Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas V. K., išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės L. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu; 2003 m. liepos 21 d. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė 2003 m. birželio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi subendrintą bausmę ir perkvalifikavimą pagal galiojantį BK ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 3 metus laisvės atėmimo;

2) 2002 m. rugsėjo 17 d. Prienų r. apylinkės teismo pagal BK 279 straipsnį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Skirta bausmė subendrinta su 2002 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;

3) 2002 m. lapkričio 15 d. Marijampolės r. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu. Skirta bausmė subendrinta su 2002 m. liepos 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;

4) 2002 m. gruodžio 31 d. Marijampolės r. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 3 m. laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu. Skirta bausmė subendrinta su 2002 m. lapkričio 15 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Pritaikius amnestiją paskirta bausmė sumažinta 1/6, galutinė bausmė – 2 m. 11 mėn. 21 d. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;

5) 2005 m. spalio 12 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 MGL dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros), galutinė bausmė 6 MGL bauda. 2006 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi bauda pakeista į viešuosius darbus 2 mėn. laikotarpiui;

6) 2007 m. balandžio 19 d. Marijampolės r. apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį – 10 MGL dydžio bauda;

7) 2011 m. gegužės 5 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 d. – 50 parų arešto bausme. Skirta bausmė subendrinta su 2007 m. balandžio 19 d. Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto ir 5 MGL dydžio bauda;

8) 2014 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – terminuota 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo;

9) 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Bausmę atlikęs, 2021 m. kovo 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2021 m. balandžio 3 d., apie 20.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną V. P., t. y. tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į dešinę akį ir ne mažiau dviejų kartų ranka sudavė į kairį šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra gulėjęs bei gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, serga paranoidine šizofrenija. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio pašalpą, 170-180 eurų per mėnesį. Taip pat dar dirba pas žmones privačiai statybose, užsidirba pragyvenimui, finansiškai padeda mamai V. P.. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama V. P. trijų kambarių bute, turi savo atskirą kambarį. Kartais grįžta nakvoti ir jo jaunesnioji sesuo, kuri šiaip gyvena su draugu. Vyresnioji sesuo gyvena Anglijoje. Kartais jam su mama kyla buitinių konfliktų. Paskutinį kartą buvo sulaikytas dėl smurto prieš mamą, kadangi 2021 metų pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti įtarime nurodytas laikas - balandžio mėnesio 3 diena, jis grįžo į namus neblaivus. Buvo išgėręs alaus ir stipriųjų gėrimų, kuriuos sumaišė, dėl ko stipriai apgirto. Šiaip jis reguliariai turi vartoti vaistus nuo savo ligos, bet vartoja ne visada. Grįžo į namus vakare, apie 20.00 val. Grįžęs į namus pasigedo savo pinigų – 70 eurų. Tarp jo ir jo mamos kilo konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo. Jis mamą kaltino paėmus jo pinigus. Konflikto aplinkybių tiksliai neprisimena dėl savo neblaivaus stovio ir tada nebuvo pavartojęs privalomų vaistų, kurie jį apramina, nuteikia ramiai. Konflikto metu galėjo pavartoti fizinį smurtą savo mamos V. P. atžvilgiu, t. y. suduoti jai, bet kiek kartų ir į kurias kūno vietas, neprisimena. Galėjo būti įtarime nurodytas skaičius ir vietos. Patikslina, kad tuo metu jo mama V. P. taip pat buvo išgėrusi, o kai išgeria, tai būna pikta, kabinėjasi, pradėjo jį užgaulioti. Po konflikto mama išbėgo į kiemą, iškvietė policiją, o jis atsigulė miegoti. Prisimena, kad pinigai, kuriuos kaltino paėmus savo mamą, kažkaip atsirado ar striukėje, ar kelnių kišenėje, dabar neprisimena. Taip pat negali pasakyti, ar pinigai atsirado jau atvykus policijai, ar juos rado dar prieš tai. Jam miegant atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Gailisi už tai kas įvyko. Nenorėjo nuskriausti mamos. Grįžęs iš areštinės atsiprašė mamos, jie susitaikė. Prašo šį ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 61–62, 74, 75).

Be kaltinamojo M. P. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. P. yra vyriausias iš jos trijų vaikų, gimęs pirmoje santuokoje. Be jo turi dvi jaunesnes dukras. Jis gyvena su ja bute (duomenys neskelbtini). Dukra grįžta tik retkarčiais, kai susipyksta su draugu. M. serga paranoidine šizofrenija gal apie 6 metus. Tiksliai pasakyti negali, nes gydėsi ligoninėje dar ir Vokietijoje, kai buvo išvykęs. Šia liga M. susirgo dar atlikdamas bausmę kalėjime, dėl kokių priežasčių nežino. Tai ne paveldimumas, nes niekas jų giminėje šia liga nesirgo. M. visumoje nėra konfliktiškas, nepuola muštis, nėra agresyvus. Jis vartoja alkoholį. Jeigu geria tik alų, tai yra normalus, jokių problemų su juo neturi. Su sūnumi kartu ji niekada nevartoja alkoholio. Dėl atvejo, kada M. buvo sulaikytas 2021 m. balandžio 3 d., apie 20,00 val., tai tą dieną pas ją buvo atvažiavęs jos draugas, dukters tėvas, su kuriuo palaiko draugiškus santykius po skyrybų iki šiol. Kartu išgėrė degtinės ir jis išvažiavo, o ji nuėjo į savo kambarį. Sūnus M. tuo metu buvo savo kambaryje, gėrė alų. Alų sumaišė su degtine, dėl to labai apgirto. Be to, žinant jo ligą, jis vėliau pasakojo, kad to įvykio pats neatsimena. Jis atėjo į jos kambarį ir pradėjo kaltinti, kad ji pavogė jo pinigus – 70 eurų. Kadangi ji nebuvo ėmusi jokių sūnaus pinigų (jis užsidirba privačiai dirbdamas), ji paneigė juos ėmusi. Tačiau M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas įsitikinęs, kad visgi ji paėmė jo pinigus, kuriuos, beje, jis pats vėliau rado treningo kišenėje, supykęs ją puolė. Sūnus trenkė su ranka į dešinę akį ir ne mažiau dviejų kartų ranka trenkė jai į kairį šoną. Kadangi M. nenurimo, tai ji išbėgo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Prašė, kad M. išvežtų. Nuo smūgio į akį pasidarė mėlynė ir labai skaudėjo šoną, tačiau į teismo med. ekspertus ji nesikreipė, nors jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nesikreipė į teismo medikus dėl to, kad nusprendė M. atleisti. Po sulaikymo grįžęs namo sūnus labai nejaukiai jautėsi, jos atsiprašė ir iki šiol elgiasi gerai, jokių pretenzijų jam neturi. Ji jį supranta, kad neradęs savo paslėptų pinigų supyko, bet aišku, kad nepateisina tokio jo elgesio jos atžvilgiu. Jei M. negertų, tai nieko panašaus nebūtų įvykę, nes nuo ligos vartoja vaistus. Jau du metai kiekvieną dieną jis geria alų, o kartais ir kažką stipresnio sumaišydamas su alumi. Šį kartą dar nori sūnui M. atleisti, nes jis labai taikosi prie jos, klauso, stengiasi, eina padirbti, duoda pinigų, padeda buityje (b. l. 10).

Iš 2021 m. balandžio 3 d. informacijos apie įvykį pagal PRIR duomenis užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 3 d. 20:09 val. V. P. skambino į BPC pranešdama, kad sūnus, būdamas neblaivus, trenkė jai rankomis (b. l. 6).

Iš 2021 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. balandžio 3 d. buvo gautas Kauno apskities. VPK PR 2-os kuopos 1-o būrio vyr. patrulės G. Č. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2021 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) m., pradėjo kaltinti savo mamą V. P., gimusią (duomenys neskelbtini) m., pinigų vagyste, o vėliau rankomis, delnais, kumščiais mušė į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. M. P. uždarytas į Kauno apskrities VPK areštinę. Su V. P. procesiniai veiksmai neatlikti, nes moteriai nustatytas 1,64 promilių girtumo laipsnis. Pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 7).

Iš 2021 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta aprašyta. Iš įvykio vietos nieko nepaimta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, pridedamos (b. l. 14–15, 17–20).

Iš 2021 m. balandžio 3 d. Kauno apskrities VPK Kauno patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės G. Č. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad pareigūnės, atvykusios į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nukentėjusioji - V. P., įtariamasis - M. P., akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,88 promilių girtumas. V. P. paaiškino, kad jos sūnus M. P. 202 m. balandžio 3 d., apie 20.00 val. pradėjo ją kaltinti, kad pavogė iš jo 70 eurų ir neatiduoda pavogtų pinigų, po to supykęs pradėjo rankomis, delnais, kumščiais mušti ją į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Paklausus, kiek kartų ir į konkrečiai kurias kūno vietas jai sudavė sūnus, V. P. tiksliai nenurodė, pasakydama, kad „trenkė visur ir į visas vietas daug kartų, tempė už plaukų“. V. P. nurodė, kad GMP atsisako, sužalojimai nėra tokie rimti, pavojus gyvybei negrėsė. V. P. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas. M. P. atlikus asmens dalinę apžiūrą, jo striukės vidinėje kišenėje rasti 70 eurų, dėl kurių buvo kilęs konfliktas (b. l. 22–25).

Iš 2021 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad išreikalautas garso įrašas iš BPC, kuriame užfiksuota, kad naudojant nuskaitymo programą ,,VLC media player“ atidaromas garso įrašas „2021_04_03_20-07-38_37061955278.mp3“, atsiųstas į el. paštą (duomenys neskelbtini)@policija.lt. Girdimas telefono kvietimo signalas, fone girdisi moters verksmas, kūkčiojimas. Moteris, prisistačiusi V. P., bendrojo pagalbos centro operatorei nurodo, kad (duomenys neskelbtini), sūnus mušasi. Operatorei paklausus „kur trenkė jum?“, atsako: „visur trenkė, kur norit“. Operatorei paklausus: „aha..su rankomis, taip?“. Moteris atsako: „jo“ (b. l. 32–33, 35).

Liudytoja G. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 3 d. ji dirbo radijo šaukiniu „1726“ kartu su kolega vyr. patruliu E. J.. Apie 20.10 val. iš Kauno apskrities budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos sūnus, būdamas neblaivus, trenkė rankomis, pranešėja laukia lauke. Atvykus nurodytu adresu, prie namo juos pasitiko moteris, prisistačiusi V. P., kuri nurodė savo asmeninius ir kontaktinius duomenis. Matėsi, kad moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, vėliau alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0043 moteriai nustatė 1,64 promiles alkoholio. V. P. paaiškino, kad tą pačią dieną apie 20.00 val. bute (duomenys neskelbtini) jos sūnus M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., pradėjo kaltinti, kad pavogė jo pinigus 70 eurų sumoje. V. P., būdama lauke, pasakojo, kad sūnus M. P., supykęs pradėjo ją mušti rankomis, delnais, kumščiais į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kiek kartų ir į konkrečiai kurias kūno vietas sudavė sūnus, V. P. tiksliai nenurodė, pasakydama, kad „trenkė visur ir į visas vietas daug kartų, tempė už plaukų“. Paklausus, ar V. P. reikia medikų pagalbos, ši medikų pagalbos atsisakė, nurodydama, kad padaryti sužalojimai nerimti. Jiems bendraujant su V. P., tuo metu į namus grįžo V. P. dukra R. P., kuri teigė įvykio aplinkybių nežinanti, nes buvo išvykusi. M. P. pats išėjo į lauką, kai jie kalbėjosi su V. P.. Jam taip pat alkotesteriu nustatytas 1,88 promilių girtumas. Jos kolegai E. J. atlikus M. P. dalinę apžiūrą, asmens striukės vidinėje kišenėje buvo rasti 70 eurų, dėl kurių ir prasidėjo konfliktas. Dėl girtumo M. P. nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK budėtojų dalį. Įvykio vietoje filmuota Body kamera Nr. B0F1EC6097AC (b. l. 37).

Iš A. D. Nr. 7510 duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 3 d., 20:50:58 patikrinus M. P. girtumą, jam nustatytas 1,88 promilių girtumas (b. l. 40).

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Tiek paties kaltinamojo M. P. parodymais, tiek ir nukentėjusiosios V. P. parodymais, liudytojos – policijos pareigūnės G. Č., atvykusios į įvykio vietą iš karto po įvykio bei tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis M. P. 2021 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – motina V. P. – metu prieš ją smurtavo, tyčia vieną kartą ranka sudavė V. P. į dešinę akį ir ne mažiau dviejų kartų ranka sudavė į kairį šoną, kas V. P. sukėlė fizinį skausmą.

Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad konflikto metu prieš savo motiną minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, pripažino ir pats kaltinamasis M. P.. Nors įvykio dieną į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą atvykę pareigūnai užfiksavo smurto artimoje aplinkoje faktą, kurio metu moteris buvo neblaivi, tačiau aplinka, kurioje buvo nukentėjusioji tvarkinga, moteris iš karto kreipėsi į BPC telefonu, pranešė apie įvykį, pareigūnams išsamiai nurodė jo aplinkybes, ginčo priežastį. Tikslinant aplinkybes ir apžiūrint nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį jo striukės kišenėje rasti pinigai, dėl kurių buvo kilęs konfliktas. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl jo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas.

Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, buvo kaltinamojo M. P. neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas – tyčia ranka sudavė V. P. į dešinę akį ir ne mažiau dviejų kartų ranka sudavė į kairį šoną, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių duomenų visuma patvirtina, jog M. P. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai. M. P. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi nukentėjusioji V. P. yra kaltinamojo M. P. motina, jie kartu gyvena, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. P. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas Lietuvos Respublikoje, teistumas neišnykęs, teistas užsienio valstybėse (b. l. 80–88, 89–96, 97–99), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 100–108), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis, M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gydytas šio sektoriaus stacionare (b. l. 110, 111, 112, 113). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 115). Kaltinamasis nedirbantis, neregistruotas SODROS duomenų bazėje (b. l. 159).

2021 m. balandžio 23 d. Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2021 konstatuota, kad M. P. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 118). 2021 m. birželio 5 d. – birželio 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2021 konstatuota, kad M. P. įtariamą nusikalstamą veiką įvykdė paprasto pasigėrimo metu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali ir šiuo metu. Pagal savo būseną M. P. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (b. l. 148–156).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos terminu ir skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 161–162).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam M. P. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams, tačiau kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra. Prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai: visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), taip pat per 7 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų nemokamų darbų;

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, taip pat į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, manytina, jog kaltinamasis nėra padaręs pakankamų išvadų dėl ankstesnių įvykių, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. P. (b. l. 65–66), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė bei su ja skirtas įpareigojimas panaikintini ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis M. P. laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 3 d. 21.30 val. (b. l. 43) iki 2021 m. balandžio 4 d. 18.08 val. (b. l. 49), tai yra dvi paras, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaičiuojamas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra vienas kompaktinis diskas su BPC garso įrašu voke (b. l. 35), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- per 7 (septynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. P. skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- per 7 (septynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 15 (penkiolika) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 3 d. 20.30 val. iki 2021 m. balandžio 4 d. 18.08 val. (2 dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. P., M. P. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – kardomąją priemonę bei su ja skirtą įpareigojimą panaikinti.

Vieną kompaktinį diską su BPC garso įrašu voke (b. l. 35), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam M. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.