- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2YT-8563-1088/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02924-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, V. P., R. A. P., Š. P.
- Kategorijos
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, V. P., R. A. P., V. P., Š. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. P. po tėvo J. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti; kad G. P. po tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
2. Pareiškime (el. b. dok. Nr. CBP-3528, DOK-25245) nurodė, kad yra J. P. anūkė. Po J. P. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, tačiau jo sūnus (pareiškėjos tėvas) A. P. faktiškai turtą valdė gyvendamas name (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po senelio mirties buvo įsitikusi, kad jos tėvas priėmė palikimą, kadangi jis rūpinosi gyvenamuoju namu, tvarkė jį, mokėjo komunalinius mokesčius ir tvarkė aplink gyvenamąjį namą esantį žemės sklypą. Tėvui mirus, faktinio valdymo pagrindu palikimą priėmė pareiškėja – rūpinosi namu (duomenys neskelbtini); taip pat priėmė kilnojamus daiktus: baldus, televizorių, knygas, drabužius, nuotraukų albumus, dokumentus ir kitus asmeninius daiktus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-27769) nurodė, kad yra pradėjęs rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusių asmenų J. P. ir A. P. turtą, tačiau į notarų biurą nėra kreipęsis bei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. P. ir G. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuoti asmenys Š. P. atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-27562), V. P. atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-36387), R. A. P. atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-36392), V. P. atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-37738) su pareiškimu sutiko.
5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini). J. P. vaikai V. P., R. A. P., A. P. miręs (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, J. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno m. 26-ojo notarų biuro liudijimas, Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po J. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. dok. Nr. CBP-3528).
8. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. P. mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, palikimą galintys priimti asmenys (palikėjo sutuoktinė, vaikai), nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nagrinėjamu atveju A. P. po tėvo mirties gyveno name (duomenys neskelbtini), rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius (el. b. dok. Nr. CBP-3528, Nr. DOK-25245). Tokiais veiksmais A. P. išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodomomis aplinkybėmis, jog mirus A. P. faktinio valdymo pagrindu palikimą priėmė pareiškėja – rūpinosi namu, taip pat priėmė tėvui priklausančius kilnojamus daiktus. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, t. y., kad A. P. po tėvo J. P. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu; kad pareiškėja G. P. po tėvo A. P. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
10. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas)
11. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
12. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) po tėvo J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5662; mokėjimo dokumentas pateiktas į bylą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.