Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajam R. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-00086-18, kurioje

R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirbęs UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ pagalbiniu darbuotoju, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini),, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini),, teistas: 1) 2013-05-29 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2015-09-15 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., BK 63 str. 5, 1 d., 63 str. 1., 63 str. 4 d. – 1 m. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) 2016-04-06 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d., 64¹ – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. sausio 1 d., apie 05.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine K. K. – metu tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai K. K. į kairę ranką ir vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai K. K. fizinį skausmą.

R. M. sutiko su įteiktu pranešimu apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 132–133). R. M. įtariamojo apklausos metu ir apklaustas teisiajame posėdyje parodė, kad K. K. yra jo sugyventinė, su kuria jis gyvena kartu apie šešerius metu, veda bendrą ūkį ir augina jųdviejų mažametį sūnų D. Naujus metus 2018-01-01 naktį šventė namuose su draugas, išgėrė nemažai alkoholio. Apie 05.00 val., būdamas neblaivus, namuose susikivirčijo su į namus sugrįžusia sugyventine K., kuriai konflikto metu jis galėjo suduoti du smūgius į kairę ranką ir veidą, nors įvykio aplinkybių dėl girtumo detaliai neprisimena, tačiau pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamajam ir teisiamajame posėdyje prisipažinus visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms nekeliant abejonių, kaltinamajam ir prokurorei sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, teismo nuomone, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, o būtent:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. Š. tarnybiniame pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l 9–12), kuriame nurodyta, kad 2018-01-01 apie 05.21 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini),, vyras agresyviai elgiasi, puola muštis, daužosi; policiją kvietė K. K.; užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai.

2. Apžiūros protokolu (b. l 13–17), kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),. Apžiūros metu fotografuota.

3. Nukentėjusiosios K. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22; 25–26; 29), kuriais nustatyta, kad R. M. yra jos sugyventinis, su kurio gyvena kartu šešerius metus ir augina jųdviejų mažametį sūnų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), R. M. jos atžvilgiu smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau su juo susitaikydavo ir gyvendavo kartu. Naujų metų sutiktuves su R. M. šventė atskirai. Į namus ji sugrįžo 2018-01-01 apie 05 val., sūnus D. buvo su ja. Namuose buvo neblaivus R. Paguldžius į lovytę miegantį sūnų, R. pabudęs pasiteiravo jos, kur ji buvo. Ji jam atsakė, kad pas pusseserę, nors R puikiai žinojo, kur ji buvo ir pas ką. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. priėjęs prie jos sudavė kumščiu smūgį į kairę ranką, peties srityje, dėl ko ji juto fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų neliko, ir smūgį į kumščiu į veido sritį, pataikė į lūpą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Ji iškvietė policijos pareigūnus bijodama R. Konflikto metu pabudo mažametis sūnus D. M., kuris paties smurto nematė, o pradėjo verkti nuo triukšmo, kurį kėlė šaukdamas R. Dėl sukelto fizinio skausmo ji į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, kadangi jai pagalba nebuvo reikalinga. Ji atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus motyvuodama, kad jai nepadaryti jokie sužalojimai, tik įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl šio įvykio R. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, tik pageidauja, kad jis atsakytų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Liudytojo T. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36–37), kuriais nustatyta, kad jis yra policijos pareigūnas ir 2017-12-31 buvo tarnyboje. 2018-01-01 apie 05 val. 20 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialisto buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini),, vyras elgiasi agresyviai, puola muštis, daužosi, yra mažametis vaikas. Atvykus į įvykio vietą išsiaiškino, kad policiją kvietė K. K., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis yra R. M. žodinio konflikto namuose metu panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – vieną kartą kumščiu sudavė į lūpą, dėl ko ji buvo patinusi, paraudusi, kraujo nesimatė. Daugiau K. nieko nesakė, kad jai R. M. kažką būtų dar padaręs. Nukentėjusioji medikų pagalbos atsisakė. Taip pat įvykio metu namuose buvo mažametis vaikas D. M., gim. (duomenys neskelbtini),. Vaikas buvo ramus, gulėjo. Sulaikomas R. M. elgėsi agresyviai, jo atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės (antrankiai). Abu sugyventiniai buvo neblaivūs: R. M. nustatytas 2,03 promilės girtumas, o K. K. – 1,07 promilės girtumas. Nukentėjusioji K. K. teigė, kad sugyventinis R. M. jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą.

5. Policijos registruojamų įvykio registro duomenyse (b. l. 47–51) nurodyta, kad 2018-01-01 05 val. 21 min. K. K. pranešė, kad vyras agresyviai elgiasi, puola muštis, daužosi, vyras teistas, yra mažametis vaikas, greitosios medicinos pagalbos nereikia.

6. Asmens blaivumo išrašu (b. l 93, kuriame) nurodyta, kad alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ 2018-01-01 5.30 val. K. K. nustatytas 1,07 promilių girtumas; 2018-01-01 05.43 val. R. M. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l 93).

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamasis konflikto metu, suduodamas nukentėjusiajai kumščiu du smūgius į kairę ranką ir vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis smurtavo prie šeimos narę, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis pripažino nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad gailisi, todėl teismas, įvertinęs parodymų visumą, jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailestį pripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 13 p.).

Nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2016-04-06 nuosprendžiu R. M. pripažino kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam paskyrė laivės atėmimą 1 m. 4 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrino su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 8 mėn. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Ši bausmė nėra atlikta.

Teismas, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir 61 straipsniu, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkią BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri sunkių pasekmių nesukėlė (t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį), į tai, kad veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma (t. y. į kaltės formą ir rūšį), į tai, kad veika baigta (t. y. į nusikalstamos veikos stadiją), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (pačiai nukentėjusiajai, naktį su mažamečiu sūnumi sugrįžusiai į namus, buvo nustatytas 1,07 prom. girtumas), į tai, jog nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kaltininko asmenybę (tris kartus teistas, baustas administracine tvarka (2013-02-13 pagal LR ATPK 178 str. 3 d. 150 Lt bauda, kuri sumokėta tik 2017-02-06; 2016-03-29 pagal ATPK 181³ str. 1 d. 15 Eur bauda ir 2017-012-08 pagal LR ANK 481 str. 1 d., 115 str. 1 d. 50 Eur bauda, informacijos apie kurių sumokėjimą nėra (b. l 54–56)); VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė, 2013-10-21–2013-10-25 gydėsi Marių ligoninėje, Dgn. F 60.30 Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 77). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. 96 TPK-99/2018 nurodyta, kad R. M. netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę, kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų (b. l. 91)). Tai, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, teistas tris kartus, 2016-04-06 nuosprendžiu paskirta bausmė nėra atlikta, teismo nuomone, rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, t. y. tai, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų, pakartotinai daro nusikalstamas veikas bei administracinės teisės pažeidimus, o jam paskirtos švelnesnės bausmės rūšys iki šiol nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo. Nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skirti kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina, bausmes visiškai sudedant, prie paskirtos bausmės pridedant visą 2016-04-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuomone, tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą – bus užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu, be kita ko, turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, skatinti asmenį dirbti ir siekti savo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistajam galima išvengti. Nors kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, tačiau padaryta veika priskirtina prie nesunkių, pati nukentėjusioji, kaip nustatyta, nusikaltimo padarymo metu namo nakties metu grįžo neblaivi, nors jis tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau 2013-02-13 paskirtą baudą sumokėjo, nuteistasis yra jaunas ir darbingo amžiaus, kaip pats nurodė teisiamajame posėdyje, nors šiuo metu ir nebedirba, tačiau ketina tuoj pat pradėti dirbti kitame darbe, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja ir kartu auginti bendrą vaiką ir jį padėti išlaikyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam, kuris yra jauno amžiaus, atimtų galimybę legaliai įsidarbinti ir gauto uždarbio dalimi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad darbinė veikla ir kitos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Šiuo atveju bausmės tikslai, teismo nuomone, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui bei paskiriant jam 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose bei BK 72² straipsnyje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 75 str. 3 d.) numatytas pareigas.

Teismo nuomone, šios pareigos teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Teismas neskiria prokurorės pasiūlyto įpareigojimo nesilankyti nukentėjusiosios K. K. gyvenamojoje vietoje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja augina nepilnametį sūnų ir, pasibaigus 2018-01-02 teismo pritaikytai kardomajai priemonei gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 121–123), norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja ir kartu gyventi bei auginti bendrą vaiką.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir R. M. skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmes subendrinti, bausmes visiškai sudedant, prie paskirtos bausmės pridedant visą 2016-04-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant R. M. šiuos įpareigojimus:

per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, jeigu išvykimas iš namų susiję su darbu; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti momento.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-01-01 05.30 val. iki 2018-01-02 13.32 val.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.