- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-555-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. P., H. N.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių J. P. ir H. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių J. P. , H. N. ieškinį atsakovei A. K. , tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. , P. A. , S. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalies pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. P., H. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti negaliojančia atsakovei A. K. 2000-12-12 Vilniaus rajono notarų biure išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-14110 dalį dėl 1600/12000 kv.m. ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad ieškovių motina B. A. 1994-02-14 sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus rajono Avižienių apylinkės seniūno pavaduotojos. Testamentu visą turtą, kurį ji nuosavybės teise turės ir valdys jos mirties dieną, lygiomis dalimis paliko dukrai P. A. ir vaikaitei A. K. . Po B. A. mirties 1995-05-31 Vilniaus rajono 1-ame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 820/200 (19/96) bei 1996-01-17 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą reg. Nr. 1-289, pagal kurį jos palikimą - testamentu paliktą ir mirties metu jai priklausiusį gyvenamąjį namą, turintį 54,32 kv. m. bendro naudingo ploto, su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), - priėmė dukra P. A. ir vaikaitė A. K. . Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-11-05 sprendimu Nr. 41-8165 B. A. po jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,40 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą pagal 2000-12-12 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. 1-14110, paveldėjo jos vaikaitė A. K. , tačiau šis liudijimas buvo išduotas neteisėtai, nes minėtas nekilnojamasis turtas atsirado po testamento sudarymo ir palikėjos mirties, testatorė nebuvo išreiškusi valios dėl žemės sklypo paveldėjimo ir atsakovė negalėjo paveldėti daugiau turto nei nurodyta testamente, be to, nuosavybės teisė į žemę įregistruota 2000-12-07. Kadangi nurodytas turtas testamentu liko nepaskirtas, todėl jis padalijamas tarp įstatyminių įpėdinių. Ieškovės yra pirmos eilės įpėdinės, todėl kartu su kitais įpėdiniais, tai yra P. A. ir S. Š. , turi teisę paveldėti šią žemę lygiomis dalimis. Nurodė, kad apie B. A. atkurtas nuosavybės teises į nurodytą žemės sklypą sužinojo 2006-01-06, o 2006-01-25 sužinojo, kad visą palikimą, įskaitant ir minėtą žemės sklypą, priėmė P. A. ir A. K. . Ieškovės nepraleido CK 5.8 str. nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino palikimo priėmimo teisėtumui bei išduotam paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti.
Atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad praleistas 1 metų senaties terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, nes ieškovės jau prieš 2 metus žinojo, kad A. K. atitenka dalis žemės. Testamentu A. K. ir P. A. buvo paliktas ne tik namas, tačiau ir visas bet kur testatorės mirties dienai priklausęs turtas. Ieškovės netinkamai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias palikimo atsiradimo momentą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad 2000-12-12 paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei A. K. buvo išduotas teisėtai. Teismas nurodė, kad testamentinė įpėdinė A. K. 1991-02-14 testamento pagrindu įgijo teisę paveldėti ne tik testamente paminėtus statinius, bet ir žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės testatorei buvo atkurtos 1994 – 1999 m. laikotarpiu, tai yra po aptariamo testamento surašymo. Teismas nustatė, kad iki savo mirties 1995-05-31 dėl žemės sklypų paveldėjimo testatorė nesurašė kito testamento, nepakeitė savo valios dėl viso turto palikimo nurodytiems asmenims. Teismas sprendė, kad sudarydama testamentą testatorė, siekė palikti ir paliko ne tik gyvenamąjį namą, bei kitą turtą, taigi ir jai priklausančias turtines teises į buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas ieškovių reikalavimą dėl teisinės registracijos panaikinimo laikė nepagrįstu, nes jos nepagrindė įrodymais pareikšto įpareigojančio pobūdžio reikalavimo. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie A. K. nuosavybės teises į 1/3 dalį ginčo žemės sklypo atitiko 2000-12-12 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. 1-14110, todėl laikė juos teisingais bei pagrįstais.
Šalies argumentai
J. P. ir H. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiu 2000-12-12 Vilniaus rajono notarų biuro atsakovei A. K. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-14110 dalyje dėl 1600/12000 kv. m. ploto žemės sklypo kadastrinis Nr., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad testamento sudarymo metu ieškovių motina negalėjo pasakyti apie turtinių teisių, kurių neturėjo, perdavimą atsakovėms, o tai reiškia, kad atsakovės negalėjo įgyti daugiau teisių negu turėjo pati testatorė tuo metu.
Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2002, 2004-11-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004, matyti, jog testatorei nepasisakius testamente dėl jai priklausiusios turtinės teisės palikimo, ji turi būti paveldima pagal įstatymą, t. y. lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Atsakovė A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir teismine praktika. B. A. mirties dieną prie testamente išvardinto palikimo priskirtinos ir turtinės teisės į buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde netinkamai interpretuojamos teisės normos, reglamentuojančios palikimo atsiradimo momentą, todėl nepagrįstai teigiama, jog palikimas atsirado tik po B. A. testamento sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant darbo bei kitų nurodytų kategorijų bylas. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, palikimo priėmimą pagal testamentą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų analize, nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, be to, nepažeistas viešasis interesas, todėl nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad B. A. 1991-02-14 sudarė testamentą, kurį patvirtino Vilniaus rajono Avižienių apylinkės savivaldybės tarybos seniūno pavaduotoja. Šiuo testamentu ji pareiškė, kad „visą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, koks ir kur jis bebūtų ir priklausantį jai gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), palieka dukrai A. P. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir vaikaitei B. A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančioms kartu su ja U. kaime - abiems lygiomis dalimis (b.l. 16-17). B. A. mirė 1995-05-31 (b.l. 13). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-11-05 sprendimu Nr. 41-8165 dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. A. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į B. A. , mirusiai 1995-05-31, tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,40 ha žemės. Grąžinant žemę natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: B. A. 0,40 ha su P. A. , 0,40 ha, S. Š. , 0,40 ha. Bendrą 1,20 ha ( vertė 2230 Lt) žemės sklypą žemės ūkio veiklai ( b.l. 19). 2000-12-12 Vilniaus rajono notarų biuro notarė L. Š. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kuriame notarė, remdamasi 1991-02-14 patvirtintu testamentu, tvirtina, kad B. A. , mirusios 1995-05-31, testamente nurodyto turto įpėdinė yra mirusiosios vaikaitė A. K. , kuri paveldi ½ dalį paveldimo turto, kurį sudaro 1/3 dalis 12000 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pripažinimo negaliojančiu konstatuodamas, jog testatorė B. A. 1991-02-14 testamentu siekė palikti ir paliko ne tik gyvenamąjį namą, bei kitą turtą, taigi ir jai priklausančias turtines teises į buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., todėl 2000-12-12 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas teisėtai.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog B. A. 1991-02-14 testamentu atsakovėms negalėjo palikti turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir testamentinės įpėdinės negalėjo įgyti daugiau teisių negu turėjo testatorė. Apeliančių teigimu, testamentas buvo surašytas iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1991-07-31, kurio 2 str. 2 d. numatė, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-11-05 sprendimu Nr. 41-8165 B. A. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,40 ha žemės iš bendro 1,20 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (Nr 141) (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 20). Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog B. A. iki savo mirties 1995-05-31 nustatytu laiku padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į nurodytą žemės sklypo dalį, tai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl jai mirus, teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuri yra turtinė teisė, perėjo jos įpėdiniams pagal testamentą, t. y. atsakovėms. Kolegija, įvertinusi 1991-02-14 testamento turinį, sprendžia, jog testatorė, nurodydama, kad testamentu palieka visą turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną, koks ir kur jis bebūtų, aiškiai išreiškė valią palikti ne tik tuo metu objektyviai buvusį turtą, kurį detalizavo testamente, bet ir bet kokį kitą turtą, kuris remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika paveldėjimo bylose apima ir turtines teises, taigi atsakovės pagal nurodytą testamentą neįgijo daugiau teisių negu turėjo pati testatorė.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad testatorės valia, išreikšta 1991-02-14 testamente, buvo pakeista, papildyta ar panaikinta, todėl ginčijamas 2000-12-12 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas teisėtai, atsižvelgiant į tai, kad 1999-11-05 sprendimu B. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nurodyto žemės sklypo dalį ir nuosavybės teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2000-12-08.
Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliantės apeliaciniame skunde vadovaujasi šio teismo 2002-11-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2002, kurioje yra suformuota taisyklė, jog testatorei nepasisakius testamente dėl jai priklausiusios turtinės teisės palikimo, ji turi būti paveldima pagal įstatymą, taip pat kitomis šio teismo nutartimis (1999-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/1999, 2000-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000), kuriose pasisakyta, jog teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytose nutartyse bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl nėra pagrindo vadovautis šiose teismo nutartyse padarytomis išvadomis. Taip pat pažymėtina ir tai, jog apeliacinio skundo argumentas, kad teisė atkurti nuosavybės teises paveldima bendra tvarka, o būtent, paskirstant tarp įstatyminių įpėdinių, yra visiškai nepagrįstas. Paveldėjimas yra palikėjo turtinių teisių ir pareigų perėjimas įstatymo nustatyta tvarka palikėjo įpėdiniams, todėl, atsižvelgiant į tai, kad palikėja surašė testamentą, kuriame išreiškė savo valią dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat ir turtinių teisių palikimo įpėdiniams, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, turi būti vadovaujamasi CK teisės normomis, reglamentuojančiomis palikimo priėmimą būtent pagal testamentą.
Kolegija laiko nustatyta aplinkybe, jog 1991-02-14 testamentu buvo paliktas ne tik konkretus turtas, bet ir turtinė teisė, kuri buvo palikėjos B. A. mirties dieną, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2000-12-12 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą.
Atsakovė A. K. pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme 1 000 Lt sumai, kolegija tenkina šį prašymą iš dalies ir priteisia iš ieškovių po 300 Lt atsakovės naudai. Kolegija nurodo, kad nors prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau jos neatitinka kitų kriterijų, numatytų Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, t. y. nagrinėjama byla nėra sudėtinga teisės taikymo ir aiškinimo prasme, laiko sąnaudos, patirtos advokatės atstovaujant atsakovę apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalys, 93 straipsnis).
Dėl aukščiau išdėstyto kolegija konstatuoja, jog ieškovių apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. P. ir H. N. po 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. K. naudai.