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (santuokos liudijimų, medicininio mirties liudijimo, V. V. gimimo liudijimo) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo S. S., sutuoktinė ir suinteresuoto asmens V. V. motina V. S.. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po pareiškėjo sutuoktinės V. S. mirties liko ½ dalis santuokoje su pareiškėju įgyto nekilnojamojo turto: 41/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų mokėjimo kvitų, draudimo sutarties, matyti, kad pareiškėjas, likdamas toliau gyventi po palikėjos mirties likusioje dalyje nekilnojamojo turto, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją, laidinį telefoną, apdraudė šį turtą. Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarė L. P. 2020 m. gegužės 13 d. pažymoje nurodė, kad atsisakė priimti pareiškimą palikimui priimti iš V. V., kadangi praleistas palikimo priėmimo terminas. Iš 2020 m. gegužės 13 d. Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad dėl V. S. palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjo S. S. pareiškime ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės V. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: gyveno, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją ir laidinį telefoną adresu (duomenys neskelbtini), apdraudė šį turtą, priėmė asmeninius mirusios sutuoktinės daiktus, baldus ir jais disponavo. Taigi jis su palikėjos turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jo sutuoktinės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.