- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- A2.1.-5276-540/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04495-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., institucijos, surašiusios protokolą atstovei I. M. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2013 m. birželio 17 d. vykdant Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 02-802, atliktas V. V. vykdomos veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad V. V. ir M. K. atliko gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) pamatų darbus. Nustatyta, kad V. V. pasiūlė dirbti M. K. bei V. V. M. K. skyrė darbo užduotis bei sutarė, kad mokės po 70 Lt už kiekvieną darbo dieną, darbo užmokestį V. V. M. K. sumokės atlikus visus pamatų klojimo darbus. M. K. dirba nuo 2013-06-12 bei su juo nesudaryta darbo sutartis. Išvardyti požymiai atitinka LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus ir už tokius veiksmus V. V. turėtų būti taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. paaiškino, jog įvyko nesusipratimas, nes jis M. K. neįdarbino, o tiesiog žinodamas, kad M. K., turėdamas verslo liudijimus, taip pat dirba tokius pačius darbus, gavęs A. K. užsakymą atlikti pamatų klojinių montavimo darbus, M. K. pasiūlė kartu atlikti pamatų klojimo darbus. Jie abu kartu dirbo pamatų klojimo darbus, abu turėjo verslo liudijimus, abu išdavė kvitus užsakovui už suteiktas paslaugas bei kiekvienas atskirai gavo už atliktą darbą atlyginimą iš užsakovo. Su užsakovu buvo sutarta 4000 Lt suma už atliktus darbus, iš kurių 2000 Lt buvo skirti už klojinių naudojimą, nes dirbant savo klojinius naudojo V. V., o iš likusių 2000 Lt, užsakovas V. V. ir M. K. išmokėjo lygiomis dalimis po 1000 Lt. Abu buvo lygiaverčiai partneriai.
Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė paaiškino, kad 2013-06-17 atlikus operatyvų patikrinimą, buvo užfiksuoti pažeidimai ir V. V. surašytas protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. Byloje esantys įrodymai- V. V. bei nelegaliai dirbusio darbuotojo paaiškinimai aiškiai leidžia daryti išvadas, kad buvo padaryti pažeidimai. Aplinkybių, keliančių abejones veiklos kvalifikavimui ar paties pažeidimo padaryme, nenustatyta. Prašome skirti nuobaudą, numatytą sankcijoje.
Liudytojas M. K. parodė, kad 2013 m. birželio 17d. kartu su V. V. dirbo Giraitės k. V. V. jam prieš tai paskambino bei paprašė padėti jam padirbti pamatų klojimo darbus bei pasakė, kad rado darbą. M. K. nusipirko verslo liudijimą ir jie abu pradėjo dirbti. V. V. pasakė kokia sutarta suma už darbą, todėl jie paskaičiavo, kad į dieną M. K. išeitų apie 70 Lt, todėl jis taip ir paaiškino VMI darbuotojams. Dirbant abu tarėsi kaip ir kokius darbus dirbti, kad greičiau būtų padarytas darbas. Pabaigus darbus, abu užsakovui išrašė kvitus ir abu iš užsakovo už darbą gavo po 1000 Lt. Iš V. V. pinigų už darbą negavo. Sekantį mėnesį jie analogiškai dirbo pas kitą užsakovą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2013m. birželio 21d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2013 m. birželio 17d. patikrinimo metu V. V. ir M. K. atliko gyvenamojo namo pamatų klojinių montavimo darbus. Darbą M. K. pasiūlė V. V. bei žodžiu sutarė, kad V. V. M. K. už kiekvieną darbo dieną mokės po 70 Lt. Darbo užduotis kiekvieną dieną skiria V. V.. Darbo užmokestį pabaigus darbus M. K. sumokės V. V.. M. K. darbų užsakovo nežino. ( b. l. 5-6)
Iš V. V. bei M. K. pirminių paaiškinimų matyti, kad jie nurodė analogiškas aplinkybes kas surašyta operatyvaus patikrinimo pažymoje. ( b. l. 7, 8)
Verslo liudijimas Nr. ZP598662-1 patvirtina, kad jis buvo išduotas V. V. statybos darbų atlikimui 2013 m. birželio 10-14, 17-21, 25-28 laikotarpiais. ( b. l. 24)
2013-06-28 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai patvirtina, kad užsakovas A. K. už atliktus betonavimo darbus V. V. išmokėjo 3000 Lt, M. K. -1000 Lt. ( b. l. 35)
Iš 2013-06-28 Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito, pagal kurį sumokėti pinigai M. K. matyti, kad jame nurodytas M. K. verslo liudijimo Nr. BT 599986-1. ( b. l. 35)
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Taigi nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo fakto nustatymui būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo darbo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Tik nustačius, kad tarp asmenų susiklostę sutartiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, galima daryti išvadą, jog tokie santykiai turi būti įforminti rašytinės formos darbo sutartimi, o šių nustatyta tvarka šių santykių neįforminus, atsakingus asmenis traukti administracinėn atsakomybėn.
Vienas iš darbo teisinių santykių požymių yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai reiškia, kad pagal darbo sutartį atliekamas darbas yra apibrėžiamas ne individualiais, bet rūšiniais požymiais. Darbuotojas pagal darbo sutartį atlieka ne tam tikrą konkretų darbą, o vykdo darbo funkciją. Sudarant darbo sutartį susitariama ne dėl konkretaus darbo atlikimo, kurio tikslas yra iš anksto apibrėžiamo rezultato gavimas, o yra susitariama dėl apibendrintai išreiškiamos tam tikros darbo funkcijos vykdymo. Pagal darbo sutartį darbuotojas savo darbo funkciją atlieka vadovaujamas darbdavio, laikydamasis nustatytos darbo tvarkos, vykdydamas darbdavio nurodymus bei jo nustatytas darbo atlikimo taisykles.
Iš byloje esančių pirminių V. V. ir M. K. paaiškinimų būtų galima manyti, kad darbą M. K. pasiūlė V. V. bei žodžiu sutarė, kad V. V. M. K. už kiekvieną darbo dieną mokės po 70 Lt bei visas darbo užmokestis M. K. bus sumokėtas pabaigus darbus ir jį M. K. sumokės V. V., taip pat tarp jų buvo sutarta, kad darbo užduotis kiekvieną dieną M. K. skirs V. V., tačiau iš teismo posėdžio metu duotų tiek V. V., tiek M. K. paaiškinimų matyti, kad jie taip paaiškino todėl, kad darbą buvo suradęs V. V. ir jį ketino dirbti su kitu žmogumi, tačiau pastarajam atsakius, jis, žinodamas, kad M. K. pagal verslo liudijimus taip pat dirba analogiškus darbus, kartu su juo dirbti pasiūlė M. K., o 70 Lt vienos darbo užmokestį nurodė paskaičiavęs su A. K. už atliekamus darbus sutartą sumą, atskaičius klojinių, kurie buvo V. V., vertę, padalinęs iš dviejų ir taip gavęs jų abiejų su M. K. vienos darbo dienos įkainį, tačiau pabaigus darbus, jis jokio darbo užmokesčio M. K. nemokėjo, o jiems priklausančias užmokesčio dalis kiekvienam sumokėjo užsakovas A. K.. Iš pateiktų prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų matyti, jog tiek V. V., tiek M. K. teikė paslaugas (betonavimo darbus) A. K., už kurias pastarasis su kiekvienu iš jų atsiskaitė. Tiek M. K. paaiškino, tiek tai matyti iš prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito, M. K. kartu su V. V. dirbo turėdamas verslo liudijimą Nr. BT 599986-1. Iš V. V. ir M. K. paaiškinimų, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų seka, jog tarp A. K. ir V. V. buvo sutarta dėl konkretaus, aiškiais individualiais požymiais apibrėžto darbo atlikimo, dėl konkretaus darbo rezultato gavimo, tai yra, pamatų betonavimo konkrečiame statinyje per sutartus darbų atlikimo terminus už bendrą 4000 Lt sumą o M. K. buvo pasitelktas kaip betonavimo, pamatų klojimo darbus išmanantis ir sugebantis juos atlikti asmuo bei sutartą pamatų klojimo darbą vykdė kartu su V. V., kuris minėtą darbą buvo suradęs. Byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad tarp V. V. ir M. K. buvo susitarta dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo, M. K. paklūstant V. V. nustatytai darbo tvarkai, V. V. nustatant darbo laiką. Iš jų paaiškinimų matyti, kad jie dirbo bendrai tardamiesi dėl atliekamo darbo, M. K. dirbo turėdamas jo vardu išduotą verslo liudijimą, o pabaigus darbus, užsakovas A. K. už atliktą darbą sumokėjo tiek V. V., tiek M. K.. Nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad V. V. būtų sumokėjęs M. K. už jo pagalbą V. V. ar už atliktą darbą. Nustatyta, kad jie abu yra draugai ir vienam suradus darbo užsakymą, išsiėmę verslo liudijimus, vieno iš jų surastą darbą atlieka abu bendradarbiavimo pagrindu. Iš bylos duomenų negalima įžvelgti M. K. pavaldumo V. V., kaip darbdaviui bei kad tarp V. V. ir M. K. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas teigti, jog nelegalaus darbo aplinkybė nėra įrodyta. Neįrodžius nelegalaus darbo, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas ATPK 41³ str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011).
Teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog V. V. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 str., sudėtis, šio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. V. atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p. teismas,
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimo nuorašą nusiųsti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.