- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-16
- Bylos Nr.
- 1-480-387/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00417-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kaltinamasis
- L. O.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.3Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Audingai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorams Tomui Uldukiui bei K. Saidytei -Matijošienei, gynėjams advokatams J.T.Litvinskienei bei J.Puškoriui, nukentėjusiajai R. V., vertėjai N.Reut viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, netekėjusi, nedirbanti, pradinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)., gyv. vietą deklaravusi - (duomenys neskelbtini), teista:
1998-04-30 Vilniaus m. 2-ojo apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimas 6 mėn. Remiantis LR BK 47' str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.1999-11-18 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 45 str. 2 d. 4 p., 45 str. 6 d. 1 p. laisvės atėmimas 3 mėn. su 1/6 turto konfiskavimu. Remiantis LR BK 43 str. prijungti neatliktą bausmę pagal 1998-04-30 nuosprendį, galutinė bausmė 7 mėn. laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu;
O. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, netekėjusi, nedirbanti, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)., gyv. vietą deklaravusi - Rastinėnų k., (duomenys neskelbtini)., neteista,
kaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. O. ir O. B. buvo kaltinamos tuo, jog veikdamos bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, t. y. 2010-03-19, apie 13.00.val., veikdamos kartu, turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamos parduotuvėje „Humana", esančioje Laisvės pr. 31, Vilniuje, O. B. priėjus prie nukentėjusiosios R. V. iš kairės pusės, o L. O. būnant jai iš dešinės pusės ir įkišus ranką į nukentėjusiosios R. V. ant peties kabojusią rankinę bei iš jos ištraukus pilkos spalvos užrašų knygelę, 15 Lt vertės, kurioje buvo įdėta dvidešimties litų kupiūra, ir ją padavus O. B., abi iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu viešoje vietoje iš nukentėjusiosios R. V. rankinės pagrobė svetimą - nukentėjusiajai R. V. priklausantį bendros 35 Lt vertės turtą.
Kaltinamoji L. O. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010-03-19, apie 13.00 val., Karoliniškių mikrorajone, parduotuvėje „Humana", esančioje Laisvės pr. 31, Vilniuje, ji susitiko su savo pažįstama O. B.. Prieš tai jos jau buvo susitikusios parduotuvėje „Maxima“. Joms kalbat parduotuvėje „Humana", ji O. B. paprašė, kad ši ją pavežtų iki artimiausios stotelės. Šiai sutikus, abi dar pabuvo parduotuvėje „Humana", pažiūrėjo drabužius ir išėjo iš parduotuvės, kadangi joje buvo labai daug žmonių. Išėjusios iš parduotuvės, abi parūkė ir nuėjo link O. B. automobilio, kuriame laukė pastarosios sugyventinis su vaiku. Joms priėjus prie automobilio, prie jų priėjo trys vyrai, kurie parodė policijos tarnybinius pažymėjimus ir pasakė, kad ji ir O. B. atsisėstų į jų automobilį. Ji su O. B. nesipriešino, nuėjo ir atsisėdo į jų automobilį. Jas atvežė į Vilniaus apskrities VPK, o vėliau patys pareigūnai jas atvežė į 5 PK, kur padarė jos kartą, tačiau pas ją nieko nerado. Būdama parduotuvėje „Humana" ji nevogė iš moters pilkos spalvos užrašų knygelės ir jos neperdavė O. B.. Ji į parduotuvę buvo atėjusi ne kažką pavogti, o nusipirkti drabužių. Nežino, kaip pas jos pažįstamą O. B. rankinėje atsirado pagrobta pilkos spalvos užrašų knygutė ir pinigai.
Kaltinamoji O. B. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir davė analogiškus parodymus kaip ir L. O.. Kartu ji nurodė, jog, darant jos kratą, rankinėje surado pilkos spalvos užrašų knygutę. Iš kur ši knygutė atsirado jos rankinėje, ji nežino. Jai važiuojant iš namų į parduotuvę jokios užrašų knygutės jos rankinėje nebuvo. Joms su L. O. būnant parduotuvėje „Humana" L. O. jai nieko nedavė. Iš kur minėta užrašų knygutė atsirado jos rankinėje, ji nežino. Įtaria, kad užrašų knygutę į jos rankinę galėjo įkišti patys policijos pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė, jog kai kurie šioje byloje surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, kai kurie duomenys, nors ir pripažintini įrodymais, tačiau jų nepakanka išvadai, kad padarant nusikalstamą veiką dalyvavo kaltinamosios.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai L. O. bei O. B. kaltę grindė nukentėjusiosios R. V., liudytojų V. Z., T. A. parodymais, O. B. asmens kratos protokolu (b.l. 56) bei daiktų apžiūros protokolu (b.l. 9-12).
Teismas pateikia nukentėjusiosios ir dviejų liudytojų – policijos darbuotojų detalius parodymus.
Nukentėjusioji R. V. teisme parodė, kad 2010-03-19, apie 12.00 val., ji per pietų pertrauką atėjo į parduotuvę „Humana", Laisvės pr. 31, Vilniuje. Parduotuvėje apžiūrinėjo prekes, žmonių buvo daug, tačiau jokių įtartinų asmenų ji nepastebėjo, čigonų taip pat nematė, tik girdėjo, kaip parduotuvės vedėja garsiai pasakė, kad žmonės būtų atsargesni, nes parduotuvėje yra čigonės. Ji tada iškart pažiūrėjo į savo rankinę, ar yra piniginė su pinigais. Piniginė su pinigais buvo. Vėliau jai paskambino policijos pareigūnas ir klausinėjo ar ji neapvogta. Apsižiūrėjusi pastebėjo, jog nėra pilkos spalvos užrašų knygutės, kurioje buvo 20 litų. Ji asmeniškai parduotuvėje nematė šalia jos įtartinų asmenų, taip pat nematė, kad kas nors iš jos rankinės ištrauktų užrašų knygelę. Atvažiavus į policijos komisariatą, jai grąžino pilkos spalvos jai priklausančią užrašų knygelę. Civilinio ieškinio nereiškia, žala nepadaryta, pretenzijų niekam neturi.
Liudytojas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus Operatyvaus reagavimo poskyrio vyriausiasis patrulis, V. Z. parodė, kad 2010-03-19, apie 13.00 val., jis, patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu T. A. Karoliniškių mikrorajone, užėjo į parduotuvę „Humana", esančią Laisvės pr. 31, Vilniuje. Užėję į minėtą parduotuvę, policijos pareigūnai pamatė jiems iš matymo pažįstamas dvi čigones, t.y., L. O. ir O. B.. Parduotuvėje jos priėjo prie moters, vilkėjusios juodos spalvos paltą, kuriai ant pečio kabojo tamsios spalvos rankinė. L. O. priėjo prie minėtos moters iš dešinės pusės, o O. B. iš kairės pusės. Tada L. O. įkišo dešinę ranką į minėtos moters rankinę ir ištraukė pilkos spalvos daiktą ir ta pačia ranka šį daiktą perdavė O. B., po ko abi greitu žingsniu išėjo iš parduotuvės. T. A. liko parduotuvėje apklausti nukentėjusiosios, o jis išėjo iš parduotuvės „Humana" ir nuėjo link parduotuvės „IKI", kur tuo metu nuėjo O. B. ir L. O.. Jam einant, paskambino T. A. ir pranešė, kad buvo įvykdyta kišenvagystė. Tada jis priėjo prie O. B. ir L. O., prisistatė, parodė tarnybinė pažymėjimą bei pasakė, jog jos yra įtariamos vagyste. Tada paskambino ir iškvietė policijos tarnybinį automobilį. Atvažiavus policijos tarnybiniam automobiliui O. B. ir L. O. buvo pristatytos į Penktąjį policijos komisariatą.
Liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus Operatyvaus reagavimo poskyrio vyriausiasis patrulis T. A. patvirtino liudytojo V. Z. duotus parodymus apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Papildomai nurodė, kad V. Z. išėjus iš parduotuvės paskui kaltinamąsias, jis liko parduotuvėje apklausti nukentėjusios moters, tačiau nukentėjusioji netrukus išėjo iš parduotuvės ir jis nespėjo prie jos prieiti. Bandė ją pasivyti, tačiau jam išėjus iš parduotuvės aplinkui buvo daug žmonių, todėl jis nepastebėjo, link kur nuėjo nukentėjusioji. Netrukus prie laiptų prie jo priėjo moteris, kuri jo paklausė, ar jis ieško moters, kuri buvo apsirengusi ilgą juodos spalvos paltą. Jis pasakė, kad ieško būtent šios moters. Minėta moteris jokių savo duomenų nenurodė, tik davė jam du nukentėjusiosios telefono numerius, vienu kurių jis prisiskambino nukentėjusiajai. Jam pasiteiravus, ar ši neseniai buvo parduotuvėje „Humana", ji atsakė teigiamai. Jis tada paklausė, ar iš jos rankinės nedingo jokie daiktai ir moteris pasakė, kad dingo pilkos spalvos užrašų knygutė. Tuomet jis paskambino V. Z. ir pasakė, kad šis sulaikytų L. O. ir O. B..
Šių trijų asmenų parodymai leidžia teigti, kad nukentėjusioji R. V. tikrai prarado savo užrašų knygelę bei joje buvusius 20 Lt. Knygelė buvo rankinėje. Policijos pareigūnų parodymais teismas galėtų remtis darant išvadą, jog pilkos spalvos užrašų knygelė iš R. V. rankinės pagrobė bendrai veikdamos kaltinamosios L. O. ir O. B., tačiau vien jų parodymų nepakanka.
Teismas konstatuoja, jog kišenvagystė yra specifinis nusikaltimas į ką atsižvelgtina vertinant surinktus duomenis, pagrindžiančius šio nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, jog nukentėjusioji nepastebėjo buvusi apvogta. Policijos darbuotojų parodymais nustatyta, jog padaugėjus kišenvagystės atvejų parduotuvę „Humana", Laisvės pr. 31, Vilniuje buvo nutarta stebėti specialiai. Nežiūrint į tai, kad policijos pareigūnai - liudytojai šio proceso metu specializuojasi tokių nusikalstamų veikų tyrime, konstatuotina jog policijos darbuotojams pastebėjus kišenvagystės faktą tolimesni veiksmai buvo atlikti nekvalifikuotai, kas užkertą kelią teismui BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti policijos darbuotojų parodymus. Policijos darbuotojai nėra atsitiktiniai įvykio liudininkai, jie profesiškai yra suinteresuoti išaiškinti kišenvagystes darančius asmenis, todėl remtis vien jų parodymais teismas negali. BPK tokios nuostatos nėra, tačiau tokią išvadą teismas daro remdamasis bendraisiais įrodinėjimą reglamentuojančiais normų principais. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ne tik ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, bet ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Pažymėtina, jog šioje byloje išskirtinai remiamasi duomenimis, kuriuos surinko valstybės pareigūnai arba pareigūnų parodymais. Kaip jau buvo minėta pašalinių ir visiškai nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymų šioje byloje nėra, todėl tik įrodymų viseto įvertinimas įgalintų padaryti teisingą išvadą apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pareigūnams galioja principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“ , todėl visos atliekamos procedūros turi nepriekaištingai atitikti įstatymų reikalavimus.
Kaltinamajame akte nurodoma, jog 2010-03-19 O. B. asmens kratos protokolu nustatyta, kad pas O. B. rankinėje buvo rasta pilkos spalvos užrašų knygutė. Apžiūrėjus minėtą knygutę bei joje buvusius pinigus – 20 Lt, pagrobtas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajai (b. l. 9-12 56).
Nenustačius BPK pažeidimų, asmens kratos bei daiktų apžiūros protokolų duomenys galėtų būti vertinami ir atitinkamai sprendžiamas jų pripažinimo įrodymais klausimas, tačiau šioje byloje teismas konstatuoja, jog šiais duomenimis remtis negalima.
Kratos bei asmens kratos darymo tvarką bei pagrindus reglamentuoja atitinkamai BPK 145 bei 146 str. str. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau ir šiuo atveju reikalingas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos teisėtumo. Asmens krata gali būti daroma ir nepriėmus atskiros nutarties, tačiau tik esant dviem pagrindams : asmenį sulaikant ar suimant bei kai darant poėmį ar kratą patalpoje ar kitoje vietoje šiose vietose esantis asmuo slepia prie savęs dokumentus ar daiktus.
O. B. krata buvo įforminta „Asmens kratos protokolu“ (b.l. 56). Nors šiame protokole nurodoma, jog „prieš pradėdamas asmens kratą, pareigūnas paskelbė 2010 03 19 nutartį (nutarimą) padaryti asmens kratą“ tokio dokumento byloje nėra. Byloje nėra ir dokumento, liudijančio apie O. B. sulaikymą, todėl konstatuotina, jog O. B. asmens krata buvo atlikta pažeidžiant aukščiau paminėtų BPK normų reikalavimus ir pripažintina neteisėta. Šiuo ikiteisminio tyrimo veiksmo metu gautais duomenimis teismas negali remtis.
2010 03 22 apžiūros protokolu (b.l. 9-12) buvo apžiūrėta pilkos spalvos užrašų knygutė bei 20 Lt. kupiūra. Pažymėtina, jog šie daiktai apžiūrėti paviršutiniškai, tuo pažeidžiant BPK 207 str.2d. reikalavimus. Neradus jokių individualių požymių, patvirtinančių, jog šie daiktai gali priklausyti nukentėjusiajai R. V., neatlikus jų atpažinimo – šie daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajai kaip jos (b.l.13). Dar daugiau, šių daiktų apžiūros protokole nėra jokios nuorodos kada ir kokį ikiteisminio tyrimo veiksmą atliekant jie paimti. Darytina prielaida, jog daiktai paimti O. B. asmens kratos metu. Teismas jau konstatavo, jog O. B. asmens krata atlikta neteisėtai, tačiau kita vertus apie 20 Lt. kupiūros suradimą ir paėmimą aptartame asmens kratos protokole net nebuvo nurodyta. Esant šioms aplinkybėms nei asmens kratos protokole nei apžiūros protokole fiksuotais duomenimis teismas negali remtis nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šių pažeidimų ir trūkumų nebeįmanoma ištaisyti. Pareigūnų, atlikusių šiuos veiksmus, apklausos galėtų atsakyti į klausimą kodėl tokie pažeidimai padaryti, tačiau tai neįgalintų teismą padaryti kitokius vertinimus, nes visos procedūros turi būti atliekamos tiksliai laikantis įstatymų reikalavimų.
Šioje baudžiamojoje byloje liudytojais buvo apklausti dar du policijos darbuotojai J. R., A. K. bei pil. J. A.. Šie liudytojai patvirtino tik patį kaltinamųjų pristatymo į policiją faktą, todėl plačiau jų parodymai neanalizuojami ir nevertinami. Pažymėtina tik tai, kad kaltinamosios nuo pat pradžios ir šiems liudytojams aiškino, jog nieko nepadarė, jokių svetimų daiktų nepagrobė.
Liudytojų - policijos darbuotojų V. Z. ir T. A. parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais duomenimis gautais atliekant BPK numatytus veiksmus, todėl jų nepakanka konstatuojant, jog buvo padaryta nusikalstama veika . Kylančios abejonės, nesant galimybių jų pašalinti, vertintinos kaltinamųjų naudai. Pripažintina, jog neįrodyta, kad kaltinamosios L. O. ir O. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl jos išteisintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 297, 298, 301str.str., 302str. 5d. 2p., 305 str.3d., 307 str. 4 bei 7d.d., 308 str. 310 str., teismas,
nusprendė:
L. O. , kaltintą pagal BK 178 str.2d. išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
O. B., kaltintą pagal BK 178 str.2d. išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.