Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. A. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Konstituciniam Teismui 2016 m. kovo 15 d. priėmus nutarimą Nr. KT8-N5/2016 pareiškėja sužinojo, kad motinystės išmokos jai buvo apskaičiuotos remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis ir pagrindais, dėl ko jai buvo priskaičiuota ir išmokėta tik dalis teisėtai priklausančios motinystės pašalpos, o likusi dalis išmokėta nebuvo, t. y. atsižvelgiant į tai, kad nuostatos, nustatančios motinystės pašalpų dydžio apribojimus susiejant juos su maksimaliu Vyriausybės nustatytu dydžiu, prieštarauja Konstitucijai, be jau išmokėtos motinystės pašalpos dalies, apskaičiuotos pagal maksimalų kompensuojamąjį dydį, pareiškėjai taip pat turėtų būti priskaičiuota ir išmokėta likusi motinystės pašalpų dalis, atitinkanti pareiškėjos darbo užmokesčio vidurkį ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. priskaičiuota ir išmokėta maksimalų kompensuojamąjį dydį viršijusi pareiškėjos vidutinio dienos darbo užmokesčio dalis, atsižvelgiant į nėštumo ir gimdymo laikotarpiais buvusių darbo dienų skaičių. Už pirmąsias nėštumo ir gimdymo atostogas nepriskaičiuota motinystės pašalpos dalis sudaro 1660,6 Eur (95*17,48), už antrąsias nėštumo ir gimdymo atostogas nepriskaičiuota motinystės pašalpos dalis sudaro 1678,08 Eur (96*17,48). Iš viso nepriskaičiuota motinytės pašalpų dalis sudaro 3338,68 Eur. Pareiškėja 2016 m. balandžio 7 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV ir prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priskaičiuoti ir išmokėti 1660,6 Eur neišmokėtą motinystės pašalpos dalį už nėštumo ir gimdymo laikotarpi laukiantis pirmojo vaiko ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priskaičiuoti ir išmokėti 1678,08 Eur neišmokėtą motinystės išmokos dalį už nėštumo ir gimdymo laikotarpį laukiantis antrojo vaiko.

VSDFV 2016 m. birželio 7 d. rašte Nr. (11.1) I-3397 išdėstytas sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl neišmokėtos motinystės pašalpos dalies yra neteisėtas. Nurodo, kad 20 darbo dienų termino prašymui paduoti nepraleido, nes apie tai, kad nebuvo išmokėta dalis teisėtai priklausančios motinystės pašalpos sužinojo tik 2016 m. kovo 15 d. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą. Atsakovo argumentai, kuriais atmetama galimybė skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, prieštarauja administracinių teismų praktikai ir užkerta kelią pareiškėjai pasinaudoti administracinių teismų praktikoje numatyta teise dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis jau po to, kai yra priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas. Pareiškėjos prašymo įgyvendinimui nėra būtinas jau priimtų sprendimų panaikinimas. Ši pareiškėjos teisė gali būti realizuota VSDFV priėmus naujus sprendimus, kuriais būtų papildomai priskaičiuota ir išmokėta motinystės pašalpos nepriemoka. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimo teisė į motinystės pašalpos nepriemoką pareiškėjai atsirado tik Konstituciniam Teismui priėmus Nutarimą, taip pat tai, kad pareiškėjos reikalavimo teisei įgyvendinti nėra būtinas jau priimtų sprendimų panaikinimas, 20 darbo dienų termino skaičiavimo pradžios momento susiejimas su ankstesnių sprendimų (kurių prašyme VSDFV net neprašoma panaikinti) priėmimo momentu yra nepagrįstas. Šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo priėmimo dienos, t. y. nuo momento, kai pareiškėja įgijo ne hipotetinį, tačiau realų (institucijų patvirtintą) teisinį lūkestį į neišmokėtą motinystės pašalpos dalį.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (11.1)I-3397 „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą“, kuriuo pareiškėjos 2016 m. balandžio 7 d. skundas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos grąžinimo nenagrinėtas dėl to, kad pareiškėja neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, nepateikė skundo padavimo termino praleidimo priežasčių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 6-24-16933 bei 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 6-24-1830 buvo paskirtos motinystės pašalpos už pirmąjį ir antrąjį vaiką (b. l. 36-37).

VSDFV 2016 m. balandžio 21 d. raštu pasiūlė pareiškėjai pateikti paaiškinimus, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų paduoti, ir šias priežastis patvirtinančius įrodymus (b. l. 15).

VSDFV, įvertinusi pareiškėjos pateiktą medžiagą, 2016 m. gegužės 12 d. prašymą, 2016 m. birželio 7 d. sprendime pažymėjo, kad pareiškėja nesutinka su termino praleidimo faktu, neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, nepateikė skundo padavimo termino praleidimo priežasčių, ir, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2016 m. balandžio 7 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 6-24-16933 bei 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 6-24-1830. Sprendime išsamiai, motyvuotai paaiškinta, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu pareiškėjos skundas nebus nagrinėjamas (b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, apibrėžiantį terminą paduoti skundą VSDFV, kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, šio termino pradžios momentas sietinas inter alia su diena, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą). Pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, 6 punktą, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pagal Taisyklių 20 punktą, tuo atveju, jeigu yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Pagal Taisyklių 31 punktą, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog pareiškėja apie jai mokamas sumažintas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas turėjo sužinoti šias pašalpas jai išmokėjus, atitinkamai – 2013 m. rugsėjo 13 d. ir 2015 m. vasario 2 d., gavusi pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, perskaičiuotas motinystės (tėvystės) pašalpas (pagal Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 44 punktą, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį). Taigi, pareiškėja su skundu kreipėsi į VSDFV iš esmės dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų, kuriais jai buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad asmenys, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprūpinimo srityje, privalo tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kuri neatsiejamai susijusi su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais. Pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuojama vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, todėl VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pareigos informuoti pareiškėjos dėl perskaičiuotos pašalpos mokėjimo.

Taisyklių 20 punktas nustato, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. VSDFV 2016 m. balandžio 21 d. raštu paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus dėl termino praleidimo (b. l. 15). Pareiškėja 2016 m. gegužės 12 d. prašymu pateikė paaiškinimus VSDFV, teigdama, kad termino skundui paduoti nepraleido, nepateikė prašymo atnaujinti terminą, terminas skundams paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo priėmimo dienos, nes tik tuomet sužinojo, jog motinystės išmokos jai buvo apskaičiuotos remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis ir pagrindais, dėl ko jai nebuvo išmokėta priklausanti motinystės pašalpa (b. l. 57-58). Tačiau VSDFV ginčijamu sprendimu, įvertinusi visas pateiktas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja nesutinka su termino praleidimo faktu, neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, nepateikė skundo padavimo termino praleidimo priežasčių, ir, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2016 m. balandžio 7 d. skundą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmenys, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprūpinimo srityje, privalo tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kuri yra neatsiejamai susijusi su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais. Tuo tarpu, pareiškėja tik 2016 m. balandžio 7 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sprendimų priėmimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų mokėti sumažinto dydžio pašalpas, kurie nebuvo siunčiami suinteresuotiems asmenims, apskundimo termino apskaičiavimo, laikoma, kad asmuo apie jo teises galimai pažeidžiančius veiksmus sužinojo gavęs pirmą sumažinto dydžio išmoką (LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Pareiškėjos gaunama pašalpa buvo mažinama VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 6-24-16933 bei 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 6-24-1830, ji nepateikė įrodymų, kada gavo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus. Todėl teismas laiko, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. nuo tada, kada pašalpų sumos buvo pervestos į pareiškėjos banko sąskaitą. Atsakovė atsiliepime į skundą ir skundžiamame sprendime paaiškino, kad pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos buvo pervestos į pareiškėjos banko sąskaitą 2013 m. rugsėjo 13 d. ir 2015 m. vasario 2 d. Vadinasi, 20 darbo dienų laikas, kai pareiškėja turėjo paduoti skundus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 6-24-16933 iki 2013 m. spalio 11 d., o dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 6-24-1830 iki 2015 m. kovo 3 d. Taigi pareiškėjai nepateikus prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir svarbių termino praleidimo priežasčių, atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, ginčijamu sprendimu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2015 m. balandžio 7 d. skundą.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad VSDFV įvykdė Taisyklių 20 punkte nustatytus įpareigojimus (paaiškėjus, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuoti pareiškėją, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjančiam valstybės tarnautojui informuoti apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą), teisingai taikė Taisyklių 31 punktą ir jame numatytas pasekmes (jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas), tinkamai atliko šią administracinę procedūrą, kurios metu nebuvo apribota pareiškėjos teisė ginti savo galimai pažeistas teises pateikiant paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą dėl skundo, kai buvo sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos. Teismas sutinka su VSDFV vertinimu, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes pareiškėja VSDFV nepateikė apskritai jokių individualių, skundo padavimo termino praleidimą pateisinančių aplinkybių terminui atnaujinti. Pagal teisės aktus, teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra suteikta VSDFV direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui (Taisyklių 31 punktas). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas, laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV praėjus daugiau nei vieneriems po skundžiamų VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų priėmimo, nei VSDFV, nei teismui apskritai nenurodė jokių individualių, skundo padavimo termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jai laiku kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (LVAT administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė pareiškėjai laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Pareiškėjos delsimas ir reikalavimas nagrinėti skundą nepaisant jokių skundo padavimo terminų, neatitinka ne tik rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų, bet ir sąžiningumo bei protingumo principų. Todėl VSDFV 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. (11.1)I-3367 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismui konstatavus, kad VSDFV 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (11.)I-2990 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. balandžio 7 d. skundą iš naujo bei įpareigoti VSDFV išmokėti motinystės pašalpos dalį.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT suformuotą praktiką, teismas daro išvadą, kad VSDFV tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmetamas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos N. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.