Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 29 d., apie 19.31 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas nuosavą automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. tamsiu paros metu, esant įjungtam dirbtiniam gatvės apšvietimui, važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini), iškilus grėsmei eismo saugumui, galėdamas pastebėti kliūtį, laiku nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje avariniu kelio ženklu pažymėto dėl gedimo stovėjusio krovininio automobilio Iveco 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės MAZ 9775830, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir su jais susijusių komplikacijų mirė automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis V. T., o automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei V. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais R. J. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis R. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog krovininis automobilis stovėjo be šviesų, be ženklų, per vėlai pamatė ir atsitrenkė. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini), po apačia, tas žiedas ir užstojo vaizdą, nesimatė to krovininio automobilio. V. T. sėdėjo šalia jo, o vyras gale. Važiavo iki 60 km/h greičiu. Sunku pasakyti, kokiu atstumu pamatė sunkvežimį. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1983 m. Visa žala V. T. atlyginta, yra pensininkas, gauna 375 Eur dydžio pensiją.

Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d., vairavo automobilį Opel Zafira, kuriuo teikė pavežėjimo paslaugą. Apie 18.55 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo ten, į jo automobilį įsėdo vyras su žmona. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) leidosi į nuokalnę, greitis buvo iki 60 km/h, dėl to negalėjo matyti priekyje kelio, nes matomumą ribojo virš žiedinės sankryžos esančios konstrukcijos. Po to, kai staiga trumpam buvo nukreipęs savo dėmesį nuo kelio, staiga savo važiavimo krypties pirmoje eismo juostoje pamatė stovintį sunkvežimį. Nematė įjungtų sunkvežimio „STOP“ žibintų šviesų, nematė reikiamu atstumu važiuojamojoje dalyje pastatyto avarinio sustojimo ženklo. Pastebėjęs sunkvežimį vairuojamą automobilį stabdė, vairą suko į kairę, bet susidūrimo išvengti nepavyko, automobilis dešine puse atsitrenkė į stovėjusio sunkvežimio galinės dalies kairę pusę (b. l. 83).

Nukentėjusioji V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d., apie 19.00 val., iškvietė pavežėją važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jie važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės link žiedinės sankryžos. Ji neprisimena, kas įvyko po to. Po to sužinojo, kad jų automobilis atsitrenkė į kažkokį krovininį automobilį (b. l. 51).

Liudytojas A. Y. kiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d., vairavo vilkiką Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe MAZ 9775830, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuojant nuokalne po žiedinės sankryžos viaduku pamatė, kad išsijungė vilkiko variklis ir visa elektronika. Kadangi elektronika išsijungė, tai neveikė avarinė signalizacija. Jis išlipo iš kabinos, 25-30 m atstumu pastatė avarinio sustojimo ženklą. Sėdėjo vilkiko kabinoje, kai staiga pajuto labai stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs pamatė, kad į puspriekabę atsitrenkė lengvasis automobilis Opel (b. l. 64-65).

Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d., vairavo automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Pravažiavęs žiedinę sankryžą pamatė, kad priekyje, pirmoje eismo juostoje, stovėjo krovininis automobilis, kurio žibintai nedegė, už jo stovėjo avarinio sustojimo ženklas. Rodydamas posūkio signalą persirikiavo į antrą eismo juostą. Po to išgirdo, kad smūgio garsą. Pamatė, kad į krovininį automobilį atsitrenkė automobilis Opel, kuris važiavo jam iš paskos. Paties kontakto nematė (b. l. 69).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d., važiavo kartu su J. M. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Važiuojant išgirdo kaip automobilį vairavęs J. M. pasakė, jog įvyko eismo įvykis – automobilis atsitrenkė į krovininį automobilį. Sustojus automobiliui pamatė, kad pirmoje eismo juostoje stovėjo sunkvežimis, o iš galo buvo atsitrenkęs lengvasis automobilis (b. l. 73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada nustatyta, jog V. T. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai veide, storosios skersinės žarnos kepeninio kampo V laipsnio plyšimas, I laipsnio blužnies plyšimas, dešinio raktikaulio vidurinio trečdalio lūžis, daugybiniai dešinės pusės I-X šonkaulių lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nurodytu autoįvykio metu. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. V. T. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio aukščiau nurodytais sužalojimais ir su jais susijusiomis komplikacijomis (b. l. 33-38).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2019 m. lapkričio 29 d., apie 19.31 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas nuosavą automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. tamsiu paros metu, esant įjungtam dirbtiniam gatvės apšvietimui, važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini), iškilus grėsmei eismo saugumui, galėdamas pastebėti kliūtį, laiku nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje avariniu kelio ženklu pažymėto dėl gedimo stovėjusio krovininio automobilio Iveco 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės MAZ 9775830, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir su jais susijusių komplikacijų mirė automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis V. T., o automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei V. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismas šias išvadas daro įvertinęs šių įrodymų visumą.

R. J. tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilis stovėjo be šviesų, be ženklų, per vėlai pamatė ir atsitrenkė. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini), po apačia, tas žiedas ir užstojo vaizdą, nesimatė to automobilio. V. T. sėdėjo šalia jo, o vyras gale. Važiavo iki 60 km/h greičiu. Sunku pasakyti, kokiu atstumu pamatė sunkvežimį. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiosios V. T., liudytojų J. M., A. S., A. Y. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, eismo įvykio vietos schema, policijos registro išrašas, taip pat specialistų išvada.

R. J. padarytas Kelių eismo taisyklių 128 punkto pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas faktines aplinkybes R. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis R. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad trumpam buvo nukreipęs savo dėmesį nuo kelio, tada savo važiavimo krypties pirmoje eismo juostoje pamatė stovintį sunkvežimį. Teisiamajame posėdyje R. J. parodė, jog automobilis stovėjo be šviesų, be ženklų, per vėlai pamatė ir atsitrenkė. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini), po apačia, tas žiedas ir užstojo vaizdą, nesimatė to automobilio.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad R. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu pateikė susitaikymo sutartį, kurioje nurodyta, jog V. T. pareiškia sudariusi susitarimą su draudimo bendrove AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl eismo įvykio metu jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, R. J. sutinka atlyginti V. T. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, be to, kaltinamasis ir nukentėjusioji nutarė susitaikyti ir pateikti prašymą teismui, jog R. J. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. Nukentėjusiosios V. T. atstovas advokatas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad atstovavimo išlaidos yra atlygintos.

Kaltinamojo gynėjas prašė teismo taikyti kaltinamojo R. J. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Prokurorė, nukentėjusiosios V. T. atstovas advokatas L. Šileris prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas. Teismas konstatuoja, kad yra BK 38 straipsnyje numatytos kaltinamojo R. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja V. T., susitarė dėl žalos atlyginimo, yra pensininkas, nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, R. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles: iškilus grėsmei eismo saugumui, galėdamas pastebėti kliūtį, laiku nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į krovininio automobilio puspriekabės galinę dalį. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis R. J. iki įvykio nebaustas administracine tvarka. Teisę vairuoti transporto priemones R. J. teigia turintis nuo 1983 metų, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, R. J. yra pakankamai drausmingas vairuotojas ir šis įvykis yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamajam nustatytinas 1 (vienerių) metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas.

Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, R. J. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam – 15 MGL (750 Eur) (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajai V. T. susitaikius, ir baudžiamąją bylą R. J. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Kardomosios priemonės R. J. neskirti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.