Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo mažamečio K. M. atstovei pagal įstatymą I. M., įgaliotam atstovui advokatui Antonui Kviatkovskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, LR pilietis, rusas, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Ašmenėlės k., Rukainių sen., Vilniaus r., dekl. gyv. vieta ten pat., vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2016-06-16 apie 20.20 val. Vilniaus r., Rukainių sen., Ašmenėlės k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia patempė savo mažamečiui sūnui K. M., gim. 2004 m., už plaukų, užlenkė jo dešinės rankos keturis pirštus į viršų, po to mažametį sūnų pastūmė, dėl ko pastarasis nugriuvo ant nugaros ant grindų, tuo sukeldamas mažamečiui sūnui K. M. fizinį skausmą.

K. M. M. teisme kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog birželio mėnesį vyko pasaulio futbolo čempionatas. Parėjo namo, vaikai žiūrėjo televizorių. Paprašė, kad K. perjungtų kitą kanalą, norėjo pažiūrėti futbolo rungtynes. K. pradėjo prieštarauti. Jis perjungė kanalą, Kšyštofas vėl atgal perjungė, ėmė sakyti, kad išmes jį iš namų. K. prie spintos priėjęs ėmė rinkti jo daiktus. Jis tada paėmė ir išėmė kortelę iš priedėlio, išmetė į šoną. Sūnus vėl nuėjo rinkti jo daiktų. Jis prie spintos jį paėmė už ausies ir už plaukų patempė. Sūnus norėjo jį mušti, jis sūnui už rankos pagriebė, nustūmė. Jis griebė jo ranką ir su kumščiu gal taip išėjo užlenkti, nustūmė jį ir viskas. Nepripažįsta, kad spyrė, tikrai iš kojos nespyrė. Žmona atbėgo, pradėjo rėkti, jis apsisuko ir išėjo. Jo santykiai su vaikais geri. Su dukra K. irgi geri santykiai. K. tuo metu buvo, sėdėjo šalia. Mano, jog ne K. nuomonė parodymuose parašyta, o jos vyresniosios sesers. Ji jo kažkodėl nekenčia. Vyresnioji sesuo yra žmonos dukra iš pirmosios santuokos. Vyresniosios dukters nebuvo įvykio metu. Nežino, kodėl K. sakė, kad spyrė, jis tikrai nespyrė. Mano, kad sesers įtaka. Pripažįsta patempimą už ausies, sugriebimą už rankos. Nežino, ar griebdamas už rankos galėjo užlaužti pirštus, pagavo kumštį, gal ir galėjo užlenkti. Po to įvykio sūnus emocijų nerodė, jis truputį verkė, bet gal iš pykčio. Su K.dabar santykiai geri.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2016-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Vilniaus r., Rukainių sen., Ašmenėlės k., Smalinės g. 24. Įvykio vietos apžiūros objektas yra gyvenamasis namas. Gyvenamasis namas yra medinis, vieno aukšto. Prie gyvenamojo namo sienos yra pastatyti mediniai suolai su stalu, užklotu staltiese. Įėjus pro medines pagrindines gyvenamojo namo duris, patenkama į mažą koridorių, kuriame yra daug įvairiausių daiktų. Iš koridoriaus įėjus pro duris patenkama į kambarį, kurio kairėje pusėje stovi spinta, dešinėje - lova, ant grindų patiestas kilimas, o priekyje stovi koklinis pečius. Šalia pečiaus ir sienos stovi spintos. Pasukus į kairę pusę patenkama į kambarį, kurio viduryje stovi mažas staliukas, uždengtas staltiese, šalia jo stovi du foteliai. Prie staliuko stovi spintelė, ant kurios padėta gėlė su vazonu ir kiti daiktai. Virš staliuko kabo pakabinta gėlė su vazonu. Šalia stovi spintelė, ant kurios padėtas televizorius. Šalia stovi sofa-lova, prie jos kita spintelė, ant kurios padėta gėlė su vazonu (b.l. 59-65).

Iš byloje esančio bendrojo pagalbos centro pateikto 2016-06-16 20.31 val. garso įrašo matyti, kad K. M.(tyrimo metu nustatyta, kad M.) pranešė, kad adresu Ašmenėlės kaime, Rūkainių sen., (duomenys neskelbtini), tėvas grįžo į namus girtas, triukšmauja, mušasi (b.l.17-23).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-06-16 22.18 val. M. M. nustatytas 2,29 promilių girtumas (b.l.115).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog M. M. kaltė, jog jis smurtaudamas sukėlė mažamečiui K. M. fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. K. M. M. kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad mažamečiui patempė už ausies ir atstumdamas ranką galėjo užlenkti pirštus. Kategoriškai neigė kaltę, jog spyrė savo sūnui. Neginčytinų įrodymų, jog kaltinamasis spyrė iš kojos mažamečiui šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta. Pats mažametis apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad tėvas tą dieną jam užlenkė pirštus į viršų, jam stipriai skaudė ir po tėvo pastūmimo buvo nukritęs. Tačiau nenurodė, jog tėvas spyrė į pilvą ( b.l.45-46). Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas tyrėją, nurodė, jog tėvas spyrė kojomis ir sudavė jam į pilvą, tačiau kitą dieną ( b.l.69). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė liudytoja K. M. taip pat nurodo tik aplinkybes, kad „ Tėtis broliui suko pirštus , už plaukų griebė“. Aplinkybių, jog buvo spyriai nenurodoma. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pas tyrėją nurodė, jog tėvas koja spyrė broliui į pilvo sritį ( b.l.92). Tačiau pats nukentėjusysis mažametis pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamas teigė, jog kai buvo nukritęs niekas nematė. N. V. M. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjo teigė, jog „sakė, kad užsukinėjo pirštus ir iš kojos mušė į pilvą“. Tačiau kas sakė, nenurodo. Tuo tarpu apklausiam pas tyrėją teigė, kad nė karto nespyrė K.i koja nei į pilvą, nei į kitą kūno vietą ( b.l.102). Nors įvykio dieną nukentėjusiojo mažamečio atstovė pagal įstatymą I. M. pareiškime nurodo, jog kojomis sudavė vaikui keturis smūgius į pilvą, tačiau posėdžio metu nurodė, jog taip teigė iš vaikų žodžių, nes jos pačios tuo metu nebuvo, o vaikai jai taip pasakojo. Tačiau posėdžio metu patvirtino, jog Kšištofas tą dieną skundėsi, jog skauda ranką, tačiau tai kad skaudą pilvą nesakė. Todėl esant prieštaringiems nepilnamečių liudytojų parodymams ir nesant jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis spyrė į pilvą ir spyriu į pilvą sukėlė fizinį skausmą ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Tačiau kitos kaltinime nurodytos faktinės padarymo aplinkybės, jog tyčia patempė savo mažamečiui sūnui K. M., gim. 2004 m., už plaukų, užlenkė jo dešinės rankos keturis pirštus į viršų, po to mažametį sūnų pastūmė, dėl ko pastarasis nugriuvo ant nugaros ant grindų, taip sukeldamas mažamečiui fizinį skausmą pasitvirtino. Abejoti tiek nepilnamečių vaikų parodymais, kad tempė už plaukų ir užlenkė pirštus, tiek į įvykio vietą vykusių pareigūnų parodymai, jog mažametis K. verkė, parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusiojo mažamečio atstovė pagal įstatymą motina I. M. patvirtino, jog po įvykio jos sūnus sakė, kad skaudėjo pirštus. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei M. M. kaltę smurtiniais veiksmais sukėlus mažamečiui fizinį skausmą patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

M. M. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 str.9p). Praeityje yra buvęs teistas (b. l. 141-142), tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu. Baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vaiko teisių pažeidimą ( b. l.143-146). Todėl teismas įvertinęs visas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, teismas daro išvadą, kad M. M. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, jog teistumas išnykęs bausmės dydis nustatytinas arčiau sankcijos minimumo. Tačiau įvertinus, nukentėjusios parodymus, jog kai būna blaivus, jo santykiai su vaikais yra geri, teismas turi pagrindo manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje prieš artimą giminaitį- sūnų, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes, nukentėjusiojo mažamečio įstatyminės atstovės kaltinamojo sutuoktinės parodymus, jog būdamas neblaivus yra linkęs į smurtą bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diskas su apklausų įrašais paliktini baudžiamojoje byloje iki bylos saugojimo termino pabaigos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. M. buvo sulaikytas nuo 2016-06-16 20 val. 38 min. iki 2016-06-17 13 val. 26 min. (b. l. 119; 131) LR (duomenys neskelbtini) str. tvarka (LR BK 66 str. 1 d.);

(duomenys neskelbtini) str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju buvo pripažintas mažametis. Todėl siekiant, kad nukentėjusiojo interesai būtų reikiamai ginami, vadovaujantis LR BPK 55 straipsnio nuostatomis buvo paskirtas įgaliotas atstovas. Iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad advokato išlaidos šioje baudžiamojoje byloje, sudarė 158 EUR 19 eurocentų. LR (duomenys neskelbtini) str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų jog dėl turtinės ar kitokių priežasčių negali atlyginti nukentėjusio mažamečio įgalioto atstovo išlaidas valstybei nėra, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktus, ir M. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams , įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punktu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. M. buvo sulaikytas nuo nuo 2016-06-16 20 val. 38 min. iki 2016-06-17 13 val. 26 min.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : DVD diską su apklausų įrašais palikti baudžiamojoje byloje iki bylos saugojimo termino pabaigos.

Išieškoti iš M. M. 158 EUR 19 euroct. ( vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 19 eurocentų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą 188659752 ir įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.