Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 09 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-551/2010, pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams R. M. , A. K. , G. K. , Valstybės įmonei Registrų centras Tauragės filialui, trečiajam asmeniui Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarei K. Š. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti nuomos sutarties, sudarytos 2008 m. balandžio 18 d. tarp atsakovo R. M. ir ieškovo A. S. dėl 2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukimą neteisėtu;įpareigoti valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialą panaikinti įrašą viešame registre apie 2008 m. balandžio 18 d. 2 ha žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą;pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 26 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. M. ir A. K. bei G. K. ir taikyti restituciją.

Atsakovai A. ir G. K. prisiėmė riziką, įsigydami daiktą, dėl kurio gali vykti ginčas teisme, nes puikiai žinojo ir suprato, kad R. M. neteisėtai vienašališkai nutraukė žemės nuomos sutartį, VĮ Registrų centras neteisėtai ją išregistravo, o tuo būdu buvo neteisėtai panaikinta ieškovo pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą. Taigi atsakovai yra nesąžiningi žemės sklypo įgijėjai.

2. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė dėl 280 Lt permokėto žymimo mokesčio sugrąžinimo ieškovui, taip pat nepasisakė dėl 132 Lt žyminio mokesčio sugrąžinimo ieškovui, paprašius palikti reikalavimą nenagrinėtą. Teismas, nepasisakydamas apie šių išlaidų sugrąžinimą, užkerta kelią ieškovui jas susigrąžinti.

Teismas neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo R. M. priteisdama 622 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Ieškovas mano, kad pagal priimtą teismo sprendimą jam iš R. M. turėjo būti priteisti 532 Lt (800 Lt : 2 +132 Lt).

Dėl neteisėto žemės nuomos sutarties išregistravimo yra ir VĮ Registrų centro Tauragės filialo kaltės, iš kurio, kaip ir R. M. , solidariai turėjo būti priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovas A. S. ir atsakovas R. M. 2008-04-18 sudarė 2 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį šešeriems metams. Sutarties antroje pusėje pasirašyta, kad atsakovas A. M. iš ieškovo gavo 300 Lt nuomos mokesčio ir 30 Lt žemės mokesčio už 2008 metus. Atsakovas R. M. 2008-04-25 pranešimu informavo ieškovą A. S. apie pageidavimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, 2008-12-16 pranešimu informavo ieškovą, kad po 3 mėnesių nuo šio pranešimo gavimo dienos žemės sklypo nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukta. Nekilnojamojo turto registro Tauragės filialo duomenyse 2009-04-20 juridinį faktą apie sudarytą žemės nuomos sutartį išregistravo (b.l. 24, t.1). Iš notariškai patvirtintos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas R. M. 2009-05-26 pardavė 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)ir nuosavybės teisė įregistruota atsakovams A. K. ir G. K. . Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad ieškovas A. S. turi ūkininko įregistravimo pažymėjimą, kvalifikacijos diplomus ir 2006-05-24 yra įregistravęs ūkį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje neįrodyta apie nuomos sutarties pažeidimo faktus ir nenustatyta, kad A. S. ilgiau kaip tris mėnesius būtų nemokėjęs žemės nuomos mokesčio ar būtų naudojęs žemę ne pagal pagrindinę tikslinę žemės nuomojimo paskirtį. Priešingai, įrašai žemės nuomos sutartyje patvirtina, kad žemės nuomos mokestį A. S. sumokėjo, žiemą deklaravo ražienas, nes 2008 m. buvo pasėti žieminiai pasėliai ir negalėjo sėti kol nuims, o 2009 m. pavasarį pasėjo žirnius. Atsakovas R. M. šias aplinkybes pripažino, patvirtino, prieštaraujančių įrodymų nepateikė. Byloje teismas padarė teisingą išvadą, kad nuomos sutartį atsakovas R. M. nutraukė neteisėtai, nes ieškovas sutarties nepažeidė ir naudojo žemę pagal jos tikslinę paskirtį, mokėjo nuomos mokesčius bei neatliko jokių veiksmų, leidžiančių žemės nuomotojui vienašališkai nutraukti sutartį.

Kolegija pažymi, kad Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nuomos sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, nuomininko teisėms ir teisėtam reikalavimui taikytinos galiojančios LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatos.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. nustato, kad pirmumo teisę pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje. Įstatymo 2 str. nustato, kad tai fizinis asmuo, įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę bei pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui. Jeigu sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Padarius išvadą, kad A. S. naudojo žemę pagal paskirtį, buvo įregistravęs ūkininko ūkį, atitiko visas sąlygas, suteikiančias pirmumo teisę pirkti nuomojamą žemę, buvo pagrindas teismui taikyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. nuostatas. Atsakovas R. M. byloje neįrodė, kad pateikė ieškovui tinkamą pasiūlymą pirkti jo nuomojamą žemę, ieškovas A. S. faktinių aplinkybių apie tokio pasiūlymo pateikimą ir žodines derybas dėl kainos nepripažino, tokiu būdu, kolegija konstatuoja, kad atsakovas R. M. , parduodamas nuomojamą žemę tretiesiems asmenims, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas.

Kolegija vertina kaip neteisingą pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, nes pažeistų žemės sklypo sąžiningų įgijėjų teises ir teisėtus interesus. Pripažintina, kad turto įgijėjai atsakovai A. K. ir G. K. žemės sklypo pirkimo – pardavimo metu buvo sąžiningi, restitucija sąžiningų asmenų teisėms ir pareigoms negali būti taikoma LR CK 6.222 str. 3 d. pagrindais. Atsakovai prieš sudarydami žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, žinojo, kad ketinamas parduoti žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui R. M. , žinojo, kad buvo išnuomotas ieškovui ir kad nuomos sutartis nutraukta, atsakovas R. M. skolininkų neturėjo, parduodamam turtui jokių suvaržymų nebuvo nustatyta, o nuomos sutarties nutraukimo faktas buvo įregistruotas viešajame registre. Tačiau kolegija vertina kaip neteisingą teismo išvadą, kad sąžiningo žemės įgijėjo atžvilgiu negalima panaikinti sandorio. Kolegijos vertinimu, restitucijos CK 6.222 straipsnio pagrindu taikymo negalimumas nesudaro pagrindo žemės pirkimo - pardavimo sutartį laikyti teisėta, nes sutartis, sudaryta nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų yra niekinė ir negaliojanti.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas teismų praktikoje yra nurodęs, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 dalį pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemę, o jei tokia teisė buvo pažeista, reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas turi to žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Ši įstatymo nuostata suteikia pirmumą pirkti parduodamą žemę tik tuo metu esančiam to sklypo naudotojui. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiama žemės naudotojo sąvoka – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Kolegijos vertinimu, galiojanti Lietuvos Respublikos CK 6.559 str. nuostata, kai žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, o žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, nepanaikina ieškovo A. S. teisės ginčyti žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir reikalauti pirkėjo teisių perleidimo arba kitų teisės gynimo būdų.

Tokiu būdu, kolegija apeliacinį skunda tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia dalyje, kurioje ieškovo A. S. ieškinio reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas. Šioje dalyje ieškinį tenkina bei žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas R. M. 2009-05-26 pardavė 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) atsakovams A. K. ir G. K. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą kolegija palieka nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkina.

Šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos CPK 93 straipsnio tvarka. Ieškovas yra sumokėjęs už atstovavimą 800 Lt, žyminiu mokesčiu ieškinys turėjo būti apmokėtas 180 Lt turtinis reikalavimas ir 130 Lt neturtinis reikalavimas, viso 310 Lt. Nuo kito neturtinio reikalavimo ieškovas atsisakė, todėl byla šioje dalyje nutraukiama ir grąžinama nuo 130 Lt sumos 75 procentai žyminio mokesčio – 97,50 Lt (CPK 87 str.). Ieškovas yra iš viso sumokėjęs 624 Lt žyminio mokesčio, todėl ieškovui yra priteistina iš atsakovo 310 Lt žyminis mokestis, 800 Lt atstovavimo išlaidų ir 180 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Ieškovui grąžintinas žyminis mokestis sudaro – 281,50 Lt (97,50 Lt plius 184,00 Lt).

Iš atsakovo A. M. valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 3 punktu

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nuomos sutarties, sudarytos 2008-04-18 tarp R. M. ir A. S. dėl 2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nutraukimą neteisėtu.

Pripažinti negaliojančia ir niekine 2009m. gegužės 26 d. žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. KR 1821, sudarytą tarp atsakovų R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. K(duomenys neskelbtini) bei G. K. (a.k (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Reikalavimo dalyje nuo kurios ieškovas atsisakė, bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo R. M. 1290 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. S. .

Grąžinti ieškovui A. S. (a.k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM žyminio mokesčio permokėtą dalį – 281,50 Lt.

Priteisti iš atsakovo R. M. į valstybės pajamas 55,33 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.