Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - Institucija) atstovams: Ignei Vaitulionytei ir Žydrūnui Cicinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 244 straipsnio 1 dalį, 247 straipsnio 27, 34 ir 38 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. J. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai vykdė pavojingų atliekų, t. y. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (atliekos kodas - 16 01 04*), apdorojimą (veiklos kodas S5 - paruošimą naudoti, S501 - ardymą, R13 - laikymą ne susidarymo vietoje), neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo atliekų apdorojimui. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies nuostatas, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) (toliau - Atliekų tvarkymo taisyklės) 56 punkto bei Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 (toliau - Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės), 9 punkto nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 235 straipsnio 4 dalyje;

2. Taip pat M. J., vykdydamas ūkinę veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), užteršė aplinką (žemės gruntą) pavojingomis cheminėmis medžiagomis (alyva, naftos produktais). Tuo jis pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies bei Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkto nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 244 straipsnio 1 dalyje;

3. Taip pat M. J. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., atliekas perdavė neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas asmenims. Tuo jis pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto, 9 punkto bei Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 34 dalyje;

4. Be to, M. J. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai vykdė pavojingų atliekų, t. y. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (atliekos kodas - 16 01 04*), apdorojimą (veiklos kodas S5 - paruošimą naudoti, S501 - ardymą, R13 - laikymą ne susidarymo vietoje), neįsiregistravęs į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Tuo jis pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalies nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 38 dalyje.

M. J. inkriminuotas ir nusižengimas, numatytas ANK 247 straipsnio 27 dalyje, o būtent už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai vykdė pavojingų atliekų, t. y. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (atliekos kodas - 16 01 04*), kurių vienu metu didžiausias bendras kiekis siekė virš 5 m³ (Volkswagen Golf tūris - virš 2 m³, Volkswagen Passat tūris - virš 2 m³, Audi A4 tūris - virš 2 m³, Volkswagen Vento tūris - virš 2 m³), apdorojimą (veiklos kodas S5 - paruošimą naudoti, S501 - ardymą, R13 - laikymą ne susidarymo vietoje), pažeisdamas atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

M. J. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo neprisipažino ir paaiškino, kad nesutinka, jog rastos transporto priemonės netinkamos eksploatuoti. Jos yra stovinčios ir kiekvieną automobilį galima suremontuoti, tikrinimo metu transporto priemonės buvo tinkamos eksploatuoti. Paaiškino, kad jo veikla yra automobilių pardavimas, taip pat jis perka ir parduoda automobilių detales. Šia veikla jis verčiasi nuo 2018 metų liepos mėnesio. Rastos transporto priemonės buvo paruoštos remontui. Nuo automobilių gal buvo nuimta žibintas, bamperis, durelės, bet tai nereiškia, kad automobilis tapo atlieka. Be to, jis nesutinka, kad automobiliai buvo apdorojami ar ardomi, nes ardymu jis nesiverčia, o tik parduoda detales. Detales jis perka laužynuose ir deda į automobilius. Nuimtas dureles jis buvo atidavęs perdažyti. Išsigandęs jis transporto priemones pridavė atliekų tvarkytojui. Be to, jam buvo duotas įpareigojimas tas transporto priemones priduoti, todėl jis tą įpareigojimą vykdė ir tinkamas naudoti transporto priemones pridavė į metalo laužą. Automobiliai viešajame eisme dalyvauti negalėjo, bet paruošti dalyvauti eisme jas buvo galima. Taip pat jis nesutinka, kad užteršė aplinką, nes tai galėjo būti ne alyva, niekas tyrimo neatliko. Byloje nenustatyta, ar tai yra alyva ar kokia nors kita cheminė medžiaga. Įstatymas neįpareigoja, per kokį laiką automobilis turi būti priduodamas, galima priduoti ir po metų. Paaiškino, jog bylos 19 lape yra automobilio variklis, jis apdengtas celofanu - ne atlieka, jį įmontavus į automobilį, bus tinkamas naudoti; bylos 20 lape - bamperiai, sparnai, automobilinis radiatorius, duslintuvas, variklio dangtis ir skarda - priekinė automobilio dalis. Jos atrodo kaip šiukšlynas, bet šios atliekos priskiriamos prie nepavojingų atliekų, jas galima taip laikyti. Bylos 22 lape - skardos ir automobilių dalys; 23 lape - viskas tas pats. Bylos 24 lape - transporto priemonė ruošiama techninei apžiūrai, viduje likusi plastmasinė bamperio dalis. Bylos 26 lape - transporto priemonė, ruošiama eksploatacijai, išrinktas salonas nuvežti suvirinimo darbams. Bylos 31 lape - automobilis Audi, jame sudėtos nepavojingos atliekos - laidai. Neįsivaizduoja, kas yra bylos 14-15 lapuose, gal iš garažo iššluotas gruntas; tai ne tepalų dėmės. Vėliau paaiškino, jog gailisi dėl alyvos, kuri galimai bėgo iš variklio. Pats to fakto jis nematė, iš garažo jis iššlavė gruntą, bet iš variklio varvėjo. Jam kyla abejonės dėl nustatyto automobilių tūrio, nes byloje nėra pateikta, kaip tas tūris apskaičiuotas. Nurodė, kad automobilis - tai tuščia erdvė: salonas - tuštuma, bagažinė - tuštuma, po variklio dangčiu - tuštuma. Tuo tarpu byloje tūrio apskaičiavimo metodika nepateikta. Jei būtų paskirta nuobauda, prašė skirti minimalią (b.l. 63-66).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas Žydrūnas Cicinas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas piliečio skundas dėl netvarkingo kiemo, kuriame vyksta automobilių ardymas, prekyba, teršiama aplinka. Į nurodytą vietą patikrinti buvo vykstama keletą kartų, tačiau namuose nieko nerado. Pirmą kartą buvo nuvykta 2019 m. gegužės 16 d., kitą kartą - 2019 m. gegužės 25 d. Sklype buvo rasta daug išardytų ir apardytų automobilių ir jų detalių. Gruntas buvo aplaistytas tepalais. Institucijos atstovo akivaizdoje iš variklio varvėjo tepalas. Šeimininko vietoje nebuvo, todėl nebuvo galimybės patikrinti automobilių statuso. Vietoje buvo nustatyti keturi automobiliai, kurie buvo išardyti. Automobiliai, nurodyti protokole, neturėjo dokumentų. 2019 m. birželio 6 d. atvykus 3 kartą, dalyvavo M. J., jis turėjo nemažai automobilių dokumentų. Į apžiūros aktą tą dieną buvo surašyti buvę automobiliai, kurie turėjo dokumentus. Tą dieną buvo vienintelis automobilis Volkswagen Golf, kuris priskirtinas prie neeksploatuojamų. M. J. iki 2019 m. birželio 5 d. turėjo savaitę laiko ir prieš tai fiksuotus automobilius kažkur išvežė. Netinkamos eksploatuoti transporto priemonės yra pavojingos atliekos. Tai, kad kiemo teritorijoje vyko automobilių ardymas, liudija išbėgę skysčiai, naftos produktai. Ekspertizė nebuvo daroma, nes atpažinti buvo galima iš kvapo, konsistencijos ir spalvos. Vietoje buvo automobilių ratų žymės, o po jomis atsiradusios balos. Tokia veikla gali būti vykdoma tik turint taršos leidimą. Tokia veikla negali būti vykdoma ant grunto, pagrindas turi būti nepralaidus skysčiams, apsaugotas nuo lietaus. Paaiškino, jog automobilių tūris buvo skaičiuojamas pagal automobilio išorės ilgį, plotį ir aukštį. Skaičiavimai byloje nepateikti, nes automobilių kėbulai netaisyklingos formos - tai apytiksliai matavimai (b.l. 66-69).

Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog nurodytoje teritorijoje vykdoma neleistina veikla - automobilių ardymas. Prieš tai buvo paskambinta šeimininkui, bet jis patikroje atsisakė dalyvauti. Patikrinimas buvo atliktas nedalyvaujant šeimininkui. Pranešėjo nuotraukose matėsi, kad teritorijoje buvo daugiau automobilių, aiškiai matėsi automobilių ardymo pėdsakai. Teritorija buvo apžiūrėta, automobiliai užfiksuoti. Buvo aiškiai matoma, kad vykdoma ardymo veikla, matėsi varvantys tepalai iš variklio, buvo duslintuvas, akumuliatorius. Matėsi keturi automobiliai, kurie buvo dalinai išardyti, į saloną prikrauta detalių. Detalės taip pat buvo išmėtytos sklypo teritorijoje. Ant grunto buvo skysčio dėmės. Kito patikrinimo metu tų dėmių jau nesimatė. Gruntas turėjo būti surinktas ir priduotas. Kadangi pridavimo dokumentų nebuvo, buvo fiksuotas pažeidimas. M. J. nepateikė jokių automobilių dokumentų, todėl jie buvo laikyti netinkami eksploatuoti. Pavojingos medžiagos gali būti nepriduotos pusę metų jų susidarymo vietoje. Jos turi būti laikomos uždarame inde, atskiroje teritorijoje. Patalpa, kurioje vykdoma ardymo veikla, turi atitikti reikalavimus. Patikrinimo metu buvo paimtas M. J. paaiškinimas. Jis apgailestavo dėl veiklos ir jos neginčijo. Jis jau buvo įspėtas arba baustas anksčiau už panašią veiklą (b.l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. gegužės 18 d. nuosavybės teise priklauso M. J. (b. l. 6-7).

ANK 235 straipsnio 4 d. (Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus)

ANK 235 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikymą šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

M. J. inkriminuojamas nusižengimas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val. minėtame žemės sklype neteisėtai vykdė pavojingų atliekų, t. y. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (atliekos kodas - 16 01 04*), apdorojimą (veiklos kodas S5 - paruošimą naudoti, S501 - ardymą, R13 - laikymą ne susidarymo vietoje), neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo atliekų apdorojimui. Tokia veikla jis pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies nuostatas, Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto bei Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto nuostatas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.

Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punktas nustato, kad įmonė (nagrinėjamu atveju - fizinis asmuo), atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimą. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti nugabentos tik į apdorojimo įmonę, atitinkančią Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose [6.96].

M. J. nepripažįsta kaltės pažeidus minėtas nuostatas. Jis nesutinka, kad jo žemės sklype užfiksuotos transporto priemonės netinkamos eksploatuoti. Jo teigimu, automobilius galima suremontuoti, jis nesiverčia automobilių apdorojimo ar ardymo veikla. Automobilius jis perka ir suremontavęs parduoda, taip pat perka ir parduoda automobilių detales, todėl leidimas jam nereikalingas. Teismas su tokiais M. J. argumentais nesutinka, vertina juos kritiškai - kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės ir atmeta kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams.

2019 m. birželio 5 d. Apžiūros akte (b. l. 9) užfiksuota, jog M. J. priklausančiame žemės sklype vykdomas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiame akte išvada apie vykdomą veiklą, padaryta atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 5 d. (b. l. 30, 32), 2019 m. gegužės 16 d. (b. l. 14-16, 18, 19, 20, 24, 25, 31, 33) ir 2019 m. gegužės 25 d. (b. l. 17, 21, 22, 23, 26, 29, 34) darytose fotonuotraukose užfiksuotus vaizdus.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede, be kita ko, nustatyta, jog transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų: transporto priemonė išmontuota sudėtinių dalių naudojimui tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos; transporto priemonė neturi identifikavimo numerio (išskyrus istorines transporto priemones) arba transporto priemonė turi identifikavimo numerį, bet jos savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nenustatytas.

2019 m. birželio 6 d. Patikrinimo akte Nr. V-18.5-116 užfiksuota, jog M. J. priklausančiame žemės sklype matyti ūkinės veiklos - automobilių ardymo požymių. Užfiksuotos dalinai išardytos, akivaizdžiai netinkamos eksploatuoti transporto priemonės: Volkswagen Golf, Audi A4, Volkswagen Passat ir Volkswagen Vento (b. l. 11-12). Įvertinus fotonuotraukose užfiksuotus vaizdus, teismas sutinka su Institucijos išvada, jog M. J. vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą. Iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, jog teritorijoje vykdoma automobilių ardymo veikla: teritorijoje matyti ardomos transporto priemonės: Volkswagen Vento (b. l. 24, 25), Vokswagen Passat (b. l. 25, 26), Volkswagen Golf (b. l. 27, 28, 29) Audi A4 (b. l. 31, 32, 33, 34); gausu įvairių automobilių detalių sankaupų (b. l. 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23). Šios transporto priemonės yra išmontuotos sudėtinių dalių naudojimui tam pačiam tikslui. Tai, kad M. J. vykdė minėtą veiklą patvirtina ir Institucijos atstovo Žydrūnas Cicinas paaiškinimai bei liudytojo V. K. parodymai. Pažymėtina, jog 2019 m. birželio 5 d. atlikus teritorijos apžiūrą (b. l. 9), M. J. surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog pripažįsta padarytą nusižengimą ir dėl to gailisi (b. l. 8). Tai, kad M. J. nuo 2018 m. liepos 4 d. vykdo individualią veiklą (variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba, automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas) (b. l. 57), savaime nepaneigia jo neteisėtų veiksmų.

Taigi, byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, jog M. J. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimą, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto Taršos leidimo atliekų apdorojimui. Tokie jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir yra visiškai įrodyti.

ANK 244 straipsnio 1 dalis (Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais)

ANK 244 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos teršimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J., vykdydamas neteisėtą ūkinę veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), užteršė aplinką (žemės gruntą) pavojingomis cheminėmis medžiagomis (alyva, naftos produktais). Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktas Nr. V-18.5-116, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. gegužės 25 d. fotografuojant žemės sklypo teritorijoje užfiksuotos dvi vietos, kuriose teršiamas žemės gruntas pavojingomis cheminėmis medžiagomis (alyva, naftos produktais). 2019 m. birželio 5 d. užterštos vietos jau buvo sutvarkytos (b. l. 11-12). Tai, kad gruntas buvo teršiamas alyva, naftos produktais, patvirtina ne tik fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai (b. l. 14, 15, 16, 17, 19, 20), bet ir Institucijos atstovo Žydrūno Cicino paaiškinimai, kad apžiūrimoje teritorijoje gruntas buvo aplaistytas tepalais; jo akivaizdoje iš variklio varvėjo tepalas. Tai patvirtino ir liudytojas V. K., parodydamas, jog patikrinimo vietoje matėsi iš variklio varvantys tepalai, ant grunto skysčio dėmės. Nors M. J. teismo posėdžio pradžioje ir ginčijo, jog užfiksuoti skysčiai yra alyva ar kitokia cheminė medžiaga, tačiau vėliau teismo posėdyje paaiškino, jog gailisi dėl alyvos, kuri galimai bėgo iš variklio.

Taigi, byloje surinkti įrodymai tai pat neginčytinai patvirtina, jog M. J., vykdydamas ūkinę veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), užteršė aplinką (žemės gruntą) pavojingomis cheminėmis medžiagomis (alyva, naftos produktais), tuo pažeisdamas Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies bei Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkto nuostatas. Tokie jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 244 straipsnio 1 dalį.

ANK 247 straipsnio 27, 34 ir 38 dalys (Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas)

ANK 247 straipsnio 27 dalis numato administracinę atsakomybę už didesnio negu 5 m³ pavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

Minėta, jog M. J. inkriminuotas ir nusižengimas, numatytas ANK 247 straipsnio 27 dalyje, o būtent už tai, kad jis neteisėtai vykdė pavojingų atliekų, t. y. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (atliekos kodas - 16 01 04*), kurių vienu metu didžiausias bendras kiekis siekė virš 5 m³ (Volkswagen Golf tūris - virš 2 m³, Volkswagen Passat tūris - virš 2 m³, Audi A4 tūris - virš 2 m³, Volkswagen Vento tūris - virš 2 m³), apdorojimą (veiklos kodas S5 - paruošimą naudoti, S501 - ardymą, R13 - laikymą ne susidarymo vietoje), pažeisdamas atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

Tiek administracinio nusižengimo protokole (b. l. 1), tiek 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. V-18.5-116 (b. l. 11-12) nurodyta, kad minėtų transporto priemonių bendras tūris viršija 5 m³. Teismo posėdyje M. J. su tokiu tūriu nesutiko, nurodydamas, jog byloje nėra pateiktas tūrio apskaičiavimas.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas Žydrūnas Cicinas paaiškino, kad automobilių tūris buvo skaičiuojamas pagal automobilių išorės ilgį, plotį ir aukštį; skaičiavimai byloje nepateikti, nes automobilių kėbulai netaisyklingos formos, matavimai yra apytiksliai.

Pažymėtina, jog ANK 247 straipsnio 27 dalis atsakomybę sieja su konkrečiu atliekų tūriu, t. y. didesniu negu 5 m³. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta automobilių tūrių paskaičiavimo. M. J. ginčijant nustatytą automobilių tūrį, Institucijos atstovui nurodžius, kad tūriai paskaičiuoti apytiksliai ir byloje nesant kitų neginčytinų įrodymų, teismas neturi galimybės padaryti neabejotinos išvados, kad automobilių tūris buvo didesnis negu 5 m³. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad M. J. vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (atliekos kodas - 16 01 04*), kurių vienu metu didžiausias bendras kiekis siekė virš 5 m³ (Volkswagen Golf tūris - virš 2 m³, Volkswagen Passat tūris - virš 2 m³, Audi A4 tūris - virš 2 m³, Volkswagen Vento tūris - virš 2 m³), apdorojimą (veiklos kodas S5 - paruošimą naudoti, S501 - ardymą, R13 - laikymą ne susidarymo vietoje), todėl bylos teisena pagal ANK 247 straipsnio 27 dalį nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 247 straipsnio 34 dalis nustato atsakomybę už atlygintiną ar neatlygintiną atliekų perdavimą neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas asmenims (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas).

Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nustatyta, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Minėtų taisyklių 9 punktas nustato, kad atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei prekiautojui atliekomis, tarpininkui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą; atliekų perdavimo–priėmimo aktą; atliekų vežimo lydraštį, kuriame turi būti nurodyti perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą (Taisyklių 1 priedas) ir svoris, atliekų perdavimo data. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu atliekų turėtojas, vadovaudamasis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Apskaitos taisyklės), vykdo atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitą naudodamasis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d. patikrinimo metu anksčiau M. J. žemės sklype užfiksuotos išardytos transporto priemonės jau buvo išgabentos iš sklypo teritorijos ir užterštos vietos jau buvo sutvarkytos, ką patvirtina 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktas Nr. V-18.5-137 (b. l. 13), tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių atliekų perdavimą tvarkytojui, turinčiam teisę užsiimti tokia veikla, M. J. nepateikė, tik paaiškino, kad jas pardavė. Tai, kad automobiliai buvo parduoti patvirtina ir M. J. 2019 m. birželio 5 d. rašytinis paaiškinimas (b. l. 8) bei teisme duoti paaiškinimai. Nors M. J. pateikė dvi Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 58, 59), tačiau jos nepatvirtina, kad pagal šias sutartis buvo perduoti būtent minėti automobiliai.

Taigi, byloje taip pat visiškai įrodyta, kad M. J. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., atliekas perdavė neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas asmenims, taip pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto, 9 punkto bei Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokie jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį.

ANK 247 straipsnio 38 dalis nustato atsakomybę už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad M. J. tokiame registre būtų registruotas, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. 08.00 val. iki 2019 m. birželio 5 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai vykdė pavojingų atliekų, t. y. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (atliekos kodas - 16 01 04*), apdorojimą (veiklos kodas S5 - paruošimą naudoti, S501 - ardymą, R13 - laikymą ne susidarymo vietoje), neįsiregistravęs į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Šie jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį.

Dėl nuobaudos individualizavimo

M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą aplinkai ir žmonių sveikatai, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. asmenybę: administracine tvarka baustas, už analogiškus pažeidimus baudžiamas antrą kartą (b. l. 46-55), dirbantis (b. l. 57), todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos artimos vidutinėms straipsnių sankcijose numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, 244 straipsnio 1 dalyje, 247 straipsnio 34 dalyje ir 247 straipsnio 38 dalyje, ir skirti:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje - 400 eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 244 straipsnio 1 dalyje - 90 eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 34 dalyje - 200 eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 38 dalyje - 500 eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkiausiąjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 247 straipsnio 38 dalis), ribose, t. y. galutinę nuobaudą skirti 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną M. J. pagal Lietuvos Respublikos ANK 247 straipsnio 27 dalį nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 19103113148.