Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 4 d., 271 str. 2 d., 278 str. l d., BK 42 str. l d. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė su ½ turto dalies konfiskacija. Vadovaujantis BK 43 str. 1 d. ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1995 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ½ turto dalies konfiskavimu.

Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. vasario 29 d. nutartimi, vadovaujantis 1999 11 25 Įstatymo Nr. VIII-1439 28 str. 2 p., 3 p., 32 str. ir Nr. VIII-1440, Lietuvos Respublikos BK 7 str., veika pagal 1998 m. spalio 20 d. nuosprendį iš BK 16 str. 2 d., 271 str. 4 d. perkvalifikuota į BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. ir bausmė sutrumpinta iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo su ½ turto dalies konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 str., bausmė subendrinta su bausmėmis, skirtomis pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. ir nustatyta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ½ turto dalies konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 str. 1 d. ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1995 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė su ½ turto dalies konfiskavimu.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 54² str., lygtinai paleistas iš Pravieniškių SR PDK, neatlikęs 7 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės.

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., 183 str. ld. 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas l metams 6 mėnesiams;

4. Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str., bausmė subendrinta su 2003 m. birželio 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2006 m. sausio 24 d. išbrauktas iš Kauno pataisos inspekcijos įskaitos;

5. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 60 parų arešto,

teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d., 1 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. M. 2006 m. rugsėjo 10 d., apie 21 valandą, Kėdainių rajone, Lančiūnavos kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio, delnu užspausdamas mažametei K. B., gimusiai 1998 m. birželio 23 d., kvėpavimo angas - nosį ir burną, sukėlė asfiksiją, nuo kurios nukentėjusioji mirė, t.y., tyčia nužudė mažametę K. B..

K. M. M. kaltu prisipažino dalinai, motyvuodamas tuo, kad nužudyti K. B. jis nenorėjo, siekė tik nutildyti. M. M. parodė, kad 2006 m. rugsėjo 10 d., darbe gėrė su bendradarbiais alų, sidrą, degtinę, todėl namo apie 17 valandą grįžo neblaivus. Sugyventinės I. B. ir vaikų namie nebuvo. Kieme susirado žaidžiančias visas tris mergaites – K., K. ir G. B., tačiau jos nežinojo, kur yra jų mama. Su mergaitėmis išėjo ieškoti I. B.. Sutiko pažįstamą vyrą, su juo išgėrė alaus. Po to nuėjo pas S., ten taip pat gėrė alų. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Pavakary grįžo su mergaitėmis namo, tačiau I. B. namuose dar nebuvo. Buvo girdėjęs, kad ji gali būti fermoje, vadinamoje „L.“, bet nežinojo, kur ta ferma yra, o K. žinojo, todėl, palikęs K. ir G. namie, išėjo su K. ieškoti jos mamos ir savo sugyventinės I. B.. Eidami kalbėjosi, tačiau neatsimena apie ką. K. pasakė kažką nemalonaus apie savo motiną ir jis, nenorėdamas jos klausytis, kaire ranka sugriebęs K., nugara prispaudė ją prie savęs, o dešinės rankos delnu užspaudė K. B. burną, tačiau nepajuto, kad užspaudė ir nosį. Karina nesipriešino, tik bakstelėjo ranka jam į koją. Užspaudęs laikė neilgai. Kai paleido, K. susmuko ant žemės. Šaukė ją vardu, purtė, tačiau ji nereagavo. Manė, kad ji prarado sąmonę, todėl norėjo iškviesti medicinos pagalbą. Kadangi telefono su savimi neturėjo, paėmė mergaitę ant rankų ir ėjo link K.ūkio, planuodamas iš sargo paskambinti medikams. Benešant, ji išsprūdo ir nukrito ant žemės. Vėl šaukė vardu, purtė, tačiau gyvybės ženklų ji nerodė. Suvokė, kad K. B. mirė. Išsigandęs dėl to kas nutiko ir, bijodamas atsakomybės, mergaitės kūną nunešė ir padėjo ant liepto prie kūdros ir ten paliko. Tęsdamas I. B. paiešką, nuėjo pas A. M., kad šis jam padėtų. Abu nuėjo į fermą „L.“. Ant ten stovėjusio automobilio sėdynės pamatė piniginę ir ją paėmė. A. M. pabeldus į pastato langą, išėjo žmogus ir pasakė, kad I. nėra. Už vogtoje piniginėje rastus litus nupirko alaus, kurį išgėrė su A. M. grįžęs į savo namus. A. M. išėjus, nuėjo miegoti.

Kitą dieną grįžusi I. B. pasigedo dukters K.. Tada pats ėjo ieškoti jos pas N. B., kaimynus ir pažįstamus, dalyvavo mergaitės paieškoje kartu su vietiniais gyventojais, tačiau kur jos kūnas neparodė, rasti bijojo. N. B. pranešė apie vaiko dingimą policijai. K. rado vietiniai gyventojai. Jei būtų buvęs blaivus, K. nužudęs nebūtų.

Su nukentėjusiosios I. B. pareikšta 30 000 Lt ieškinio suma neturtinei žalai atlyginti sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji I. B., K. B. motina, parodė, kad 2006 m. rugsėjo 10 d., ryte M. M. išėjo į darbą pas ūkininką K.. Apie 11 valandą atėjo G. D. ir jos draugas, su jais gėrė alų. Alaus buvo mažai, todėl nuėjo pas kaimyną I. pasiskolinti pinigų. Ten sutiko A. M. ir susitarė su juo susitikti 16 valandą parke. Palikusi vaikus su G. D., visą naktį praleido su A. M.. Grįžusi namo sekančią dieną po pietų, rado miegantį girtą M. M.. Į klausimą, kur yra mergaitės, atsakė, kad pas motiną N. B.. Iš N. B. grįžusios K. ir G. pasakė, kad pas močiutę K. nėra. Tai patvirtino ir N. B. pasakiusi, kad K. nematė nuo 2006 m. rugsėjo 10 d. vakaro. Ieškojo dingusios dukters drauge su M. M., tačiau niekur nerado. Naktį iš rugsėjo 15 d. į 16 d., t.y. iš penktadienio į šeštadienį, atėjo A. K. ir pasakė, kad rado dukrą negyvą.

Neturtinei žalai atlyginti reiškia 30 000 Lt ieškinį.

Liudytoja N. B., nukentėjusiosios I. B. motina parodė, kad 2006 m. rugsėjo 10 d. apie 22 val. pas ją atėjo anūkės K. su G. ir pasakė, kad M. M. su K. B. išėjo ieškoti mamos I. B.. Kitos dienos rytą, t.y. 2006 m. rugsėjo 11 d., apie 7 valandą nuėjo pas I. B., tačiau nei I., nei jos dukters K.s namie nebuvo. M. M. pasakė, kad K. yra kažkur su mama. Dukrai skambino, rašė žinutes, bet ši neatsakė. Apie 21 valandą atėjo M. M. ir pasakė, kad namuose nėra K. B. ir paaiškino, kad 2006 m. rugsėjo 10 d. vakare kartu su K. išėjo ieškoti I. B., tačiau K.a nuėjo į vieną pusę, o jis - į kitą. M. M. žodžiais suabejojo, nes K. labai bijojo tamsos ir viena vėlų vakarą negalėjo vaikščioti.

Liudytoja V. S. parodė, kad 2006 m. rugsėjo 10 d., apie 20.30 - 21 valandą atėjo M. M. kartu su mergaitėmis K., K., G. B., ieškodamas sugyventinės I. B.. Sekančią dieną sužinojo, kad dingo K. B.. Sutiktas miestelyje M. M. paaiškino, kad tą 2006 m. rugsėjo 10 d. vakarą, G. ir K. palydėjo pas močiutę, o su K. išėjo ieškoti I. B., tačiau, išsiskyrę prie namų, ėjo ieškoti į skirtingas puses.

Liudytoja G. D. paaiškino, kad 2006 m. rugsėjo 10 d. I. B. vaikų neprižiūrėjo. Po pietų visos trys I. B. dukros buvo atėjusios ieškoti mamos. I. B. pas ją nebuvo, todėl su mergaitėmis mamos ieškoti nuėjo pas I. K.. Iš I. K. palydėjo mergaites namo. 2006 m. rugsėjo 11 d., apie 5 valandą ryte atėjo girta I. B. ir pasakė, kad bijo grįžti namo, todėl leido jai permiegoti. Dieną kartu su S. S. palydėjo I. B. namo. Namie rado M. M.. Tos pačios dienos vakare pas ją į namus atėjo M. M. ir pasakė, kad prapuolė K. B..

Liudytojas D. J. parodė, kad 2006 m. rugsėjo 15 d., vakare, jis kartu su A. K. L. kaimo teritorijoje netoli šiltnamių esančios kūdros gėrė alkoholį. Kitoje kūdros pusėje ant tiltelio pamatė mergaitės lavoną. Jis atpažino, kad tai dingusios mergaitės, K. B., lavonas.

2006 m. rugsėjo 21 d. parodymų patikrinimo metu M. M. nurodė įvykio vietą, kurioje rankos delnu užspaudė K. nosį ir burną ir laikė taip apie vieną minutę. Kai paleido, mergaitė susmuko ant žemės. Tokiu būdu ją uždusino. Po to parodė vandens telkinį, prie kurio, nunešęs Kariną be gyvybės ženklų, paliko jos kūną ant medinio tiltelio (1t., b.l. 135-136).

Iš 2006 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, jog ant Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini)teritorijoje esančio vandens telkinio lieptelio rastas galva į kranto pusę, ant nugaros, į šalis atmestomis rankomis, gulintis K. B. lavonas ( t.l, b.l. 16-26).

Specialisto išvadoje Nr. M 1331/07(02) nurodyta, kad atlikus K. B. lavono teismo medicininį tyrimą, nustatyta, kad K. B. mirties priežastis yra asfiksija, uždarius kvėpavimo angas. Tai patvirtina taškinės kraujosruvos po epikardu ir plaučių krūtinplėvėmis, ūmi plaučių emfizema, dešinės širdies persipildymo krauju požymiai, o taip pat neradimas morfologinių požymių kitos asfiksijos bei kitos patologinės būklės, galėjusių tapti mirties priežastimi. Priešmirtinės mechaninės traumos (priešmirtinių mechaninių sužalojimų) K. B. nekonstatuota. (t.l, b.l. 35-40).

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nusikaltimo padarymo metu M. M. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl jam diagnozuoto organinio asmenybės sutrikimo, jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. M. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas bei lengvas depresijos epizodas, dėl kurio šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dalyvauti teismo posėdyje bei duoti parodymus. M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Jam nereikalingos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės. Nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas paprasto alkoholinio apsvaigimo būsenoje (t.2, b.1.36-38).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad K. B. mirties priežastis yra asfiksija, uždarius kvėpavimo angas. Kaltinamasis prisipažino, kad delnu užspaudęs nukentėjusiajai nosį ir burną, laikė apie vieną minutę, o kai paleido, K. B. susmuko be gyvybės ženklų. Taigi, tarp M. M. veikos ir K. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Delnu užspaudė ir laikė K. B. kvėpavimo angas, iš pykčio dėl pasakytų užgaulių žodžių. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinės I. B. duktė, kurios amžių jis žinojo ir suvokė, kad ji yra mažametė. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad M. M. iš pykčio, delnu užspausdamas mažametei K. B. kvėpavimo angas - nosį ir burną, sukėlė asfiksiją, nuo kurios nukentėjusioji mirė, t.y. tyčia nužudė mažametę K. B.. Ši nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 1 p.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo būdą, kaltininko asmenybę, jo santykį su nukentėjusiąja, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. M. M. argumentas – galvojo, kad užspaudė K. B. tik burną, kad nekalbėtų, bet nepajuto, užspaudęs ir nosį, todėl, supratęs, kad mergaitė mirė, išsigando – vertintinas kritiškai, kaip siekimas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Tai, kad M. M. veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir numatė galinčius kilti padarinius, patvirtina nusikaltimo padarymo mechanizmas - tai nebuvo lengvas rankos uždėjimas ant burnos tikslu priversti K. B. tylėti: M. M. fiziškai silpną mažametę mergaitę kaire ranka nugara prispaudė prie savęs ir, uždėjęs dešinę ranką ant kvėpavimo angų, laikė pakankamai ilgai, kol ši mirė nuo asfiksijos. Kvėpavimo angų užspaudimas ir laikymas suponuoja gyvybės atėmimo numatymą, t.y. normalaus protinio išsivystymo žmogus iš gyvenimo patirties žino, kokių padarinių gali sukelti tokie veiksmai. Mergaitė, be abejonės, priešinosi, o jos mirtis iššaukė fiziologinę būseną – konvulsijas, kurių kaltinamasis negalėjo nepamatyti arba nepajausti. Suvokdamas, kad dėl tokių veiksmų neišvengiamai bus atimta mažametės gyvybė, vis tiek jos nepaleido, t.y. siekė jos mirties. Norėdamas tik priversti mažametę mergaitę tylėti, M. M. būtų pasirinkęs kitokį veikimo būdą, nei buvo pasirinktas.

Šią teismo išvadą patvirtina M. M. elgesys tiek prieš nusikaltimo padarymą, tiek po jo. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte pažymėta, jog M. M. emocijos labilios, jų kontrolė bloga. Dėl nepakankamos emocijų kontrolės yra teistas už tai, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų metė akmenį į pravažiuojantį automobilį (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendis), pasipriešino policijos pareigūnams, keikdamas juos necenzūriniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtą (Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 12 d. nuosprendis). Yra sumušęs sugyventinę I. B. bei jos seserį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. M. yra impulsyvaus būdo. Neabejotina, kad eidamas su K. B. į fermą „L.“, M. M. buvo susinervinęs dėl netinkamo savo sugyventinės I. B. elgesio. Anot jo, K. pasakė kažką nemalonaus apie savo motiną ir tai, be abejo, iššaukė pyktį. Todėl dėsninga, kad negebėdamas kontroliuoti savo emocijas, iš pykčio nužudė jos dukrą.

Po įvykio elgėsi šaltakraujiškai, tikslingai ir buvo orientuotas situacijoje - paslėpęs mergaitės kūną, tęsė sugyventinės paiešką ir drauge su A. M. nuėjo į fermą. Fermoje jos neradęs, pavogė iš ten stovinčio automobilio piniginę ir už kelis joje rastus litus nusipirko alaus. Alų išgėrė grįžęs namo drauge su A. M.. Šiam išėjus, nuėjo miegoti. Taigi, dėl, anot M. M., jam netikėtos K. B. mirties, jis nebuvo nei sutrikęs, nei išsigandęs.

Paslėpęs nužudytosios kūną, niekam apie nusikaltimą nesakė, vėliau, siekdamas aplinkiniams nesukelti įtarimo, dalyvavo jos paieškose. Net sulaikytas, laiškuose įtikinėjo sugyventinę I. B., kad nekaltas dėl K. B. mirties. Siekė nuslėpti ir piniginės vagystę, įkalbėjęs A. M. neišduoti jo tyrėjams apklausos metu. Visa tai duoda pagrindą teismui manyti, kad M. M., duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir stengėsi sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Paminėtų objektyvių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad M. M. nužudė mažametę I. B., veikdamas tiesiogine tyčia.

K. M. M. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, t.y. pripažino nusikaltimo objektyviosios pusės esmines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

M. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 2 d. 1 p. sankcijoje, nėra, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

M. M. šiuo, labai sunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 6 d.) sukėlė nepataisomas pasekmes – nužudė vaiką. Kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia. Nusikalto neišnykus keturiems teistumams už tyčinius nusikaltimus nuosavybei ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Dėl paminėto, M. M. pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.). Iki minėto nusikaltimo padarymo sutrikdė viešąją tvarką (teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 173-174), charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b.l. 45). Legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo ir nebuvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo (2 t., b.l. 47). Įvertinus paminėtas ir atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, M. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė, nei BK 129 str. 2 d. 1 p. sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis.

Nukentėjusioji I. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 48). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad M. M. tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo sukeltos itin sunkios pasekmės – atimta mažametės K. B. gyvybė. Neabejotina, kad dėl dukters mirties I. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Pareikšto ieškinio neturtinei žalai atlyginti M. M. neginčija, su jo dydžiu sutinka. Nors kaltinamasis legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, dirbo atsitiktinius darbus, tačiau jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (2 t., b.l. 40), kurio nuosavybės teisės Kėdainių rajono apylinkės prokuroro 2007 m. kovo 2 d. nutarimu laikinai apribotos. Įvertinus paminėta, kolegijos nuomone, nukentėjusiosios pareikštas 30 000 Lt ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti laikomas per dideliu (BPK 103, 104 str.). Teisiamojo posėdžio metu M. M. dalį neturtinės žalos – 1000 litų atlygino, todėl iš jo priteistina 29 000 litų I. B..

Laikinas nuosavybės teisių į M. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki bus atlyginta nukentėjusiajai I. B. priteista neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 5 d.).

M. M. nusikalstama veika padaryta 2006 m. rugsėjo 10 d., t.y., iki Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirta 60 parų arešto bausmė, priėmimo. Nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai). Todėl bausmės už veikas bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d.

Ikiteisminio tyrimo metu paimti K. B. drabužiai: kelnės, kelnaitės, švarkelis, marškinėliai, batai, o taip pat baltos spalvos plastikinis maišas, laiptelių medinės dalys, juodos spalvos plastikinis maišas, vandens mėginys, grunto pavyzdys iš 3 vietų, 2 pavyzdžiai plaukų, mikropluošteliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini. Taip pat tyrimo metu buvo paimti M. M. drabužiai: žalsvos spalvos striukė, žali marškinėliai, mėlynos sportinės kelnės, pilkos spalvos odiniai batai byloje įrodomosios reikšmės neturi, M. M. prašė juos sunaikinti, todėl naikintini.

Kompiuterinės informacijos laikmenos: 2 DVD diskai su įvykio vietos apžiūros ir M. M. parodymų patikrinimo video medžiaga bei tapatybės kortelė Nr. 10546818 paliktini prie bylos.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPR ENDĖ:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 1 p. ir nubausti laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. ir 65 str. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžiu skirta 60 parų arešto bausme ir nustatyti galutinę 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę M. M. paskirti atlikti pirmus tris metus kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. balandžio 17 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2007 m. balandžio 17 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Pripažinti M. M. pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d, 2 p.).

Kardomąją priemonę – suėmimą M. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. M. nukentėjusiajai I. B. 29 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Palikti laikiną nuosavybės teisių į M. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Kėdainių r(duomenys neskelbtini), apribojimą iki bus atlyginta nukentėjusiajai I. B. priteista neturtinė žala (CPK 150 str. 5 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus K. B. drabužius: kelnes, kelnaites, švarkelį, marškinėlius, batus, M. M. drabužius: žalsvos spalvos striukę, žalius marškinėlius, mėlynas sportines kelnes, pilkos spalvos odinius batus bei baltos spalvos plastikinį maišą, laiptelių medines dalis, juodos spalvos plastikinį maišą, vandens mėginį, grunto pavyzdį iš 3 vietų, 2 pavyzdžius plaukų, mikropluoštelius, saugomus Kėdainių rajono policijos komisariate, sunaikinti.

Kompiuterinės informacijos laikmenas: 2 DVD diskus su įvykio vietos apžiūros ir M. M. parodymų patikrinimo video medžiagą bei tapatybės kortelę Nr. 10546818 palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.