Utenos apylinkės teismo įsakymas

2014-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-242/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-08-18
Bylos Nr.
1-91-242/2014
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00132-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Jakubovskis
Kaltinamasis
M. A.
Baudžiamoji byla Nr.1-91-242/2014Teisminio proceso Nr.1-59-1-00132-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.14.10.; 2.10.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. rugpjūčio 18 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Alfredo Bacio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) transporto administratoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2014 m. balandžio 12 d. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) (duomenys neskelbtini) J. T. ir A. O. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nupjaudamas sunaikino penkias pušis (1,442 kietmetrių medienos), kainuojančias 134,95 Lt, padarydamas J. T. ir A. O. S. bendrą 134,95 Lt turtinę žalą.

M. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena Vilniuje. 2014 m. balandžio 11 d. atvažiavo pažvejoti pas savo žmonos brolį D. K., gyvenantį prie (duomenys neskelbtini) ežero. Sodyboje buvo tiktai D. brolis K. K. D. nebuvo, jis atvažiavo balandžio 13 d. Balandžio 12 d. sumanė padaryti sūpynes vaikams. Sūpynėms reikėjo medienos. D. K. ir gretimo sklypo ribos nėra aiškiai pažymėtos, taip pat nėra riboženklių ar tvoros. Pasiėmė benzininį pjūklą ir nuėjo į mišką. Manė esąs D. K. sklype. Nupjovė penkias viena nuo kitos netoli esančias pušis. Medžius perpjovė per pusę, kad galėtų nutempti keturračiu. Nugenėjo šakas. Rąstus prikabino prie keturračio ir atitempė į sodybos kiemą. Tą dieną sūpynių nedarė, nes rąstai turėjo apdžiūti. Sekmadienį į sodybą atvažiavo D. K.. Pamatęs sukrautus rąstus, pasiteiravo, kas juos nupjovė. Pasakė, kad medžius nupjovė jis, nes ketina daryti sūpynes. D. K. paprašė parodyti vietą, kur augo medžiai. Ranka parodė tą vietą, kur nupjovė penkias pušis. D. K. pradėjo bartis, sakydamas, kad ten jau ne jo žemė, kad medžiai nupjauti svetimame sklype. Į diskusijas su juo nesileido ir išvažiavo į namus. Jeigu būtų žinojęs, kad pušys auga svetimame sklype – nebūtų jų pjovęs. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b.l. 70-71, 75).

Nukentėjusioji J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 14 d., apie 15 val. 30 min., atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį Ignalinos rajono savivaldybėje, ir atėjusi į jai ir jos tetai A. O. S. nuosavybės teisę priklausantį sklypą, pamatė, jog nupjautos penkios pušys. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams (b.l. 24).

Nukentėjusioji A. O. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji ir J. T. turi bendrą žemės sklypą. 2014 m. balandžio 14 d. jai paskambino J. T. ir pranešė, kad sklype nukirstos penkios pušys. (b.l. 30).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi jam ir žmonai V. K. nuosavybės teise priklausantį 1,3 ha žemės sklypą, iš visų pusių besiribojantį su J. T. ir O. S. priklausančiu žemės sklypu. 2014 m. balandžio 13 d. atvažiavęs į sodybą, pamatė, kad į jo sklypą atitempti šviežiai nupjauti du pušiniai rąstai. Keletas rastų buvo gretimame sklype. Sesers vyras M. A. paaiškino, kad ketina iš jų padaryti sūpynes ir parodė vietą, kur nupjovė medžius. M. A. pasakė, kad medžius nukirto ne jo žemėje. Apie ketinimą padaryti sūpynes su M. A. buvo kalbėta anksčiau. Nepagalvojo, kad M. A. gali nukirsti medžius svetimame sklype. Balandžio 14 d. jam paskambino J. T. ir pranešė, kad jos sklype iškirsti medžiai. Jai paaiškino, jog medžius nupjovė ne jis, o jo giminaitis. Pasiteiravo, kokia padaryta žala. J. T. atsakė, kad kreipsis į policijos pareigūnus, nes būtina užfiksuoti medžių nupjovimo faktą bei apskaičiuoti padarytos žalos dydį. Mano, kad M. A., pjaudamas medžius, galėjo nežinoti, kieno sklype jie yra, nes sklypų ribos nėra aiškiai pažymėtos (b.l. 35-36).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad apžiūrėjus įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), pietinėje (duomenys neskelbtini) ežero pusėje esantį žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį A. O. S. ir J. T., jo pakraštyje rasti penki šviežiai nupjauti ir nugenėti pušų rąstai, netoliese aptikti penki 28-31 cm skersmens nupjautų pušų kelmai (b.l. 15-22).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo seka, kad (duomenys neskelbtini) esantis 11.8200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. O. S., J. T. ir T. S. (T. S.) (b.l. 37).

Iš padarytos žalos žemės sklype apskaičiavimo seka, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame privačios nuosavybės teise J. T. ir A. O. S., aptiktų rąstų tūrio pagal rinkos kainą apskaičiuota, kad nukirsta 1,442 kietmetriai medienos, kainuojančios 134,95 Lt (b.l. 46-47).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. įtariamasis M. A. pateikė tyrėjai SEB banko vietinio mokėjimo nurodymą (b.l. 76).

Iš SEB banko vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 513 seka, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. M. A. pervedė J. T. 134,95 Lt (b.l. 77).

Motyvuojamoji dalis

M. A. kaltė dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo įrodyta nukentėjusiųjų J. T. ir A. O. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo, vietinio mokėjimo duomenimis, taip pat paties kaltinamojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

M. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, nes jis sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą.

M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę M. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą žalą atlygino, teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės apribojimu nesusijusi bausmė – bauda, kurios dydis gali būti artimas minimaliam baudos dydžiui, įstatymo numatytam už baudžiamąjį nusižengimą.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. A. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – penkių minimalaus gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 650,00 Lt baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 3 MGL, t.y. 390,00 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt litų) dydžio baudos. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. A. kardomosios priemonės neskirti.

Kaltinamasis M. A., nesutikdamas su šios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įsakymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teisėjas Aleksandras Jakubovskis