Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-358-544/2011;

Teisėja Malvyra Bučienė Proceso Nr. 2-37-3-01895-2010-1;

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant atsakovui G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-109-126/2011 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. K., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas atmestinas, o 2011 m. vasario 24 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., CK 3.192 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, todėl visų jų nekartoja.

Apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais dėl šių motyvų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą dėl CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, kadangi iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., jei yra nustatomos šios sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi galimybių teikti išlaikymą; iš esmės nepabloginama paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinė padėtis; išlaikymo priteisimas nedaro esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą įmanoma įvykdyti; tėvams patiems nėra reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas minėto nutarimo ir teismų praktikos šiuo klausimu laikėsi ir nuo jų nenukrypo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė turto ir pajamų neturi, pažangiai mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, turi lankyti pamokas, išklausyti mokymosi kursą, išlaikyti egzaminus, todėl negali dirbti ir pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, todėl jos turtinė padėtis sunki ir jai, kol ji bus moksleivė, neabejotinai bus reikalinga tėvų parama (b. l. 3, 27). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą, pajamas, poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra pilnametė, baigiamosios mokyklos klasės moksleivė, laikytina, kad 800 Lt paramos suma per mėnesį dėl amžiaus, padidėjusio mokslo krūvio ir tam reikalingų papildomų išlaidų iki mokymosi metų pabaigos yra būtina, protinga ir realiai atitinka tokio amžiaus vaiko būtinus minimalius poreikius. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo mokama 200 Lt suma per mėnesį neužtikrina ieškovės elementarių ir būtinų poreikių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Pagal byloje surinktus įrodymus, abu tėvai turi galimybes teikti išlaikymą ieškovei, nes yra darbingo amžiaus, dirba, gauna nuolatines pajamas, kurios nėra minimalaus dydžio, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Tai patvirtina, kad abiejų ieškovės tėvų turtinė padėtis panaši ir jos negalima vertinti kaip blogos. Ieškovės motina išlaikymą vaikui teikia, ir dėl to ginčo nėra. 200 Lt išlaikymą perdionėmis išmokomis kas mėnesį teikia ir atsakovas, o byloje ginčas yra dėl to, kokia apimtimi atsakovas turėtų prisidėti prie ieškovės (dukros) išlaikymo iki ji mokysis vidurinio lavinimo mokykloje. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo priteistas išlaikymo dydis iš esmės pablogino atsakovo ir jo šeimos narių turtinę padėtį, padarė jiems esminės žalos ir kad priteistos paramos sumos jis negali mokėti. Nepagrįstais obejktyviais įrodymais atsakovo motyvas, kad jo finansinė padėtis iš esmės pablogėjo ir dar blogės. Iki ieškovės pilnametystės atsakovas mokėjo apie 530 Lt, t. y. apie 130 Lt didesnį, negu priteistas ginčijamu teismo sprenimu, išlaikymą ieškovei (b. l. 80). Jo išlaikomas mažametis sūnus Domantas mokyklą pradės lankyti po to, kai vidurinę mokyklą baigs ieškovė (b. l. 70). Iš darbo užmokesčio pažymų matyti, kad iki 2010-10 men. atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo apie 2139 Lt (b. l. 80), 2010-12 mėn. – 2011-02 mėn. – apie 2034 Lt, tačiau tokie duomenys nereiškia esminio darbo užmokesčio sumažėjimo, nes paskutiniuoju laikotarpiu atsakovo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 92-98 Lt, t. y. esminiai nesumažėjo, o 2011-02 mėnesio darbo užmokestis mažesnis todėl, kad 2011-02 mėn. dirbta ne 23, o 19 darbo dienų (b. l. 116). Atsakovas turi gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypą, kuriuos gavo pagal neatlygintinį sandorį (b. l. 57-59), automobilį, kurį pirko 2010-11-13 (b. l. 62). Atsakovui suteiktos trys vartojimo paskolos apie 6765 Lt vertės (b. l. 71-763). 3000 Lt paskola suteikta ne kasdieninio vartojimo vartojimo poreikiams, o būsto remontui, be to, ji suteikta tada, kai atsakovas mokėjo didesnį išlaikymą ieškovei, o nepilnamečio sūnaus poreikiai buvo panašūs kaip ir šiuo metu. Apelianto motyvas, kad jis privalo išlaikyti nepilnametį vaiką yra teisingas ir pagrįstas, tačiau šiuo konkrečiu atveju ir laikotarpiu (iki ieškovė mokysis būtent vidurinėje mokykloje) neturi būti pagrindu ženkliai mažinti išlaikymo sumą pilnametei dukrai, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad suaugusio asmens poreikiai nėra mažesni nei nepilnamečio vaiko. Abejotina, kad nuo 2010 metų rudens esminiai išaugo atsakovo nepilnamečio sūnaus D. K., gim. 2004-09-27, poreikiai, nes jis mažametis, lanko priešmokyklinę ugdymo įstaigą, kur išlaidos mažesnės nei lankant mokyklą. Vidurinę mokyklą D. K. turėtų pradėti lankyti tada, kai ieškovė ją baigs ir baigsis jai priteisto išlaikymo terminas, apie specialius jo poreikius duomenų nėra (b. l. 65-70). Be to, nepilnametį D. K. taip pat privalo išlaikyti ir jo motina, o tai, kad ji registruota darbo biržoje, gali būti pagrindu mažinti jai tenkančią išlaikymo dalį, tačiau visiškai neatleidžia nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo ar jo šeimos narių sveikatos sutrikimus ar sumažintą darbingumo lygį. Todėl laikytina, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia ir jų pagrindu naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprenimą nėra pagrindo.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iš atsakovo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti, turėtos teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 96 str.1 d., 99 str., b. l. 123, 125-129).

Rezoliucinė dalis

n u t aria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 (dešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB “Svedbank”, AB, įmokos kodas 5660) ir 200 (du šimtus) Lt už antrinę teisinę pagalbą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5630).