- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- A6.-6-522/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00108-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pažeidėjas
- D. R.
- Advokatai
- Arūnas Kontrimavičius
- Kategorijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Algirdui Paulauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka, dirbanti, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. R., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) vadove ir žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-12-1 iki 2017-08-31, nustatyta, kad D. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su tiekėjais ir darbo užmokesčių išmokėjimams. Taip D. R. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos D. R. atstovas advokatas nurodė, kad jo atstovaujamoji pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl padaryto pažeidimo. Ji nurodė, kad, VMI taikant poveikio priemonę - banko sąskaitų veiklos apribojimą, ji negalėjo kitaip vykdyti veiklos, todėl pagrindiniai atsiskaitymai vyko per kasą, D. R. grynais pinigais atsiskaitant su tiekėjais. Įmonė vykdo pardavimo veiklą, todėl negalėdama gauti produkcijos, ji negalėtų veikti. Įmonei neturint apyvartinių lėšų ir visiškai atsiskaičius su valstybe, įmonės padėtis būtų dar blogesnė, todėl susidarė tokia situacija, kad buvo atsiskaitoma su tiekėjais. 2017 m. įmonė atidarė kitą parduotuvę, kurios veikla buvo nesėkminga, o tai dar labiau pasunkino įmonės padėtį. Šiuo metu įmonė bando gauti kreditą, kad galėtų atsiskaityti su valstybe, dalį skolos padengė, žino apie prievolę ir stengiasi kuo greičiau atsiskaityti. Bendrovė žino, kad gali kreiptis į VMI su prašymu dėl skolos išdėstymo ir ketina tai padaryti artimiausiu metu. D. R. yra charakterizuojama teigiamai, stengiasi darbe, tačiau jos atlyginimas nėra didelis. VMI prašoma skirti bauda labai apsunkintų jos šeimos finansinę padėtį. Pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis yra įmonės veikla, kuri didelio pelno neduoda. Prašo teismo mažinti pareiškime siūlomą paskirti baudą. Mano, kad šioje byloje būtų galima spręsti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo (dėl mažesnės, nei sankcijos nustatytos nuobaudos, skyrimo).
Teismo posėdžio metu VMI atstovas Algirdas Paulauskas nurodė, kad VMI nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi mokestinę nepriemoką, buvo priimtas sprendimas atlikti operatyvų įmonės patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo bendrovės vadovė D. R. atsiskaitė su kitais kreditoriais (tiekėjais), nors turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui, todėl pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą pirmiausia turėjo padengti įsiskolinimą VMI. Tokiu būdu buvo pažeisti VMI interesai. Prašė D. R. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos vidurkį. Teismo posėdžio metu VMI atstovas neprieštaravo, kad būtų paskirta mažesnė bauda negu prašoma VMI pareiškime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Minėta teisės norma yra blanketinė, tai yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad D. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, įvykdė kreditorių teisių pažeidimą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. R., būdama atsakingu asmeniu už vadovaujamos bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir laiku atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. D. R. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, teismo posėdžio metu pripažino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės D. R. atstovas. Ši aplinkybė taip pat patvirtinama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 25 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (II t, b.l. 24-27), mokestinės nepriemokos balansų kopijomis (I t., b.l. 9-20), UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinėmis apyskaitomis (I t., b.l. 71-193), kasos knygos išrašais (b.l. I t., b.l. 22-70) bei D. R. paaiškinimu (II t., b.l. 1-2), kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti ir iš kurių turinio matyti, jog siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. R., būdama atsakingu asmeniu už bendrovės vykdomus atsiskaitymus ir žinodama apie savo vadovaujamos įstaigos finansinę padėtį, jog įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2016-12-1 iki 2017-08-31 vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tačiau įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos išrašas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra D. R. (I t., b.l. 6-7).
Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindą spręsti, kad D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustinas.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.
Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Pagal suformuotą teismų praktiką, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina D. R. asmenybę, tai yra, kad ji anksčiau nebuvo bausta už tokio nusižengimo padarymą, padarytą nusižengimą iš karto pripažino, gailėjosi, bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kad dalį nepriemokos valstybės biudžetui padengė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimo padarymo motyvai nebuvo savanaudiški, piktavališki, o nusižengimas padarytas dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, siekiant tęsti bendrovės ūkinę veiklą. Be to, D. R. yra charakterizuojama teigiamai, dirba, tačiau gauna nedidelį darbo užmokestį (144,40 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą buvo pateikta pažyma ir apie D. R. sutuoktinio darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad jis taip pat gauna nedidelį darbo užmokestį (72,20 Eur), taigi darytina išvada, kad jų šeimos turtinė padėtis yra sunki. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti D. R. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 700 Eur dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-6-522/2018.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.