Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir D. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

4. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, pareiškėjų vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:

4.1. pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidžia pareiškėjų konstitucines teises kreiptis į teismą bei užkerta kelią tolimesnei bylos eigai;

4.2. pareiškėjai 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytus trūkumus, 2020 m. vasario 19 d. patikslintu prašymu pašalino tinkamai;

4.3. pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje nurodė naują trūkumą dėl 2020 m. vasario 19 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 ir 3.3 punktų formuluočių, kurios pareiškėjų vertinimu, yra nereikšmingos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikymo nepaduotu teisėtumo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus.

8. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė trūkumus pareiškėjų pateiktiems procesiniams dokumentams, o būtent: pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad abiejų sutuoktinių faktinė gyvenamoji vieta yra prašyme nurodytu adresu, bei patikslinti pateikiamos sutarties nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 3.4 punkte nurodoma, kad butas yra asmeninė pareiškėjos D. B. nuosavybė, nors prieš tai esančiuose Sutarties 3.1.1. ir 3.3 punktuose nurodomas ir dalinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

9. Skundžiamoje nutartyje, teismas nurodė, kad teismo nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, nes nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad abiejų sutuoktinių faktinė gyvenamoji vieta yra prašyme nurodytais adresais, bei pareiškėjų 2020 m. vasario 19 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 ir 3.3 punktuose naudojamos formuluotės nėra tinkamos, t. y. turėjo būti suformuluota, koks konkretus turtas kuriam iš pareiškėjų atitenka po santuokos nutraukimo, o ne prašyti tam tikrą turtą palikti vienam ir/ar kitam sutuoktiniui. Su šiomis pirmosios instancijos išvadomis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

10. Pareiškėjai pateikdami patikslintą sutartį nurodė, kad santuokos metu įgytas butas ir automobilis, o po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašo palikti asmeninės nuosavybės teise pareiškėjui – automobilį, pareiškėjai – butą. Teismas, iš esmės sprendė, kad žodis „palieka“ negali būti naudojamas, o turi būti vartojamas žodis „atitenka“. Šios teismo išvados teisiškai iš esmės niekaip nepagrįstos.

11. Kaip teisingai, nurodoma nutartyje, Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas, turi būti aiškus, tikslus ir nedviprasmiškas. Tačiau, kokias skirtingas reikšmes arba kokį skirtingą vertinimą turi žodžių „palieka“ ir „atitenka“ niekaip nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abu aptariami žodžiai sukelia tas pačias aiškias teisines pasekmes, t. y. aiškų turto pasidalinimą, ir nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad formuluotės „asmeninės nuosavybės teise paliekamas“ gali sukelti neaiškumų dėl turto pasidalinimo. Todėl, pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje laikytina nepagrįsta.

12. Kitas teismo nurodytas trūkumas, susijęs su pareiškėjų faktine gyvenamąją vieta. Teikdami pareiškimą ir vėliau patikslintą pareiškimą, pareiškėjai nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad pareiškėjų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat, pažymėjo, kad pareiškėjas faktiškai gyvena kitu adresu (duomenys neskelbtini). Kaip pažymėjo teismas, 2020 m. vasario 10 d. nutartyje, CK 3.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

13. Fizinio asmens gyvenamoji vieta apibrėžta CK 2.16 straipsnyje, o jos nustatymo kriterijai CK 2.17 straipsnyje (faktinio gyvenimo trukmė, duomenys viešuosiuose registruose, asmens vieši pareiškimai apie gyvenamąją vietą).

14. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjams pateikus viešųjų registrų duomenis, bei nurodžius, kad pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra kitu adresu, lieka neaišku kokius dar papildomus įrodymus pareiškėjai turėjo pateikti, kiek tai susiję su jų gyvenamosios vietos nustatytu.

15. CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjai per teismo nustatytą terminą tinkamai nepašalino trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir išsprendžia klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų A. B. ir D. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjų A. B. ir D. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priimti.

Perduodi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.