- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-947-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01322-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Skolininkas
- R. Š.
- Kreditorius
- H. J. A. G., „Swedbank lizingas“, UAB Konekesko Lietuva, UAB Dotnuvos
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-947-370/2012
2012 m. gegužės 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-02-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-31-367/2012 pagal skolininko R. Š. skundą dėl antstolio Romualdo Aleksandro Genučio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus bei prašymą dėl vykdomųjų veiksmų sustabdymo, kreditoriai H. J. A. G., „Swedbank lizingas“, UAB, UAB Konekesko Lietuva, UAB Dotnuvos agroservisas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suinteresuotas asmuo antstolis Kęstutis Košys,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu teismo prašė panaikinti antstolio R. A. Genučio 2011-07-25 atsakymą Nr. 0039/09/00838/1, kuriuo antstolis informavo skolininką, kad patvarkymas dėl leidimo skolininkui padalyti prašomus žemės sklypus nebus priimtas, t. y. antstolis atsisakė atlikti skolininko prašomus procesinius veiksmus. Be to, skolininkas prašė įpareigoti antstolį priimti patvarkymą, kuriame suformuluotas leidimas skolininkui padalyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuluojant atskirus namų valdos (kartu su pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Pareiškėjas prašė nedelsiant sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. priverstinį skolos išieškojimą iš jam priklausančio žemės sklypo ir pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus padalytas nurodytu būdu. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu antstoliai K. Košys ir R. A. Genutis yra areštavę jam priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esančius pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš šio ir kito jam priklausančio turto aktyviai vykdomas priverstinis išieškojimas išieškotojų naudai. Antstolis R. A. Genutis varžytynių metu planuoja parduoti skolininkui nuosavybės teise priklausančius pastatus, o antstolis K. Košys – žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai. Šie antstolių vykdomi veiksmai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.), CPK 681 str. ir 713 str. įtvirtinto didžiausios kainos principo, todėl skolininkas prašė antstolių priimti patvarkymus – išduoti leidimus skolininkui padalyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, suformuojant atskirus namų valdos (kartu su pastatais) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir sustabdyti pradėtus vykdymo veiksmus, t. y. priverstinį išieškojimą iš skolininkui priklausančio žemės sklypo ir pastatų, iki žemės sklypas bus padalytas aukščiau nurodytu būdu. Skolininko prašymas išduoti leidimus padalyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, suformuojant atskirus namų valdos (kartu su pastatais) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus buvo suformuluotas tikslu pelningiau realizuoti areštuotą jo turtą priverstinio išieškojimo metu, nes žemės sklypo ir pastatų, esančių ant to paties žemės sklypo, kuris ruošiamas parduoti atskirai nuo žemės sklypo, skirtingų varžytynių metu, rinkos vertė yra žymiai mažesnė negu atskirų nekilnojamojo turto objektų, suformuotų žemės sklypo padalijimo metu. Antstoliui patenkinus aukščiau nurodytą skolininko prašymą, būsimieji padalyto žemės sklypo ir pastatų (namų valdos) pirkėjai galėtų racionaliau naudoti padalytą žemės sklypą ir pastatus, dėl to padidėtų žemės sklypo ir pastatų rinkos vertė, o tuo pačiu būtų užtikrinti išieškotojų interesai
Antstolis R. A. Genutis, kreditoriai H. J. A. G., „Swedbank lizingas“ UAB, UAB „Konekesko Lietuva“ su skundu nesutiko, Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skundo išsprendimą paliko teismo nuožiūrai.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-02-06 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 30 str. 9 dalyje nustatyta, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Įstatymas nenumato jokių išimčių. Žemės sklypas galėtų būti padalijamas panaikinus žemės sklypo areštą, tačiau pažeistų išieškotojų interesus, nes skolininkas turėtų galimybę žemės sklypą realizuoti. Antstolio R. A. Genučio 2011-07-25 atsakymas Nr. 0039/09/00838/1, kad patvarkymas dėl leidimo skolininkui padalinti prašomus žemės sklypus nebus priimtas, nes antstolis R. A. Genutis atsisakė atlikti skolininko prašomus procesinius veiksmus, yra pagrįstas, nes antstolio procesiniai veiksmai numatyti CPK 634 str. Vykdymo procesą reglamentuojančios normos nenumato antstoliui teisės išduoti leidimus padalinti areštuotą žemės sklypą į atskirus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Teismas nesutiko su skolininko argumentu, jog antstoliams atskirai pardavus žemės sklypą ir pastatus, bus pažeistas CPK 681 str. ir 713 str. įtvirtintas didžiausios kainos principas. CPK 643 str. numatyta skolininko teisė ginčyti turto įkainojimą. CPK 704 str. 4 d. numatyta skolininko teisė iki varžytynių pradžios pasiūlyti savo pirkėją. Be to, skolininkas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (CPK 706 str. 4 d.). CPK 627 str. numato antstolio teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus tik raštu prašant išieškotojui. Įstatymas nenumato galimybės sustabdyti vykdomąją bylą skolininko prašymu, todėl antstolis R. A. Genutis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą stabdyti išieškojimo veiksmus. Pateikdamas turto vertės nustatymo ataskaitą, kad 12,3100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė yra 35 000 Lt, o statinių rinkos vertė 25 000 Lt, skolininkas nepateikė duomenų apie naujai suformuotų sklypų vertę. Teismo nuomone, skolininkas neįrodė turto padalijimo naudingumo, t. y. kad padalinus žemės ūkio paskirties žemės sklypą, suformuojant atskirus namų valdos (kartu su pastatais) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pakils padalyto sklypo ir statinių vertė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-02-06 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. jo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir interpretavo teisės aktuose nustatytas antstolio teises ir pareigas. Įstatyme įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Antstolis turi pareigą teisingai įkainoti skolininko turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Antstolis atsisakydamas tenkinti skolininko prašymus, nevykdė šių pareigų, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog žemės sklypo arešto panaikinimas savaime pažeistų išieškotojų interesus, priimdamas neteisėtą sprendimą, paneigė teismų praktikoje suformuotą poziciją. Teismo išvada, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato antstoliui teisės išduoti leidimus padalyti areštuotą žemės sklypą į atskirus žemės ūkio paskirties sklypus, netinkamai aiškino CPK 634 straipsnį, kurio 2 dalyje numatyta, jog antstolis savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliui taip pat gali būti pavedami kiti veiksmai. Sistemiškai aiškinant CPK 634 straipsnio ir 613 str. 1 dalies normas, aišku, jog antstolis, spręsdamas su areštuotu turtu susijusius klausimus, gali atlikti tam tikrus veiksmus vykdomojoje byloje ir skolininkui patvarkymu suteikti leidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Swedbank lizingas“ UAB, H. J. A. G. prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apelianto atskirasis skundas grindžiamas neva neteisingu pirmosios instancijos teismo atliktu antstolio teises ir pareigas nustatančių procesinių teisės normų aiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais atmeta apelianto argumentus.
CPK 634 str. 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pats apeliantas nei teismui, nei išieškotojams nepateikė įrodymų, kad jo nurodytu būdu padalijus žemės sklypus, turto, iš kurio vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, vertė padidės. Taip pat apeliantas nenurodė, kiek atidalijimo procedūros užtruks. Išieškotojai apelianto prašymui dėl atidalijimo prieštarauja, todėl apelianto teiginiai, kad padalijus žemės sklypą skolos bus išieškotos greičiau ir tai atitiks kreditorių interesus, niekuo nepagrįsti. Atskirajame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos bylose, kurių aplinkybės (ratio decidenti) skiriasi nuo šios bylos, be to, cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pasisakyta dėl antstolio pareigos tinkamai įkainoti turtą, o apelianto reikalavimų esmė yra ne turto įkainojimas, bet spėjamas pagerinimas. Įstatymas nenumato antstolio pareigos ar teisės imtis priemonių areštuotam turtui pagerinti, juo labiau, kad, kaip minėta, apeliantas nepateikė įrodymų, jog po žemės sklypo padalijimo, areštuoto turto vertė padidės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Todėl apeliantas nepagrįstai CPK 634 str. 2 dalį aiškina plečiamai.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą ir konkrečiai – antstolio teises ir pareigas reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.