- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- I-5128-764/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08027-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui D. J. ir atsakovės atstovei Justinai Svirskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas D. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 66–67), prašydamas panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2013-04-03 sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-81; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2013-06-25 sprendimą Nr. 68-115; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2013-11-28 sprendimą Nr. S-653(7-178/2013).
Šalies argumentai
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad jis nepažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 16, 18, 27 str. nuostatų ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 4 str. 3 d. ir 9 str. nuostatų, todėl ginčijami sprendimai turi būti panaikinti. Baltarusijos Respublikos piliečiams tarpininkavo nesiekdamas ekonominės naudos, tą jie gali paliudyti. Atsakovė neteisingai interpretavo liudytojų paaiškinimus, taip iškreipdama pareiškėjo veiklos pobūdį.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad mokestinė prievolė jam įregistruota nepagrįstai, nes naudotų automobilių prekybos veikla jis nesivertė. Mokesčių administratorius nesurinko įrodymų, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą, jos neįregistravęs, todėl neturėjo jokio pagrindo apskaičiuoti pareiškėjui mokėtinų mokesčių.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 114–121) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad Kauno AVMI, patikrinusi pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą, nustatė, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas vykdė prekybą naudotomis transporto priemonėmis, atitinkančią GPMĮ 2 str. 7 d. apibrėžtus individualios veiklos požymius – savarankiškumą, versliškumą, tęstinumą, iš šios veiklos gavo pajamas, tačiau jų GPMĮ nustatyta tvarka nedeklaravo ir GPM nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, taikant palankesnį tarifą, pareiškėjui už nurodytą laikotarpį buvo apskaičiuota 2 661 Lt GPM. Be to, buvo nustatyta, kad nuo 2008-07-01 iki 2008-08-23 pareiškėjas nemokėjo VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, todėl jam buvo apskaičiuota 296 Lt VSD įmokų ir paskirta 50 procentų – 148 Lt bauda. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas pastabas, Kauno AVMI ginčijamu sprendimu perskaičiavo mokėtino GPM, VSD įmokų ir VSD įmokų baudos sumas ir nurodė pareiškėjui į biudžetą sumokėti 2 535 Lt GPM, 1 670 Lt GPM delspinigių, 761 Lt GPM baudą, 292 Lt VSD įmokų ir 146 Lt VSD įmokų baudą. Šio Kauno AVMI sprendimo teisėtumą patvirtino tiek VMI, tiek Komisija, atmesdama pareiškėjo skundus. Atliekant mokestinį patikrinimą ir remiantis Vilniaus ir Kauno teritorinių muitinių, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pateiktais duomenimis, buvo nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Baltarusijos Respublikos piliečiams pardavė 15 automobilių, o Lietuvos Respublikos piliečiams – 2 motociklus. Šios transporto priemonės VĮ „Regitra“ nebuvo registruotos nei pareiškėjo, nei jo sutuoktinės vardu. Įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotus parodymus, surinktus dokumentus, pareiškėjo ir jo sutuoktinės paaiškinimus, Kauno AVMI konstatavo, kad pareiškėjo vykdyta veikla atitinka versliškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo kriterijus, todėl iš šios veiklos gautas pajamas pagrįstai prilygino pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, nuo kurių turi būti mokamas GPM. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių šias mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, savaime nereiškia, kad asmuo gali būti atleidžiamas nuo prievolės mokėti mokesčius, nes baudžiamoji ir mokestinė atsakomybės yra savarankiškos. Mokėtina mokesčių suma buvo apskaičiuota vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. ir taikant ekonominių modelių metodą, nes pareiškėjas neįregistravo individualios veiklos, nedeklaravo ir neapskaičiavo iš šios veiklos gautų pajamų ir mokėtino į biudžetą GPM, netvarkė buhalterinės apskaitos, neišsaugojo transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo dokumentų, sutartyse nurodė mažesnes automobilių pardavimo kainas nei nurodė automobilių pirkėjai. Mokesčių administratorius pagrindė kaip buvo apskaičiuotos pareiškėjo mokėtinos mokesčių sumos, todėl su jomis nesutikdamas, pareiškėjas turėjo pateikti savo nesutikimą pagrindžiančius argumentus ir įrodymus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais patvirtinta pareiškėjo mokestinė prievolė Lietuvos Respublikos biudžetui, t. y. 2 535 Lt GPM, 1 670 Lt GPM delspinigių, 761 Lt GPM bauda, 292 Lt VSD įmokų ir 146 Lt VSD įmokų bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Kauno AVMI atliko mokestinį patikrinimą dėl laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjo D. J. sumokėtų GPM ir VSD įmokų teisingumo ir 2013-01-28 patikrinimo akte Nr. AU16-3 (Komisijos bylos t. I, l. 83–101) konstatavo, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas D. J. vertėsi individualia veikla, t. y. prekyba naudotais automobiliais, jos neįregistravęs ir nesumokėjo nuo iš šios veiklos gautų pajamų GPM ir VSD įmokų, ir apskaičiavo pareiškėjui 2 661 Lt GPM, 296 Lt VSD įmokų bei 148 Lt VSD įmokų baudą.
Kauno AVMI 2013-04-03 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-81 iš dalies patvirtino Kauno AVMI 2013-01-28 patikrinimo aktą Nr. AU16-3, nurodydama pareiškėjui į biudžetą sumokėti 2 535 Lt GPM, 1 670 Lt GPM delspinigių, 761 Lt GPM baudą, 292 Lt VSD įmokų ir 146 Lt VSD įmokų baudą (Komisijos bylos t. I, l. 52–65).
Nesutikdamas su Kauno AVMI sprendimu, pareiškėjas padavė skundą centriniam mokesčių administratoriui (Komisijos bylos t. I, l. 47–48), kuris jį išnagrinėjęs, 2013-06-25 sprendimu Nr. 68-115 patvirtino Kauno AVMI sprendimą (Komisijos bylos t. I, l. 11–15).
Pareiškėjas padavė skundą Komisijai (Komisijos bylos t. I, l. 2–3), kuri 2013-11-28 sprendimu Nr. S-184(7-178/2013) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus 2013-06-25 sprendimą Nr. 68-115 (Komisijos bylos t. III, l. 144–159).
Pareiškėjas nesutinka su nurodytais mokesčių administratoriaus bei Komisijos sprendimais, todėl prašo teismą juos panaikinti. Iš skundo turinio ir pareiškėjo paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad ginčo byloje dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko 17 transporto priemonių (15 lengvųjų automobilių ir 2 motociklų) pirkimo-pardavimo sandorius, aritmetinio mokesčių bei baudų ir delspinigių apskaičiavimo, byloje nėra, tačiau pareiškėjas nesutinka su faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. D. J. neigia vertęsis ekonomine veikla ir gavęs iš jos pajamų, nuo kurių turėjo būti sumokėti mokesčiai. Nurodo, kad visi transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo įvykdyti, padedant Baltarusijos Respublikoje esantiems draugams įsigyti automobilius Lietuvoje ir supaprastinti muitinės procedūras.
Apskaičiuodamas pareiškėjui į biudžetą mokėtinas mokesčių sumas, mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjo vykdyta prekyba transporto priemonėmis atitinka GPMĮ 2 str. 7 d. nuostatas, t. y. savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
GPMĮ 2 str. 7 d. nustatyta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl individualios veiklos sąvokos ir nurodęs, kad siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą, būtina nustatyti požymių visumą, t. y. savarankiškumą, versliškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą. Savarankiška laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Tokios veiklos vykdymo aplinkybės, kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis laikotarpis sudaro pagrindą konstatuoti vykdomos veiklos tęstinumą. Versliškumo požymis gali būti konstatuotas nustačius, kad vykdoma veikla nuo pat jos vykdymo pradžios asmuo turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos (išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-16 sprendimą a. b. Nr. A5-902/2006).
Įvertinęs ginčijamuose mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes ir jų mokestinį vertinimą bei mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratoriaus išvada, jog pareiškėjo vykdyta veikla atitinka GPMĮ 2 str. 7 d. nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie pagalbą Baltarusijos Respublikos piliečiams įforminant muitinės procedūras automobilių eksportui, taip pat pagalbą UAB ,,Transaura” importuojant motociklus į Lietuvos Respubliką, paneigia mokestinio patikrinimo metu surinkti transporto priemonių pirkėjų, pardavėjų ir UAB ,,Transaura” administracijos paaiškinimai.
Aplinkybes, kad pareiškėjo vykdyta veikla atitinka savarankiškumo reikalavimus, patvirtina tai, kad visuose vykdytuose transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriuose, pareiškėjas dalyvavo kaip jų pardavėjas, t. y. savininkas. Pats pareiškėjas šių aplinkybių neneigia, tokias išvadas patvirtina byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarčių, transporto priemonių eksporto deklaracijų kopijos bei transporto priemonių pirkėjų paaiškinimai. Byloje nustatyta, kad visais atvejais pareiškėjas veikė savarankiškai ir nepriklausė nuo kitų asmenų, darbo teisinių santykių. Gautomis pajamomis ir savo piniginėmis lėšomis disponavo savarankiškai.
Pareiškėjo vykdyta prekybos naudotomis transporto priemonėmis veikla atitinka tęstinumo požymius, nes sandoriai buvo nevienkartinio pobūdžio, vykdyti per tęstinį laikotarpį, t. y. 2006–2008 metais.
Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad, vykdydamas prekybos naudotomis transporto priemonėmis veiklą, pareiškėjas siekė ekonominės naudos. Visi vykdyti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio, be to, nustatyta, kad tam tikrais atvejais pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nurodytos realios automobilių įsigijimo kainos neatitinkančios pinigų sumos. Nei vienas parduotas lengvasis automobilis VĮ ,,Regitra” pareiškėjo vardu įregistruotas nebuvo. Pateiktame paaiškinime pareiškėjas patvirtino, kad transporto priemonės nebuvo įsigytos jo asmeniniam naudojimui, nes buvo techniškai netvarkingos. Mokesčių administratorius įvertino pareiškėjo ir jo sutuoktinės ginčui aktualiu laikotarpiu gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, nedarbingumo pašalpas ir kitas pajamas bei nurodytu laikotarpiu jų patirtas išlaidas, todėl pagrįstai konstatavo, kad pajamos iš prekybos automobiliais veiklos buvo papildomas pareiškėjo pajamų šaltinis.
Mokesčių administratoriaus išvadas pareiškėjas siekia paneigti teigdamas, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorius vykdė, nes taip norėjo padėti Baltarusijos Respublikoje gyvenantiems draugams įsigyti automobilius Lietuvoje ir supaprastinti muitinės procedūras. Pats pareiškėjas prekybos naudotais automobiliais veiklos nevykdė, skelbimų apie parduodamas transporto priemones į internetinius puslapius ar laikraščius nedėjo. Šias aplinkybes, anot pareiškėjo, patvirtina D. J. (D. J.) ir kitų transporto priemones įsigijusių asmenų paaiškinimai.
D. J. savo paaiškinime (Komisijos bylos t. I, l. 8) ir apklaustas kaip liudytojas (Komisijos bylos t. III, l. 38–42) nurodė, kad 2006–2008 m., padėdamas pažįstamiems asmenims ar giminaičiams, bei savo asmeniniais tikslais ne kartą kreipėsi į pareiškėją D. J., kad jis padėtų Lietuvoje įsigyti automobilius, t. y. 2007 m. padėjo tėvui J. L. J. (J. L. J.) įsigyti automobilį PEUGEOT 406; 2007 m. uošvienei G. G. V. padėjo įsigyti automobilį PEUGEOT 406; 2007 m. motinai L. J. A. padėjo įsigyti automobilį VOLKSWAGEN PASSAT; 2007 m. pažįstamam K. V. V. (K. V. V.) padėjo įsigyti automobilį PEUGEOT 406; 2007 m. padėjo pažįstamai K. A. P. įsigyti automobilį CITROEN C5; 2008 m. padėjo tėvui J. L. J. įsigyti automobilį PEUGEOT 607; 2008 m. pats įsigijo automobilį PEUGEOT 407 ir automobilį PEUGEOT 607; 2008 m. motinai L. J. A. padėjo įsigyti automobilį CITROEN C5. Apklausos metu D. J. teigė, kad visais atvejais automobilius rasdavo pagal internetiniame puslapyje įdėtus skelbimus, kainos ir pirkimo sąlygos būdavo suderinamos su pardavėjais, o pareiškėjas tik padėdavo sutvarkyti reikiamus dokumentus ir pristatydavo nupirktus automobilius į šalia Baltarusijos Respublikos sienos esančią neutralią zoną, kur jam už automobilius būdavo sumokamos sutartyse nurodytos pinigų sumos. Teigė, kad jokių papildomų sumų už automobilių pristatymą, dokumentų tvarkymą pirkėjai D. J. nemokėjo.
Liudytoja apklausta K.A. P. apklausos metu nurodė, kad jos vardu pažystamas vardu D. 2007 m. spalio mėn. Lietuvoje nupirko automobilį Citroen C5, pagamintą 2002 m., kiek jai žinoma automobilio pardavėjas buvo D. J., pinigus už įsigytą automobilį (3 500 Lt) ir visus reikalingus dokumentus pardavėjui perdavė D.(Komisijos bylos t. I, l. 32–34).
Liudytoju apklaustas J. L. J. nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos, su sūnaus D. J. pagalba 2006–2008 metais yra įsigijęs du automobilius, t. y. 2007 metais PEUGEOT 406 už 690 Lt, o 2008 m. – PEUGEOT 607 – už 5 000 Lt. Pirmojo automobilio pirkimo metu, sudarant sutartis bei perduodant pinigus, nedalyvavo, tačiau, kiek žinoma, pardavėjas buvo sūnaus draugas D. Perkant antrąjį automobilį, dalyvavo asmeniškai ir pinigus neutralioje teritorijoje prie Baltarusijos Respublikos sienos perdavė pardavėjui D. J. (Komisijos bylos t. III, l. 32–34).
Liudytoja apklausta J. L. A. nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos, su sūnaus D. J. pagalba 2006–2008 metais yra įsigijusi du automobilius, t. y. 2007 metais VOLKSWAGEN PASSAT už 8 600 Lt, o 2008 m. – CITROEN C5 – už 2 600 Lt. Pirmojo automobilio pirkimo metu, sudarant sutartis bei perduodant pinigus, nedalyvavo, kas rūpinosi dokumentų tvarkymu jai nėra žinoma. Perkant antrąjį automobilį, dalyvavo asmeniškai ir pinigus neutralioje teritorijoje prie Baltarusijos Respublikos sienos perdavė pardavėjui D. J. (Komisijos bylos t. III, l. 59–60).
Liudytoju apklaustas S. R. J. nurodė, kad jo kaimynas D. J. 2006 m. lapkričio mėn. padėjo jam Lietuvoje įsigyti pagal skelbimą rastą automobilį PEUGEOT 406. Kiek jam žinoma, visus formalumus Lietuvoje tvarkė D. draugas D. J., kuriam pirkėjas neutralioje teritorijoje prie Baltarusijos Respublikos sienos už įsigytą automobilį perdavė 4 500 Lt sumą (Komisijos bylos t. III, l. 15–17).
Liudytoju apklaustas P. O. V. (P. O. V.) nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėn. nusprendė įsigyti pagal internetinėje svetainėje rastą skelbimą automobilį AUDI A4. Kadangi neturėjo Lietuvos vizos kreipėsi į pažįstamą D. J., kuris sutiko sutvarkyti automobilio pirkimo dokumentus ir pristatyti jį į neutralią, prie Baltarusijos sienos esančią teritoriją. Taip pat 2007 m. spalio mėn. nusprendė įsigyti automobilį VOLKSWAGEN PASSAT. Kadangi tuo metu vizos neturėjo, kreipėsi į pareiškėją D. J., kuris padėjo sutvarkyti reikiamus dokumentus ir pristatė automobilį iki sienos. Jokių papildomų piniginių sumų, išskyrus už automobilių įsigijimus, D. J. nemokėjo (Komisijos bylos t. III, l. 43–46).
Liudytoju apklaustas Z.V. V. nurodė, kad 2006 m. lapkritį pagal interneto tinklapyje „Autoplius“ rastą skelbimą nusprendė įsigyti automobilį VOLKSWAGEN PASSAT C5. Automobilio pirkimo kainą ir sąlygas su automobilio pardavėju, D. J., suderino skelbime nurodytu telefono numeriu, reikiamus dokumentus jam išsiuntė elektroniniu paštu. Automobilį pardavėjas D. J. pristatė į neutralią zoną prie Baltarusijos-Lietuvos sienos (Komisijos bylos t. III, l. 47–49).
Liudytoju apklaustas G. G. V. (G. G. V.) parodė, kad 2006 m. kartu su tėvu G. V. K. (G. V. K.) nusprendė įsigyti interneto svetainėje rastą automobilį PEUGEOT 406 ir kreipėsi į pažįstamą D. J., kuris Lietuvoje verčiasi prekyba naudotais automobiliais. D. J. sutvarkė automobilio įsigijimo dokumentus ir pristatė jį prie Baltarusijos Respublikos sienos esančią neutralią teritoriją, kur jam buvo perduoti automobilio įsigijimui skirti pinigai. Vėliau, 2006 m. rugsėjo–spalio mėn. tokiomis pačiomis aplinkybėmis, padedant D. J., G. G. V. įsigijo automobilį FORD MONDEO. Pareiškėjui už pirkimo-pardavimo dokumentų tvarkymą ir automobilio pristatymą jokių papildomų piniginių sumų nemokėjo (Komisijos bylos t. III, l. 50–52).
Liudytoju apklaustas L. D. I. nurodė, kad 2007 m. rugsėjo mėn. nusprendė įsigyti pagal internetinėje svetainėje rastą skelbimą automobilį CITROEN C5. Kadangi neturėjo Lietuvos vizos, kreipėsi į pažįstamą D. J., kuris sutiko sutvarkyti automobilio pirkimo dokumentus ir pristatyti jį į neutralią prie Baltarusijos sienos esančią teritoriją. Jokių papildomų piniginių sumų, išskyrus už automobilių įsigijimą, D. J. nemokėjo (Komisijos bylos t. III, l. 53–55).
Liudytoju apklaustas D. P. J. (D. P. J.) nurodė, kad 2007 m. Lietuvoje įsigijo du CITROEN C5 markės automobilius, vieną savo, vieną žmonos vardu. Automobilius surado pagal skelbimą. Su D. J. anksčiau pažįstamas nebuvo, po automobilio pardavimo jokių santykių nepalaikė. Automobilius D. J. į neutralią teritoriją prie Baltarusijos Respublikos sienos pristatė pats. Už vieną automobilį sumokėjo ne daugiau kaip 3 200 eurų. Už kitą automobilį sumokėjo apie 1 800 eurų, į šią sumą taip pat įėjo apie 300–400 eurų už atsargines dalis, dalinį remontą, kurą, automobilio draudimą (Komisijos bylos t. III, l. 56–58).
Sistemiškai vertindamas anksčiau nurodytų asmenų duotus parodymus, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas vykdė prekybą naudotais automobiliais. Šias aplinkybes patvirtina Z.V. V., D. P. J., K. A. P., J. L. J. ir J. L. A. parodymai. Minėti asmenys patvirtino, kad automobilio pardavėjas buvo būtent D. J.. Kaip nurodė Z. V. V. ir D. P. J. su pareiškėju, kaip automobilio pardavėju, jie bendravo telefonu, kurio numeris buvo nurodytas skelbime. Teismas kritiškai vertina kitų asmenų parodymus, nes kaip matyti iš jų paaiškinimų, jie asmeniškai arba per tarpininkus (D. J.) buvo pažįstami su pareiškėju. Dėl palaikomų ryšių, nurodyti asmenys galėjo sąmoningai duoti pareiškėjui palankius paaiškinimus. Asmenys, kurie asmeniškai pareiškėjo nepažinojo ir su juo bendravo tik įsigydami transporto priemones, vienareikšmiškai nurodė, kad D. J. buvo tas asmuo, su kuriuo, skelbime nurodytu telefono numeriu, jie tarėsi dėl automobilių įsigijimo kainų ir sąlygų ir kuris automobilius pristatė prie Baltarusijos Respublikos sienos. Tai, kad kai kurių pirkėjų paaiškinimai vertintini kritiškai, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas pagal 2007-11-12 pirkimo-pardavimo sutartį iš M. N. įsigijo automobilį PEUGEOT 406 (Komisijos bylos t. II, l. 21), kurį 2007-11-27 pardavė R. S. (Komisijos bylos t. II, l. 57). Savo paaiškinime M. N. nurodė, kad automobilį PEUGEOT 406 apžiūrėjo ir įsigijo tas pats asmuo, dėl automobilio kainos buvo deramasi su automobilio pirkėju (Komisijos bylos t. II, l. 161). Tuo tarpu R. S. teigė, kad automobilį PEUGEOT 406 jis susirado pagal skelbimą, ir telefonu su jo pardavėju suderino kainą, o D. J. tik padėjo sutvarkyti dokumentus (Komisijos bylos t. III, l. 15–17). Nustatyta, kad R. S. paaiškinimai apie automobilio įsigijimo aplinkybes, kurie iš esmės nesiskiria nuo kitų su pareiškėju tiesiogiai ar netiesiogiai pažįstamų asmenų paaiškinimų, prieštarauja M. N. paaiškinimams. Teismas nenustatė, kad M. N. turėtų pagrindą duoti melagingus paaiškinimus, nes su pareiškėju jo nesieja jokie santykiai. Automobilio pardavimo sandoris buvo atsitiktinis. Be to, UAB „Medžio mozaika“, iš kurios pareiškėjas pagal 2008-03-28 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo automobilį PEUGEOT 607, kurį tą pačią dieną pardavė L. J. (Komisijos bylos t. II, l. 22), direktorius paaiškino, kad automobilį pardavė būtent D. J. (Komisijos bylos t. II, l. 150). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visais atvejais automobilių pardavėjas buvo D. J.. Be to, visi automobilius įsigiję asmenys nurodė, kad pinigus perduodavo būtent D. J., o ne kitiems asmenims. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą paneigti pareiškėjo argumentus, kad jis nevykdė prekybos naudotais automobiliais veiklos, o tik padėjo Baltarusijos Respublikos piliečiams eksportuoti automobilius.
Teismas taip pat pažymi, kad atlikto ikiteisminio tyrimo metu, buvo apklausti ir kiti asmenys (K. V. F., N. V. V.), kurių paaiškinimais mokesčių administratorius nesivadovavo, patvirtinusių išvadas, kad pareiškėjas vykdė prekybą naudotais automobiliais (Komisijos bylos t. III, l. 73–81).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, transporto priemonių eksporto deklaracijos, liudytojais apklaustų asmenų parodymai, kitų asmenų paaiškinimai tvirtina, kad jų pardavėjas buvo būtent D. J.. Šiems duomenims paneigti pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų nepateikė.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad jis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą motociklus YAMAHA YZF ir SUZUKI GSX R600K6 importavo, veikdamas UAB „Transaura“ vardu, nes tik įforminęs motociklų dokumentus savo vardu, galėjo juos pervežti per sieną. Iš tikrųjų tikrasis motociklų savininkas buvo UAB „Transaura“, o ne pareiškėjas.
Mokestinio patikrinimo metu buvo kreiptasi į UAB „Transaura“, kuri 2012-12-06 rašte Nr. 06201212-KAVMI nurodė, kad pareiškėjas D. J. 2008 m. kovo mėn. į komandiruotę Baltarusijos Respublikoje siunčiamas nebuvo, apie į Lietuvos Respubliką importuotus motociklus YAMAHA YZF ir SUZUKI GSX R600K6, jų importavimo ir pardavimo aplinkybes įmonei nėra žinoma (Komisijos bylos t. II, l. 148). Patikslindama pateiktą informaciją, UAB „Transaura“ 2013-01-23 rašte Nr. 23201301-KAVMI nurodė, kad tikėtina, jog 2008-03-20 ir 2008-03-25 D. J. darbo reikalais vyko į Baltarusijos Respubliką, neforminant įsakymų dėl komandiruočių, todėl asmeniniais tikslais galėjo į Lietuvos Respubliką importuoti motociklus YAMAHA YZF ir SUZUKI GSX R600K6 (Komisijos bylos t. II, l. 146). R. A., kuris iš pareiškėjo pagal 2008-07-04 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo motociklą YAMAHA YZF (Komisijos bylos t. II, l. 158), savo paaiškinime nurodė, kad motociklą pirko iš D. J., su kuriuo buvo derinama ne tik kaina, bet ir pardavimo sąlygos. Už motociklą D. J. sumokėjo 2 000 Lt sumą (Komisijos bylos t. II, l. 157).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo paaiškinimus apie motociklų importo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, paneigia byloje surinkti objektyvūs ir patikimi įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės už nesumokėtus GPM ir VSD įmokas, todėl pateikia tikrovės neatitinkančius faktus.
Teismas taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2006–2008 m. versliškai ėmėsi komercinės veiklos, jos neįregistravęs ir nepranešęs mokesčių administratoriui, buvo nutrauktas, savaime nereiškia, kad jam nekyla mokestinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys, atsirandančios skirtingais pagrindais. Baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas pareiškėjo apmokestinimo klausimas. Todėl pareiga sumokėti mokesčius, ir pareiga atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu (Išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendimas a. b. Nr. A6-238/2007; 2012-09-18 nutartis a. b. Nr. A438-2100/2012). Be to, kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-26 nutarimo (Komisijos bylos t. III, l. 73–81), ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nes nebuvo atlikti papildomi veiksmai ikiteisminio tyrimo trūkumams pašalinti. Tuo tarpu, ginčijami sprendimai buvo priimti atlikus pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu mokesčių administratorius surinko papildomų įrodymų, kurių pagrindu, kaip konstatuota anksčiau, gali būti daroma pagrįsta išvada, jog pareiškėjas vertėsi individualia veikla ir nuo iš šios veiklos gautų pajamų nesumokėjo GPM bei VSD įmokų.
Kaip nurodyta anksčiau, ginčo dėl aritmetinio mokesčių bei baudų ir delspinigių apskaičiavimo, mokestinės bazės nustatymo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. nuostatas, pareiškėjas nekelia, todėl teismas mokesčių administratoriaus apskaičiuotų sumų teisingumo nevertina.
Pareiškėjas prašė Komisiją atsižvelgti į jo sunkią ekonominę padėtį. Komisija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus ir vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 113 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad yra pagrindas jį atleisti nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų delspinigių ar jų dalies.
Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. nustatyta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. Nuo delspinigių gali būti atleista: jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal 113 str. 1 d. 3 p. Teismas nenustatė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuotų bent vienas iš nurodytų pagrindų atleisti pareiškėją D. J. nuo jam apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Kaip teisingai pažymėjo Komisija, pareiga įrodyti sunkią ekonominę padėtį tenka pačiam pareiškėjui ir tai turi būti daroma objektyviais ir įrodomąją galią turinčiais duomenimis, kurių, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo D. J. skundą, pagal jame išdėstytus argumentus, byloje nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.