- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-184-238-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00405-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. R.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Klemensas Kriščiūnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajai R. R., jos gynėjui advokatui Klemensui Kriščiūnui, nuteistosios įstatyminiam atstovui M. A., nukentėjusiajai R. K., jos atstovei V. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 80 valandų, darbus atliekant per keturis mėnesius, kas mėnesį išdirbant po 20 valandų visuomenės labui. Iš R. R. priteista 1026 litai Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, o jai neturint turto ar uždarbio, išieškojimą nukreipti į jos tėvų V. R. ir V. R. turtą ar pajamas. Iš R. R. priteista nukentėjusiajai R. K. 108,5 litai turtinės žalos atlyginimui, 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui, 500 litų už advokato paslaugas, o jai neturint turto ar uždarbio, išieškojimą nukreipti į jos tėvų V. R. ir V. R. turtą ar pajamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2009-04-22 apie 15 val., viešoje vietoje, Marijampolėje (duomenys neskelbtini), veikdama bendrai su M. G., gimusia 1993-07-08, kuri nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, elgdamasi įžūliai iš chuliganiškų paskatų, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia stebint aplinkiniams, pasityčiodama sumušė R. K., padarydama galvos smegenų sukrėtimą, veido, viršutinės lūpos sumušimą, hematomą ir nubrozdinimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji R. R. prašo nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuosprendžio priėmimo dieną ji buvo nepilnametė, todėl teismas nurodė pinigų sumas išieškoti iš jos tėvų V. R. ir V. R.. Prašo teismo atsižvelgti, kad šiuo metu dirba tik jos motina, kurios mėnesinės pajamos yra 1000 litų, tėvas šiuo metu bedarbis, motina išlaiko ją ir nepilnametę seserį. Už būsto nuomą jų šeima kas mėnesį moka po 300 litų. Suprasdama padaryto nusikaltimo rimtumą ir padarytą žalą labai gailisi, iki šio nusikaltimo teista nebuvo, nuobaudų neturėjo.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį pakeisti.
Nukentėjusioji, jos atstovė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. R. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistoji neginčija kaltės dėl jos nuteisimo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantė prašo panaikinti nukentėjusiosios R. K. naudai priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi ji savo pajamų ar turto neturi, o tėvai dėl sunkios materialinės padėties neišgali atlyginti nukentėjusiajai priteistų sumų.
Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios K. K. civilinis ieškinys išnagrinėtas nepažeidžiant Baudžiamojo Proceso kodekso X skyriaus nuostatų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas civilinis ieškinys. Todėl apeliantės prašymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, negali būti tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji R. K. per savo atstovą pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo metu 2009-09-23 pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašoma nepilnametę R. R. ir abu jos tėvus patraukti civiliniais atsakovais, priteisiant iš jų solidariai 108,75 Lt turtinės ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat prašoma iš atsakovų priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje detaliai nurodyta, kas sudaro turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 13-16). Ikiteisminio tyrimo tyrėjos 2009-09-23 nutarimu R. K. pripažinta civiline ieškove (b. l. 17), 2009-09-23 nutarimu R. R. įtraukta į bylą civiline atsakove (b. l. 18), 2009-10-09 nutarimu civiliniais atsakovais įtraukti ir R. R. tėvai V. R. bei V. R. (b. l. 19-20).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant civilinį ieškinį, pagrįstai buvo taikomos Baudžiamojo Proceso kodekso X skyriaus nuostatos. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: a) kai padaryta fiziniam ir juridiniam asmeniui žala; b) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; c) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos : turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala yra materialinės sferos dalykų netektis, neturtinė žala yra fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliai. Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. R. kalta pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį bei pagrįstai nustatęs priežastinį ryšį tarp R. R. veikos ir nukentėjusiajai R. K. padarytos žalos, LR BPK 115 straipsnio pagrindu išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Teismas detaliai išnagrinėjo nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, nuosprendyje nurodydamas, kad R. K. nusikaltimo metu buvo sudraskytos 172,50 Lt vertės kelnės, kurios nešiojimui jau netinkamos, be to ji pametė vieną sidabrinį auskarą, abiejų auskarų vertė 45 Lt. Kadangi vieno auskaro nešioti ji negali, priteistina abiejų auskarų vertė. Bendras turtinės žalos dydis yra 217,50 Lt, tačiau suma mažinama per pusę iki 108,75 Lt, kadangi civilinis ieškinys yra pareikštas ir M. G., jis nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad nei R. R., nei civilinė atsakovė V. R. prašomo priteisti turtinės žalos dydžio neginčijo. Priteisiant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įstatymų reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nusikaltimu padarytas pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į turtinės žalos dydį. Nuosprendyje nurodyta, kad R. K. buvo sumušta dienos metu, viešoje vietoje, matant bendraamžiams, buvo siekiama iš jos pasityčioti. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad R. K. konstatuota galvos smegenų sukrėtimas, veido, viršutinės lūpos sumušimas, hematoma ir nubrozdinimas. Iš to seka, kad nukentėjusioji patyrė ne tik patyčias ir pažeminimą, bet ir kentė fizinį skausmą. Atsižvelgta ir į kaltinamosios R. R. labai jauną amžių, kad ji yra moksleivė ir savo pajamų ar turto neturi, kad ji yra išlaikoma vienintelio šeimoje dirbančio asmens, motinos. Išdėstytų įrodymų pagrindu, nukentėjusiosios R. K. prašomas 8 000 Lt neturtinės žalos dydis tenkintas iš dalies, iš R. R. priteista 5 000 Lt, o šiai neturint lėšų, išieškojimą nukreipiant į įstatyminių atstovų, jos tėvų lėšas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami nepilnamečio tėvai. Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo keturiolikos metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, nurodo, kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę. Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Jie gali būti atleisti nuo materialinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra arba nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos metu jie nebuvo atsakingi už jo priežiūrą. Įstatymas numato pareigą tėvams patiems įrodinėti, kad jų kaltės dėl nepilnamečio vaiko padarytos nusikalstamos veikos nėra. Šiuo atveju R. R. atstovai pagal įstatymą - jos tėvai, kurie byloje buvo patraukti civiliniais atsakovais, savo kaltės dėl netinkamos nepilnamečio priežiūros arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymo neginčija, todėl darytina išvada, kad jie sutinka pagal įstatymą atlyginti dėl nepilnametės dukros veiksmų atsiradusią žalą. Apeliacinio skundo teismui jie nėra pateikę.
Apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad civilinio ieškinio negali atlyginti dėl sunkios šeimos materialinės padėties, nėra pagrindas priteistą civilinį ieškinį naikinti. Be to, LR CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. R. R. padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, todėl nėra teisinio pagrindo priteistą civilinį ieškinį mažinti ar naikinti.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistosios R. R. apeliacinį skundą atmesti.