- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-679-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19673-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Ieškovas
- D. K., M. Š., M. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. K., D. K., M. Š. ir M. G. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl prievolės įvykdymo natūra, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai D. K., D. K., M. Š. ir M. G. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir atsakovė) savo lėšomis atlikti tikrųjų (originalių) geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo įvadų į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), topo žemėlapyje nurodytų kaip neveikiančių (žymėjimas „NV“), remontą, atstatant visišką ir tinkamą jų funkcionalumą ir užtikrinant šiais įvadais geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą.
2. Ieškovai nurodė, kad yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo jungtinės veiklos partneriai. Pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi bendrą šilumos punktą, esantį pastate (duomenys neskelbtini). Iki pastato (duomenys neskelbtini) per kiemą yra nutiesta šildymo atšaka, kuri abiem pastatams generuoja šilumos nuostolius. Siekdami sumažinti šilumos nuostolius, abiejų namų butų savininkai siekia atskirti šilumos punktus ir juos modernizuoti, tačiau toje pačioje šildymo trasos atšakoje yra nutiestas vandentiekio vamzdis, kuriuo vandenį gauna pastatas (duomenys neskelbtini). Atjungus šią šilumos trasos atšaką, vandentiekio vamzdis žiemą užšals. Šis vandentiekio vamzdis buvo įrengtas nežinomu metu, kaip laikinas sprendimas (prakiurus pastato (duomenys neskelbtini) vandentiekio įvadui, laukiant, kol atsakovė jį pataisys). Tikrasis vandentiekio įvadas, pažymėtas visuose topo žemėlapiuose, vis dar yra neveikiantis. Pastate (duomenys neskelbtini) taip pat yra nuolatiniai nuotekų šalinimo sutrikimai, o topo žemėlapyje nuotekų tinklai nurodyti kaip neveikiantys. Ieškovai su atsakove yra sudarę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Ieškovai moka ieškovei mokesčius už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, tačiau atsakovė nesiima jokių veiksmų, kad ieškovams geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas būtų tinkamai užtikrintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso tik magistralinis vandentiekio tinklas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau ne tinklo atšaka, einanti link ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančio pastato. Pagal atsakovės turimą vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), atsakovė eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki plane pažymėto taško A bei požeminės vandentiekio sklendės Nr. (duomenys neskelbtini) imtinai, taip pat nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki plane pažymėtų šulinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) imtinai. Atsakovė, kaip viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, neeksploatuoja vandentiekio įvado ir nuotekų išvados į ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausantį pastatą, todėl neturi pareigos prižiūrėti ir remontuoti šios infrastruktūros. Ieškovams tenka pareiga prižiūrėti savo butų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų asmeninės nuosavybės teise, bendrosios nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius, užtikrinant jų būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Infrastruktūra, kurios remontą ieškovai reikalauja atlikti, naudojama ne viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, o išimtinai tik pačių ieškovų asmeninėms reikmėms, tai yra vandens tiekimui į jų gyvenamąjį namą bei nuotekų šalinimui iš jo.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog pagal sutarčių bei Civilinio kodekso nuostatas ieškovai, kaip bendraturčiai, privalo patys prižiūrėti, remontuoti jų naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas įpareigojo atsakovę savo lėšomis atlikti tikrųjų (originalių) geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo įvadų į pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), topo žemėlapyje nurodytų kaip neveikiančių (žymėjimas „NV“), remontą, atstatant visišką ir tinkamą jų funkcionalumą ir užtikrinant šiais įvadais geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. byloje nėra ginčo, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisai, pagal kuriuos apskaitomas ieškovų suvartotas vandens kiekis, yra įrengti, o pastato, esančio (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo komunikacijos yra prijungtos prie miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros;
Atsiliepimas
7.2. atsakovės teiginius, kad neva už infrastruktūrą atsakingas pastato administratorius arba ieškovai, paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovams šaltas vanduo yra faktiškai tiekiamas, nuotekos yra tvarkomos, ieškovai už šias paslaugas atsakovei moka. Iš su ieškovais pasirašytų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių nuostatų matyti, kad vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui – geriamojo vandens skaitikliai butui, jei jų nėra – butui įrengti santechniniai prietaisai (2 straipsnis). Atsakovė sutartimi įsipareigoja užtikrinti geriamojo vandens tiekimą iki nurodytų vandens tiekimo ir vartojimo ribų (6.2 straipsnis);
7.3. atsakovė teigia, kad pradinis vamzdynas (atšaka, kuria buvo tiekiamas vanduo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini)) neregistruotas kaip priklausantis jai nuosavybės teise, todėl šios vamzdyno atšakos remonto išlaidas turi padengti pastato savininkai (ieškovai). Iš tiesų, įstatymas reglamentuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnis). Kita vertus, bendrąja nuosavybės teise valdomais objektais laikomi namo inžinerinė sistema (vamzdynai), tuo tarpu ieškovai prašo įpareigoti atsakovę suremontuoti iki pastato ateinantį vamzdyną. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai (ar prieš juos buvę patalpų savininkai) būtų savo lėšomis įsirengę vamzdyno atšaką į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuri galėtų jiems priklausyti nuosavybės teise;
7.4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Kadangi vamzdynas yra ne pastato viduje, laikytina, kad toks vamzdynas ar inžineriniai tinklai negali priklausyti ieškovams, todėl jo remonto ieškovai neturi atlikti savo lėšomis. Jokio vamzdyno ieškovai nėra įsirengę, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako suremontuoti neveikiantį vamzdyną ir taip užtikrinti tinkamą geriamojo vandens tiekimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. vanduo ieškovams yra tiekiamas, o nuotekos šalinamos, kas, byloje nesant duomenų apie netinkamą viešajam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui priskiriamų pareigų vykdymą pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl-639, leidžia konstatuoti, jog viešasis interesas yra užtikrinamas tinkamai;
8.2. ieškovų reikalavimas atsirado ne iš tariamai netinkamo atsakovės pareigų vykdymo ar tariamo viešojo intereso pažeidimo, dėl ko ieškovai negalėti tinkamai naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis, o iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), bendraturčių siekio atskirti šilumos punktus ir atsakovės sąskaita išspręsti galimo vandentiekio vamzdžio užšalimo problemą;
8.3. šalys Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarčių pagrindu nenustatė vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų. Ieškovų ir atsakovės sudarytų sutarčių 6.4 punktas numato, jog vandens tiekėjas įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančių ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir naudojamų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Sutarčių 9.1 punktas numato, jog ieškovams, kaip vartotojams, be kita ko, tenka pareiga teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti savo butų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų asmeninės nuosavybės teise, bendrosios nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius, užtikrinant jų būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus;
8.4. pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymo Nr. 172 „Dėl vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių“ 4.2 punktą, tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimų, avarijų likvidavimų bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. Šią nuostatą papildo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl-629, kurių 11 punktas numato, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Tuo tarpu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektas prižiūrimas ir remontuojamas infrastruktūros objekto savininko ir remontas atliekami savininko lėšomis. Taigi viešajam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui tenka prievolė prižiūrėti ir remontuoti ne visus be išimties vandentiekio ir nuotekų tinklus, tačiau tik tuos, kurie jam priklauso nuosavybės teise ar kitais pagrindais jo valdomi. Atsakovė, būdama viešuoju vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, nuosavybės teise valdo tik magistralinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje;
8.5. vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai priklauso bendriesiems pastato inžineriniams tinklams, o jų priežiūros ir remonto pareiga tenka pastato bendraturčiams (CK 4.82 – 4.83 straipsniai). Bylą nagrinėjęs teismas sprendime nepasisakė dėl STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nuostatų, kurias atsakovė akcentavo savo procesiniuose dokumentuose, bei vandentiekio įvado bei nuotekų išvado priskirtinumo pastato vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams. Įvadai ir išvadai objektyviai negali būti pastato viduje, tai yra lauke nutiesta pastatui priklausanti infrastruktūra, jungianti viešojo vandentiekio tinklus su pastato viduje esančiais tinklais. Be to, šiuo konkrečiu atveju reikalavimas yra susijęs net ne su esamo vandentiekio įvado remontu, o su neveikiančio daikto atstatymu, kurio demontavime ir alternatyvaus vamzdyno įrengime atsakovė apskritai nedalyvavo, ką patvirtina ieškovų pateikiamas (duomenys neskelbtini) namo bendrijos valdybos nario laiškas atsakovei;
Žemesnės instancijos teismas
8.6. teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad būtent ieškovai valdytų bendrąja nuosavybės teise neveikiantį vamzdyną. Atsakovė nedisponuoja duomenimis apie privačių vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų įrengimą, taip pat duomenimis, kodėl nebuvo atlikta šių objektų teisinė registracija. Sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog vandentiekio išvadai ir įvadai nėra viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirti inžineriniai statiniai, o jų paskirtis yra išimtinai tenkinti vieno konkretaus gyvenamojo namo bendraturčių (gyventojų) poreikius.
Šalies argumentai
9. Ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, be kita ko, turi būti nurodyta geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba. Taigi tinklai, esantys už vartotojui tenkančios atsakomybės ribos, yra vandens tiekėjo atsakomybėje. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis ieškovai su atsakove sudarė 2012-01-03, 2015-04-01 ir 2015-11-10. Visų sutarčių 2 punkte nurodyta, kad vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra geriamojo vandens skaitikliai butui, jei jų nėra – butui įrengti santechniniai prietaisai. Jokios kitokios ribos sutartyse nėra nurodyta, todėl ši sutarčių 2 punkte nurodyta riba neabejotinai ir turi būti laikoma atsakomybės riba. Sutarčių 6.2 punkte yra aiškiai įtvirtinta atsakovės pareiga užtikrinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę iki sutarties 2 punkte nurodytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos. Neatsižvelgiant į tai, iki šios ribos atsakovė ieškovams netiekia jokios kokybės vandens, nors ne vienerius metus gauna už tai pajamas iš ieškovų. Sutarčių 6.4 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir naudojamą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrindama saugų geriamojo vandens tiekimą, nuotekų šalinimą ir infrastruktūros plėtrą, laikydamasi aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų;
9.2. sutartyse esant aiškiai įtvirtintoms šalių atsakomybės riboms ir esant sugedusiai vandentiekio trasai atsakovės atsakomybės ribose, atsakovė privalo pašalinti gedimą ir atstatyti vandentiekio funkcionavimą, nepriklausomai nuo to, ar šį vandentiekį atsakovė yra įtraukusi į savo balansą kaip savo nuosavybę, ar juo naudojasi bet kokiais kitais pagrindais, tiekdama vandenį ieškovams ir reikalaudama už jį atsiskaityti. Nors byloje ir nėra įrodymų, kad ginčo vandentiekis priklauso atsakovei, visgi yra aišku, kad atsakovė ginčo vandentiekį naudojo visą laiką vandens tiekimui į (duomenys neskelbtini) pastatą, o sugedęs vandentiekis patenka į sutartyse nustatytas atsakovės atsakomybės ribas;
9.3. atsakovė tinkamai nevykdo savo pareigų, už kurias ieškovai atsakovei moka, t. y. neužtikrina tinkamo (originaliu, tvarkingu vandentiekiu) geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo. Atsakovės į bylą pateiktuose brėžiniuose (T1, 30 psl., 31 psl., 150 psl.) originalus vandentiekis, kuriuo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti tiekiamas geriamasis vanduo, yra pavaizduotas ir nurodoma, kad jis yra vienintelis vandentiekis į šį pastatą, tačiau yra neveikiantis. Vandens tiekimas iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paklojant šalto vandens vamzdį šildymo trasoje, yra laikinas, nėra niekaip formaliai įteisintas, nėra matomas jokiuose brėžiniuose, įskaitant ir atsakovės į bylą pateiktuose GIS sistemos ištraukose, ir yra atliktas išimtinai pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų gera valia, sutikus, o ne atsakovei vykdant savo, kaip tiekėjo, pareigas;
9.4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 (Vyriausybės 2015-09-10 nutarimo Nr. 990 redakcija), 58.4 punkte, numatančiame, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti jam nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, kurio reikia geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti. Taigi, atsakovė privalo prižiūrėti ir rūpintis ne tik jai nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra, bet taip pat ir kitaip teisėtai valdoma ir (arba) naudojama infrastruktūra, bešeimininke infrastruktūra bei kitu valdomu turtu;
9.5. ieškovai nereikalauja atsakovės remontuoti pastato viduje esančios infrastruktūros. Atsakovės nurodomos bendro informacinio pobūdžio STR 2.07.01:2003 nuostatos taip pat nenumato, kad vandens įvadas visais atvejais yra pastato vandentiekio dalis, o tik nurodo, kad taip yra „paprastai“. Praktikoje vandentiekio įvadas iki pat pastato pamato gali priklausyti ir patekti į atsakovės atsakomybės ribas, kaip yra ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atveju;
Atsiliepimas
9.6. nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes bendro naudojimo inžineriniais tinklais turi rūpintis patys gyventojai, tačiau tuo pačiu savo argumentais palaikė būtent ieškovų poziciją, teigdama, kad, siekiant nustatyti, kam tenka pareiga remontuoti atitinkamą vandentiekio atkarpą, yra būtina nustatyti atsakomybės ribas. Atsakomybės ribas nustato ieškovų ir atsakovės sudarytos sutartys, kuriose aiškiai nurodyta, kad atsakovės atsakomybės riba yra ieškovams priklausančiuose objektuose įrengti apskaitos prietaisai.
10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Atsakovei nuosavybės teise priklauso tik magistraliniai vandentiekio tinklai gatvėse. Infrastruktūra, kurios remontą ieškovai reikalauja atlikti, naudojama ne viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, o išimtinai tik pačių ieškovų asmeninėms reikmėms, t. y. vandens tiekimui į jų gyvenamąjį namą bei nuotekų šalinimui iš jo;
10.2. pagal STR 2.07.01:2003 61 punktą pastato vandentiekis yra inžinerinė sistema, paprastai susidedanti iš įvado, vandens apskaitos mazgo ir tiekiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais; pagal aplinkybes, joje dar gali būti vandens slėgio didinimo bei palaikymo įrenginiai (siurbliai, bakai), atsargos bakai, vandens savybių keitimo įrenginiai, įrenginių valdymo aparatūra. Šio STR 211 punktas numato, jog pastato nuotekų šalintuvas yra inžinerinė sistema, susidedanti iš įlajų, nuotakyno, ir jei reikia, nuotekų kėlimo ir valymo įtaisų, surenkanti ir tekinanti nuotekas iki jų priimtuvo. Nuotakyną sudaro nuotakai, stovai, išvadai ir saugos bei priežiūros įtaisai. Teisės aktų prasme vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai priklauso bendriesiems pastato inžineriniams tinklams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butai, esantys pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Atsakovė, kaip viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, Pastatui tiekia geriamąjį vandenį ir šalina nuotekas. Ieškovai 2012 m. sausio 3 d. – 2015 m. lapkričio 10 d. su atsakove sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su vartotoju (daugiabučio namo buto savininku ar nuomininku) (toliau – ir Sutartys).
14. Asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir GVTNTĮ) (GVTNTĮ 2 straipsnis). GVTNTĮ įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 1 straipsnis).
15. Pagal GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsakovė turi pareigą užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, o pagal GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsakovė privalo nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais, išskyrus atvejus, numatytus Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, kituose geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (ar) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo su abonentais sudarytose geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosiose sutartyse;
16. Sutartimis atsakovė įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti ieškovams geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, išskyrus, kai Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126, numatytais atvejais laikinai nutraukiamas, sustabdomas ar apribojamos geriamojo vandens tiekimas ir (ar ) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas vartotojams; atsakyti ir užtikrinti, kad ieškovams tiekiamo geriamojo vandens visuomenės sveikatos saugos ir kokybės parametrai iki Sutarčių 2 punkte nurodytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos atitiktų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir kitų teisės aktų reikalavimus, išskyrus atvejus, kai šis parametras pablogėja ieškovams nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose ar kitais teisėtais pagrindais valdomuose ir naudojamuose geriamojo vandens naudojimo įrenginiuose, geriamajam vandeniui tiekti reikalingose komunikacijose ne dėl atsakovės kaltės; užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, atitinkančią Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-639 patvirtintus Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus (Sutarčių 6.1, 6.2, 6.3 punktai).
17. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad vanduo į Pastatą buvo tiekimas per Pastato vandentiekio įvadą, kuris prakiuro. Laukiant, kol atsakovė įvadą pataisys, kaip laikinas sprendimas buvo nutiestas vandentiekio vamzdis nuo pastato (duomenys neskelbtini), kuriuo vanduo į Pastatą tiekiamas iki šiol. Pastato vandentiekio įvadas vis dar yra neveikiantis, tai pažymėta ir prie ieškinio pridėtame topo žemėlapyje (žymėjimas „NV“). Ieškovai teigia, kad dėl neatstatyto Pastato vandentiekio įvado ir neveikiančių nuotekų tinklų, einančių nuo Pastato, ieškovams nėra užtikrinamas tinkamas kokybiško geriamojo vandens tiekimas, taip pat yra nuolatiniai nuotekų šalinimo sutrikimai.
18. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2019 m. kovo 13 d., kai ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymu suremontuoti Pastato vandens įvadą, ir šiuo metu būtų buvę/yra kokie nors vandens tiekimo Pastatui ir nuotekų šalinimo sutrikimai, kad tiekiamo vandens kokybė neatitiko/neatitinka teisės aktų reikalavimų, kad ieškovai/Pastatą administratorius būtų kreipęsi į atsakovę dėl šių problemų sprendimo (CPK 178 straipsnis). Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą matyti, kad reikalavimas atstatyti Pastato vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadą yra susijęs su tuo, kad ieškovai nusprendė atskirti Pastato ir pastato (duomenys neskelbtini) šildymo sistemas ir atjungti šilumos trasos atšaką, kurioje yra nuo pastato (duomenys neskelbtini) nutiestas vandentiekio vamzdis, kuriuo į Pastatą tiekiamas vanduo, o, atjungus šilumos trasos atšaką, kyla vandentiekio vamzdžio užšalimo žiemą pavojus.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, t. y. įpareigodamas atsakovę savo lėšomis atlikti tikrųjų (originalių) geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo įvadų į Pastatą remontą, atstatant visišką ir tinkamą jų funkcionalumą ir užtikrinant šiais įvadais geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą, nurodė, kad neveikiantis vamzdynas yra ne Pastato viduje, todėl laikytina, kad šis vamzdynas negali priklausyti ieškovams, ir jo remonto ieškovai neturi atlikti savo lėšomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė turi pareigą pagal GVTNTĮ prižiūrėti ir tvarkyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, skirtą viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.
20. Pagal GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsakovė privalo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Analogiška atsakovės pareiga yra nustatyta ir Sutarčių 6.4 punkte.
21. Pagal GVTNTĮ 2 straipsnio 12 dalį, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti. Ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros (GVTNTĮ 2 straipsnio 27 dalis).
22. Taigi, GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga naudoti ir prižiūrėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, apima nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, tačiau neapima ieškovams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
23. Atsakovė su 2020 m. spalio 2 d. prašymu teikė išrašus iš informacinės sistemos „Geoinžinierius“ ir iš Nekilnojamojo turto registro, patvirtinančius, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantys magistralinis vandentiekio tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buitinių nuotekų tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu jokių įrodymų, kad ieškovų nurodyti Pastato vandentiekio įvadas, nuotekų išvadas ir nuo Pastato iki gatvėje esančių miesto tinklų einantys vandentiekio ir nuotekų vamzdynai (žymėjimas byloje esančiuose planuose „NV“), nuosavybės teise priklauso atsakovei, byloje nėra. Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad Pastato vandentiekio įvadą, nuotekų išvadą ir nuo Pastato iki gatvėje esančių miesto tinklų einančius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus būtų įrengusi atsakovė.
24. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad Pastato įvadas, nuotekų išvadas ir nuo Pastato iki gatvėje esančių miesto tinklų einantys vandentiekio ir nuotekų vamzdynai yra teisėtai valdomai ir (ar) naudojami atsakovės, ar įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinti bešeimininkiu turtu. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybės institucijai ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir GVTNTĮ 13 straipsnio 4 dalyje. Tačiau ši GVTNTĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostata nereiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, automatiškai tampa savivaldybės institucijos ar viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojo nuosavybe. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba dėl šios infrastruktūros naudojimo sudaromos sutartys GVTNTĮ 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios bylos atveju tokia tvarka dėl Pastato vandentiekio įvado, nuotekų išvado ir nuo Pastato iki gatvėje esančių miesto tinklų einančių vandentiekio ir nuotekų vamzdynų perdavimo atsakovės nuosavybėn ar jų naudojimo nebuvo susitarta.
25. Be to, ieškovai ieškinyje nurodė, kad yra sugedęs (prakiuręs) Pastato vandentiekio įvadas, tačiau nenurodė, kad yra sugedę ir nuo šio įvado iki gatvėje esančių miesto tinklų einantis vandentiekio vamzdynas. Tai, kad byloje esančiuose planuose vandentiekio vamzdynas pažymėtas kaip neveikiantis („NV“), savaime nereiškia, kad jis yra sugedęs, o ne nenaudojamas dėl to, kad yra sugedęs Pastato vandentiekio įvadas. Apie Pastato nuotekų išvado gedimą, nuo Pastato einančio nuotekų vamzdyno gedimą, buvusį ir esamą nuotekų šalinimo būdą ieškovai ieškinyje apskritai nieko nenurodė.
26. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.“ 61 punkte nustatyta, kad pastato vandentiekis yra inžinerinė sistema, paprastai susidedanti iš įvado, vandens apskaitos mazgo ir tiekiamojo vamzdyno su ėmimo, uždarymo ir reguliavimo čiaupais; pagal aplinkybes, joje dar gali būti vandens slėgio didinimo bei palaikymo įrenginiai (siurbliai, bakai), atsargos bakai, vandens savybių keitimo įrenginiai, įrenginių valdymo aparatūra, o pagal šio reglamento 211 punktą, pastato nuotekų šalintuvas yra inžinerinė sistema, susidedanti iš įlajų, nuotakyno ir, jei reikia, nuotekų kėlimo ir valymo įtaisų, surenkanti ir tekinanti nuotekas iki jų priimtuvo. Nuotakyną sudaro nuotakai, stovai, išvadai ir saugos bei priežiūros įtaisai.
27. Taigi, vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas yra sudedamosios pastato inžinerinių sistemų – pastato vandentiekio ir pastato nuotekų šalintuvo, dalys, priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato butų ir kitų patalpų bendrasavininkams. Todėl ir Pastato vandentiekio įvadas bei nuotekų išvadas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams. Atitinkamai, ieškovai, o ne atsakovė turi pareigą remontuoti Pastato vandentiekio įvadą bei nuotekų išvadą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
28. Nors ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 61 punktas nenumato, kad vandens įvadas visais atvejais yra pastato vandentiekio sistemos dalis, o tik nurodo, kad taip yra „paprastai“, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių Pastato vandentiekio įvadas nėra Pastato vandentiekio sistemos dalis. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai teigia, kad pagal atsakovės pateiktą Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą vandentiekio įvadas iki pastato (duomenys neskelbtini) pamato patenka į atsakovės atsakomybės ribas. Plane nurodyta, kad vandens tiekėjas (atsakovė) eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki taško A (statinio (duomenys neskelbtini) pamato išorinės pusės), tačiau taško A buvimo plane vieta nesudaro pagrindo teigti, atsakovės atsakomybės riba apima pastato (duomenys neskelbtini) vandentiekio įvadą iki pastato (duomenys neskelbtini) pamato.
29. GVTNTĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta, be kitų, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba. Pagal GVTNTĮ 2 straipsnio 17 punktą, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui.
30. Sutartyse geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba nėra nurodyta. Atsakovė yra pateikusi Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą, pagal kurį atsakovė eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki taško A (statinio (duomenys neskelbtini) pamato išorinės pusės) ir požeminės vandentiekio sklendės Nr. (duomenys neskelbtini) imtinai, taip pat nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) imtinai, o abonentas/vartotojas eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo taško A (statinio (duomenys neskelbtini) pamato išorinės pusės) iki kartu su kitais tinklų naudotojais pagal tarpusavio susitarimą nuo požeminės vandentiekio sklendės iki pastatų, taip pat nuotekų tinklus nuo nuotekų šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki pastatų ir kartu su kitais tinklų naudotojais pagal tarpusavio susitarimą nuo nuotekų šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki pastatų. Šis planas ieškovų nėra pasirašytas.
31. Nors sutartyse nėra nurodyta geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, tokia riba negalima laikyti Sutarčių 2 punkte nurodytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos atsiskaitymui – geriamojo vandens skaitiklių butui, o jei jų nėra – butui įrengtų santechninių prietaisų, kaip nepagrįstai nurodė ieškovai ir pirmosios instancijos teismas. Iš Sutarčių 12 punkto matyti, kad vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui skirta nustatyti atsiskaitymo už suvartotą geriamąjį vandenį tvarką, o ne nurodyti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vietą, kurioje baigiasi ieškovams nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba ir prasideda atsakovei nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius teisės normas, nustatančias atsakovės pareigą naudoti ir prižiūrėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
33. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus ir ieškovų ieškinį atmetus, ieškovų bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ieškovams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ši suma priteisiama atsakovės naudai lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų D. K., D. K., M. Š. ir M. G. lygiomis dalimis atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 75 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.