- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- AS-143-806-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių lyra“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių lyra“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaulių lyra“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Šiaulių lyra“) 2010 m. rugpjūčio 26 d. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 ,,Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nustatymo“ 1 punkto dalį, kuria nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. UAB ,,Šiaulių lyra“ bare Šiauliuose, Lyros g. 13.
Pareiškėjas 2010 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 dalies, kuria nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. UAB „Šiaulių lyra“ bare Šiauliuose, Lyros g. 13, galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytinos, kadangi jų nesiėmus galimo palankaus jam teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Panaikinus ginčijamą sprendimo dalį, buvusios padėties nebūtų įmanoma atkurti, nes iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo neišvengiamai praeis nemažai laiko. Per tą laiką dėl taikytų apribojimų jis patiria ir patirs didelių nuostolių, kuriuos būtų reikalaujama atlyginti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas), o nuostoliai turėtų būti atlyginti iš savivaldybės biudžeto. Teigė, jog pateikti apskaičiavimai patvirtina, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str. 3, 4 d., 105–107 str., 150 str. 1 d. 1 p.).
Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu jį įvykdyti. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, reikia nustatyti, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atkreipė dėmesį, jog sprendžiant paminėtą klausimą atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007). Be to, teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta į atsakovo interesus. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 galiojimą, iš esmės motyvavo pajamų sumažėjimu dėl laiko apribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais bare, esančiame Šiauliuose, Lyros g. 13, bei pajamų į valstybės biudžetą negavimu, taip pat teigė, jog teks atleisti vieną darbuotoją. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus apskaičiavimus, teismo manymu, apribojus alkoholio prekybą, yra tikimybė, kad pareiškėjas neteks didelės dalies pajamų, t. y. reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas gali patirti nuostolių, į valstybės biudžetą nebus įskaičiuota tam tikra mokesčių dalis. Tačiau pažymėjo, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, būtina remtis proporcingumo principu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui bei būtina atsižvelgti į atsakovo bei kitų asmenų, visuomenės interesus. Pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2010 m. birželio 30 d. raštas Nr. 40-44-S-8975 „Dėl informacijos pateikimo“). Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – sustabdžius skundžiamos sprendimo dalies laikiną galiojimą, kurios pagrindu pareiškėjui kyla tiesioginės pasekmės, galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, jog pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tai, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali negauti pajamų, kad į valstybės biudžetą nebus sumokėta tam tikra mokesčių dalis, kad bus atleistas vienas darbuotojas, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 priėmimo. Be to, šios nuostatos buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-772/2009 bei 2008 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-587/2008. Teismas atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti prašymą.
Pareiškėjas nurodo, kad pateikė naujus apskaičiavimus ir/ar įrodymus apie tai, kokią pajamų dalį sudaro pajamos iš prekybos alkoholiu nakties metu, kaip jų netekimas paveiktų verslą ir kt. Buvo pateikti bei analizuojami išsamūs gaunamų pajamų dalies iš prekybos alkoholiu nakties metu, jų netekimo įtakos verslui, mokesčiams ir kt. apskaičiavimai. Teismas nusprendė nepatenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodydamas iš esmės tuos pačius abstrakčius motyvus, kaip ir 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, o jo pateiktų argumentų bei apskaičiavimų iš esmės neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Tokia teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai išnagrinėjo situaciją ir, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, priėmė atitinkamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto dalies – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 ,,Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nustatymo“ 1 punkto dalies, kuria nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val. UAB ,,Šiaulių lyra“ bare Šiauliuose, Lyros g. 13, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 2–10) bei prašo laikinai sustabdyti šios akto dalies galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 181–183).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (negautos pajamos, nesumokėta tam tikra mokesčių dalis, atleistas darbuotojas), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą akto dalį, iki jos priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, būtų atnaujintas alkoholinių gėrimų prekybos laikas, o dėl tokio sprendimo atsiradusi žala būtų atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį užtikrinti viešąją tvarką (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2010 m. birželio 30 d. raštas Nr. 40-44-S-8975 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 75–76, 103–104) ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. 40-44-S-10710 ,,Dėl teisės pažeidimų“ (b. l. 105–106, 108–109)). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Išdėstyti argumentai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (be pirmosios instancijos teismo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių administracinėse bylose, taip pat ir 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-643/2010, 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-675/2010 bei kt.).
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.