Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

A. Ž. artimai giminaitei S. R., gynėjui advokatui Adolfui Račkauskui, teismo psichiatrei ekspertei Aurelijai Survilaitei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, teistam 2005 m. birželio 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį – 5 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų 3 mėnesių terminui, teistumas išnykęs

padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., dėl savo psichikos būklės lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paraoidinės šizofrenijos, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2017 m. birželio 15 d. apie 18:40 val., (duomenys neskelbtini), iš nerakinto negyvenamo namo pagrobė M. S. priklausančius daiktus - mobiliojo ryšio ryšio telefoną „Samsung GT-S5690“, kurio vertė 160 eurų, mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Spark 3“, kurio vertė 20 eurų, elektroninę cigaretę, kurios vertė 70 eurų, nešiojamą garso kolonėlę, kurios vertė 40 eurų, tuo M. S. padarydamas 290 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Kad A. Ž. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:

Teismo posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis pagarsintais nukentėjusiojo M. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2017 m. birželio 14 d. apie 22.00 val., jis kartu su savo sugyventine S. R. atvyko į jos tėvams priklausiusią negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 15 d. apie 18:40 val., būnant kartu su sugyventine minėtame name, atvyko sugyventinės brolis, kurio vardo ir pavardės nežino. Minėtas asmuo nieko nesakęs priėjo prie jo ir rankomis pagriebė už kaklo, papurtė ir kažką užrėkė, ką pasakyti negali, nes buvo jį šiek tiek prismaugęs. Jis išsilaisvinęs išbėgo iš namo į kiemą. Vyras pasiėmė 1,5 litro plastikinį vandens butelį metė į jį ir pataikė jam į kaklą. Jis išsigandęs pradėjo nuo jo bėgti. Išbėgo iš kiemo į kelią. Vyras jį pasivijo, pargriovė ant asfalto ir keliu prispaudė krūtinę. Tai pamačiusi sugyventinė garsiai pradėjo šaukti, jog iškvies policiją. Tada jis jį paleido ir nuėjo į kiemą link namo. Kur toliau jis buvo nematė, nes bijojo eiti į namą. Jis kartu su sugyventine laukė atvykstant policijos. Atvykus policijos pareigūnams, nuėjo į namą. Sugyventinės brolis buvo pasišalinęs, kur nematė. Užlipęs į palėpę, pamatė, kad nuo lovos pavogtas jo mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy 8900“, kurį įvertino 160 eurų, mobilaus ryšio telefonas „Alcatel Spark 3“, kurį įvertino 20 eurų, elektroninė cigaretė, kurią įvertino 70 eurų, nešiojama garso kolonėlė, kurią įvertino 40 eurų, iš piniginės pavogta 60 eurų. Iš viso jam padaryta 350 eurų turtinė žala. Kodėl sugyventinės brolis jį užpuolė ir pavogė jo daiktus ir pinigus nežino. Jis jį matė pirmą kartą. Jam atvykus su juo nebendravo ir nekonfliktavo. Sugyventinė su broliu nekonfliktavo (t. 1, b. l. 45). Papildomai apklaustas M. S. parodė, kad jis susijaudinęs nurodė netikslų pavogto mobilaus ryšio telefono modelį, jis nurodė „Samsung Galaxy 8900“, o buvo „Samsung GT-S5690“, jo IMEI358398049104074, kurį jam ir grąžino pareigūnai, jo vertė 160 eurų. Be to, pareigūnai jam grąžino ir kitus daiktus: t. y. mobilaus ryšio telefoną „Alcatel Onetouch“, kurio IMEI 351689070838854, jo vertė 20 eurų, elektroninę cigaretę, kurios vertė 70 eurų ir nešiojamą garso kolonėlę, kurios vertė 40 eurų. Pavogus daiktus jam buvo padaryta 290 eurų turtinė žala. 60 eurų, kuriuos nurodė, kad A. Ž. pavogė iš piniginės, juos rado joje, tik kitame skyriuje, todėl dėl jų jokių pretenzijų neturi. Jis su buvusia drauge nuvyko į jos tėvams priklausančią negyvenamą sodybą, kai birželio 15 d. pavakary, apie 18:40 val. atvyko jos brolis A. Ž. ir tarp jų įvyko konfliktas. Šis, nieko nesakęs, priėjo prie jo ir rankomis pačiupo už kaklo, taip jį nustumdamas į šoną, jis kažką sakė, bet ką, nesuprato. Jis atsitraukė nuo jo, nes matė, kad jis buvo gan agresyviai nusiteikęs, matomai, kad jį su jo seserimi rado toje tėvų sodyboje, jis ėjo artyn jo, jis, nenorėdamas daugiau su juo konfliktuoti, išbėgo iš kiemo. Į jį nubėgantį A. Ž. metė plastikinį butelį, kuris kliuvo jam į kaklą iš nugaros pusės, fizinio skausmo nejuto, bei bėgdamas parvirto ant žemės, nes A. Ž. jam pakišo koją. Jį nuvirtusį A. Ž. prispaudė keliu ir liepė jam nešdintis iš tos sodybos. Tai pasakęs A. Ž. nuėjo, jis atsistojo. Konflikto metu A. Ž. jam jokio fizinio skausmo nesukėlė, jis jam jokių pretenzijų neturi, jis tik išsigando, nes tai buvo netikėta ir toks pirmas susitikimas su savo draugės broliu. Vėliau pastebėjo, kad buvo pavogti anksčiau išvardinti daiktai. Šiuo metu jam visi buvę pavogti daiktai gražinti, todėl jis jokių pretenzijų A. Ž. neturi, nes padaryta turtinė žala pilnai atlyginta ir jokio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, fizinio skausmo sukelta nebuvo bei jam išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka ir forma dėl moralinės žalos, tačiau ieškinio nereikš bei prašo A. Ž. atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Jis A. Ž. jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 50);

Liudytojos ir A. Ž. artimo šeimos nario S. R. teismo posėdžio metu duotais parodymais, jog ji yra A. Ž. sesuo. Nurodė, jog broliui jau gana seniai buvo pripažinta depresija, jis ne visada vartoja vaistus, nes sunku priversti jį vartoti. Įvykio metu, jis norėjo apginti ją kaip seserį, nes nepažinojo jos draugo dėl to puolė. Nurodė, jog paimti daiktai yra jos. Teigė, jog brolis buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, yra patyręs daug traumų, jis gyvena vienas, lankosi pas gydytojus. Prieš dvi dienas jo būklė buvo nerami.

2017 m. birželio 15 d. protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, jog M. S. pranešė, kad 2017 m. birželio 15 d. apie 18.40 val. sugyventinės S. R. brolis iš negyvenamo neužrakinto namo pagrobė jam priklausančius daiktus (t. 1, b. l. 19);

2017 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), vieno aukšto medinis negyvenamas namas. Durys atrakintos. Antrame namo aukšte palėpė, kuri neįrengta. Palėpėje ant grindų matomas čiužinys, ant čiužinio užklota antklodė, pagalvė. Pėdsakų tinkančių nusikalstamos veikos indentifikavimui nenustatyta. Pridėta foto lentelė (t. 1, b. l. 30, 32-33);

ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. G. parodymais, kur jis parodė, kad 2017 m. liepos 7 d. iš savo dėdės A. Ž. sužinojo, kad jis įtariamas dėl daiktų vagystės. A. Ž. jam pasakė, kad daiktų jis nevogė. Jam paaiškino, kad į jo mirusios mamos sodybą, (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo sesuo S. su draugu M., nulaužę spyną įėjo į negyvenamą namą, klėtį ir nakvojo. A. Ž. sužinojęs iš kaimyno, kad kažkas yra sodyboje, atvyko ir iš sodybos varė sesers S. draugą M. lauk. Jie sakė, kad sutarė, kad už sulaužytą spyną atlygins pinigus, A. Ž. už tai paėmė Mariaus telefonus, kolonėlę ir elektroninę cigaretę. Dar A. Ž. minėjo, kad kažkokius daiktus Marius iš jo išvežė, ką tiksliai jis nežino. Jis pats ten nedalyvavo, nematė, tai jam papasakojo A. Ž.. Jis prašė, kad A. Ž. vyktų kartu su juo į policiją, A. Ž. kategoriškai atsisakė, mano kad prieš jį visi nusiteikę. A. Ž. serga psichine liga ir pas gydytojus atsisako vykti. Po ilgų įkalbinėjimų A. Ž. padavė jam Mariaus daiktus, kad nuvežtų juos į policiją, bet pats nevyks, nes bijo, kad nebūtų sulaikytas. Jis policijos pareigūnams pateikė daiktus, kuriuos jam padavė A. Ž. (t. 1, b. l. 65-67);

2017 m. liepos 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų patekimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. G. pateikė policijos pareigūnams daiktus perduotus A. Ž., t. y. mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT- S5690“, su jame esančia kortele ir baterija; mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Onetouch“, be kortelių; elektroninę cigaretę „Eleaf Justs“; nešiojamą kolonėlę „Microlab D22“ (t. 1, b. l. 68);

2017 m. liepos 18 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriam užfiksuota, jog buvo pažiūrėti savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT- S5690“, su jame esančia kortele ir baterija; mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel Onetouch“, be kortelių; elektroninė cigaretė „Eleaf Justs“; nešiojama kolonėlė „Microlab D22“; pridėta foto lentelė (t. 1, b. l. 69-70, 72-75);

2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriame užfiksuota, jog remiantis žodiniu M. S. prašymu jam grąžinti daiktai: mobilaus ryšio telefonas Samsung GT- S5690“ IMEI Nr. 358398049104074; mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel One-touch“ IMEI 351689070838854; elektroninė cigaretė ; nešiojama garso kolonėlė, pridėtas pakvitavimas (t. 1, b. l. 77-78, 79);

ikiteisminio tyrimo metu duotais nusikalstamos veikos padarymu įtariamo A. Ž. parodymais, kur jis apklausiamas 2017 m. liepos 7 d. parodė, kad yra supažindintas su savo teisėmis ir atsisako duoti parodymus, nes neturi gynėjo. Buvo kviečiamas atvykti į policiją, tačiau nusprendęs, kad netikslinga nevyko, todėl buvo pristatytas (t. 2, b. l. 78).

Dėl A. Ž. nepakaltinamumo

2018 m. gegužės 2 d. – birželio 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-121/2018 nurodyta, kad A. Ž. nuo 2007 m. buvo diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, nuo 2017 m. paranoidinė šizofrenija. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. Ž. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, jam konstuojama – paranoidinė šizofrenija. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl tuometinės psichikos būklės A. Ž. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu A. Ž. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Dėl dabartinės psichikos būsenos A. Ž. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negali būti pilnaverčiu proceso dalyviu. Dėl savo psichikos būsenos A. Ž. gali būti pavojingas sau ir kitiems. A. Ž. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones-stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (t. 1, b. l. 164-168).

Teismo posėdžio metu, teismo psichiatrė, ekspertė Aurelija Survilaitė patvirtino ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad A. Ž. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nurodė, jog įvertinus ekspertizei pateiktą medžiagą ir medicininę dokumentaciją buvo duomenų, jog A. Ž. psichikos būsena pradėjo blogėti po motinos mirties, t. y. 2017 m. gegužės mėnesio, išryškėjo grubūs mąstymo formos ir turinio sutrikimai, kurie sutrikdė jo gebėjimą racionaliai organizuoti savo veiklą, numatyti savo elgesio pasekmes, kas įtakojo jo neadekvatų elgesį byloje nagrinėjamų įvykių metu, nurodė, jog A. Ž. gali būti neprognozuojamas, nes nėra duomenų, jog jis reguliariai vartoja vaistus, yra duomenys, kad nutraukė gydymą, ir dėl kritikos savo būklei stokos išlieka pastovi kliedesinė sipmtomatika, psichozės reiškinių, kurie įtakoja jo neadekvatų elgesį, bei nurodė, kad A. Ž. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą, nes dėl kritikos būklei stokos jis nesupranta, kad reikia tęsti gydymą pastoviai, jį nutraukia, jo būsena blogėja ir dėl to gali kartotis neadekvatus elgesys, dėl to yra tikslingas stacionarinis gydymas. Ambulatorinio stebėjimo šiuo metu nerekomenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad A. Ž., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones.

Kadangi A. Ž. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis pripažintina nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog A. Ž. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, jam skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

A. Ž., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Iki nutarties įsiteisėjimo palikti A. Ž. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.