Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-565-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-16
Bylos Nr.
2-565-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
G. L.
Trečiasis asmuo
Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro
Advokatai
Rūta Martinaitytė
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-565-324/2009;Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1; 116.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2009 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei ir Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Martinaitytei, atsakovui G. L., atsakovo atstovui Gintarui Žičkui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ ieškinį atsakovui G. L., trečiajam asmeniui Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei Nijolei Liubamirskienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Alytaus m. 1-ajame notarų biure (registro Nr. 10617), taikyti restituciją. Kadangi atsakovas įsigytą turtą pagerino, o ieškovui jį atsiimti netikslinga ( bankrutavusi įmonė nebus pajėgi sumokėti pagerinimo vertę), prašo priteisti iš atsakovo jam perduoto turto vertės (1050000 Lt) ir jo sumokėtos kainos (371051 Lt) skirtumą – 678949 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia CK 6.66 straipsniu. Nurodo, jog poilsiavietės komplekso su žemės sklypu ir kilnojamuoju turtu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Komplekso pardavimo kaina buvo beveik tris kartus mažesnė, nei tikroji jo vertė. Pagal 2002 m. spalio 2 d. komplekso vertės nustatymo ataskaitą jo vertė buvo 1050000 Lt. 2005 m. spalio 18 d. sudarytame numatomų parduoti objektų sąraše nurodyta, kad komplekso balansinė vertė – 927451,66 Lt. Kompleksas atsakovui parduotas už 371051 Lt. Kompleksas buvo įkeistas AB SEB Vilniaus bankui ir už jo pardavimą gauti pinigai buvo skirti šio banko suteiktam kreditui grąžinti. Nėra įrodymų, jog, nesudarius ginčijamo sandorio, kredito nebuvo įmanoma grąžinti. Pardavus kompleksą už realią jo kainą, būtų patenkintas ne tik SEB Vilniaus banko, bet ir dalis kitų kreditorių reikalavimų. Komplekso pardavimas nebuvo būtinas sandoris. Skolininko nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu įrodo aplinkybė, kad kompleksas buvo parduotas už keliskart mažesnę kainą nei reali jo vertė. Bendrovei buvo žinoma, kad komplekso balansinė vertė yra 927451,66 Lt. Turto vertinimą, kurio metu paaiškėjo, kad vidutinė rinkos vertė yra 1050000 Lt, užsakė bendrovė. Ji turėjo didelių įsipareigojimų AB bankui „Snoras“, AB SEB Vilniaus bankui, UAB „Litesko“, kurių reikalavimams užtikrinti buvo įkeista daug bendrovės turto. Nepaisant to, kompleksas buvo parduotas labai pigiai po tiesioginių bendrovės ir atsakovo derybų. Įvyko tik vienos derybos, kitiems asmenims komplekso nebuvo siūloma pirkti. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo žinoti apie kitų BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių buvimą ir suvokti, kad, įsigyjant turtą už mažesnę kainą, bus pažeisti BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių interesai, todėl jis negali būti pripažintas sąžiningu. Aplinkybę, jog atsakovas žinojo, kad turtą perka žymiai mažesne kaina nei reali jo rinkos vertė, grindžia 2005 m. lapkričio 16 d. turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta turto rinkos vertė yra 520000 Lt. Mano, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškinio pateikimo metu galiojo 2008 m. liepos 1 d. redakcijos Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. UAB „Baklis“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas 2007 m. spalio 22 d., todėl ieškinio senaties terminas sueina anksčiausiai 2008 m. spalio 22 d. ( tik nuo UAB „Baklis“ paskyrimo bankroto administratoriumi momento galėjo būti gauti dokumentai apie šio sandorio sudarymą). Pirminis ieškinys teismui buvo išsiųstas 2008 m. spalio 17 d.

Atsikirtimus į ieškinį su juo nesutinkantis atsakovas motyvuoja tuo, kad ieškinys pareikštas suėjus senaties terminui. Sutrumpintas vienerių metų terminas Pauliano ieškiniams pareikšti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įmonių bankroto įstatymo 2006 m. balandžio 20 d. redakcijos 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, jog laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2007 m. rugsėjo 3 d., todėl laikytina, kad tą dieną bankroto administratorius sužinojo apie ginčijamą sandorį. Senaties terminas 2005 m. lapkričio 23 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutarčiai nuginčyti suėjo 2008 m. rugsėjo 3 d. Ieškinys pareikštas 2008 m. spalio 14 d. Atsakovas ir atstovas paaiškino, jog atsakovas turtą įsigijo už realią kainą, kuri nebuvo mažesnė už tuo metu buvusią komplekso rinkos vertę. Pagal UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. AJO-51116, visų komplekso pastatų ir kiemo statinių rinkos vertė 2005 m. lapkričio 16 d. buvo 520000 Lt, likvidacinė vertė – 364000 Lt. Prieš pat sandorio sudarymą atliktas perleisto komplekso įvertinimas daug tiksliau ir objektyviau atspindi šio turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu, nei 2002 m. spalio 2 d. UAB „Geomatas“ atliktas šio turto įvertinimas. Kredito įstaiga AB SEB Vilniaus bankas 2005 m. lapkričio 16 d. UAB „Lituka“ ir Ko parengtos turto vertės nustatymo ataskaitos pagrindu atsakovui suteikė kreditą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, jog visų kompleksą sudarančių pastatų ir statinių vidutinė rinkos vertė yra 331680 Lt. Vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2005 m. lapkričio 10 d., todėl teigia, jog registre esantys duomenys pakankamai objektyviai atspindi sandorio sudarymo metu buvusią komplekso rinkos kainą. Atsakovas kompleksą įsigijo už didesnę kainą – 371051 Lt. Įstatymuose balansinė apskaitomo ilgalaikio turto vertė nėra siejama su rinkos verte, todėl ji neturėtų būti vertinama kaip įrodymas, parodantis šio turto rinkos kainą, buvusią sandorio sudarymo metu. Ieškovas nepateikė atsakovo sąžiningumą paneigiančių įrodymų, todėl jis laikytinas sąžininga sandorio šalimi. Sudarius sandorį, AB „Alytaus tekstilė“ kreditorių teisės nebuvo pažeistos, nes kompleksas buvo parduotas už didesnę kainą, nei Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė, ir už nežymiai mažesnę kainą, nei turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko nustatyta komplekso rinkos vertė. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstas ieškovo teiginys apie skolininko nesąžiningumą. 2005 m. AB „Alytaus tekstilė“ ataskaita- prospektas įrodo, jog bendrovei trūko apyvartinių lėšų, todėl bendrovė siekė parduoti įmonės gamybinėje veikloje nereikalingą nekilnojamąjį turtą ir gauti iš jo papildomų lėšų. Komplekso pardavimas vyko viešai ir skaidriai, apie jį buvo skelbta didžiausiame šalies dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei Alytaus rajono laikraštyje „Alytaus naujienos“. Skelbimuose buvo nurodyta pradinė derybų kaina (350000 Lt) bei kitos pasiūlymo sąlygos. Visi suinteresuotieji asmenys galėjo kreiptis ir dalyvauti tiesioginėse derybose. Įvyko tik vienos derybos pagal atsakovo 2005 m. spalio 7 d. prašymą, negavus daugiau paraiškų. Tai įrodo, kad kompleksas nebuvo parduodamas už žymiai mažesnę nei rinkos kaina, kadangi tokiu atveju daug asmenų būtų buvę suinteresuoti jį įsigyti už itin mažą kainą ir bendrovė būtų gavusi kur kas daugiau paraiškų dalyvauti tiesioginėse derybose. Atsakovas sutinka, kad AB „Alytaus tekstilė“ neturėjo teisinės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie jį žino. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Sandorio sudarymui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai (turto nuosavybės dokumentai, juridinio asmens sprendimas sandorio sudarymui), juridinis asmuo buvo tinkamai atstovaujamas, šalys sutartyje numatytus įsipareigojimus pilnai įvykdė, už nupirktą turtą sumokėta. Parduodamam turtui areštas nebuvo uždėtas, apribojimų disponuoti turtu, išskyrus hipoteką, nebuvo. Hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl įkeisto turto pardavimo buvo gautas. Sandoris sudarytas nepažeidžiant juridinio asmens valdymo organų kompetencijos, numatytos jo steigimo dokumentuose, neprieštarauja juridinio asmens tikslams ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Parduodamo turto pardavimo kaina (371051 Lt) buvo nustatyta 2005 m. spalio 18 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu Nr. 2. Nepagrįstai remiamasi 2002 m. spalio 2 d. vertės nustatymo ataskaita. VĮ Registrų centro 2005 m. lapkričio 16 d. pažymoje Nr.44-933656 nurodyta komplekso vidutinė rinkos vertė yra 331680 Lt. Šalys sandorį sudarė laisva valia, bendru susitarimu, aptardamos visas sąlygas, tame tarpe ir kainą, kuri yra artima vidutinei rinkos kainai. Sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, nes buvo sudaromas gavus kreditoriaus (banko) sutikimą. Kitų kreditorių reikalavimai buvo užtikrinti kitomis priemonėmis, todėl jų interesai šiuo sandoriu taip pat negalėjo būti pažeisti. Pirkėjas veikė sąžiningai, jis žinojo sandorio sudarymo aplinkybes, susipažino su visais reikalingais dokumentais, žinojo kreditoriaus (banko) poziciją dėl sudaromo sandorio, savo prievoles pilnai įvykdė. Prašo taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Teismas sprendžia, kad ieškovas nėra praleidęs vienerių metų termino pažeistai teisei ginti ieškinyje nurodomu pagrindu ( CK 6.66 str. 3 d.). Pagal ieškinio pateikimo metu galiojusios Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies redakcijos 8 punktą administratoriaus sužinojimo apie sandorius data laikytina dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo diena. UAB „Baklis“ ieškovo įmonę administruoja nuo 2007 m. spalio 22 d. ( t. 1 b.l. 122). Ieškinys pareikštas 2008 m. spalio 20 d.

Pauliano ieškiniu įstatymų leidėjas įtvirtino teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Pauliano ieškinio institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; actio pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir interesus; sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas neprivalėjo jo sudaryti; atlygintinio sandorio atveju turi būti nustatytas skolininko ir trečiojo asmens ( nagrinėjamu atveju – atsakovo) nesąžiningumas. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) kreditorius ieškinį dėl pažeidžiančio jo teises arba interesus skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

AB „Alytaus tekstilė“ neprivalėjo sudaryti ieškinyje nurodyto sandorio.

Įsiteisėjusia 2007 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje nr. B2-164-555/2009 pagal V. K., UAB „Marijampolės gelžbetonis“ ir kitų kreditorių ieškinius atsakovui AB “Alytaus tekstilė” dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad pagal 2007 m. liepos 31 d. įmonės balansą AB „Alytaus tekstilė“ finansiniai įsipareigojimai sudarė 41.779.790 Lt, iš jų pradelsti - 38.957.739 Lt, o turto balansinė vertė buvo 67.824.964 Lt. Tai sudarė pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą pagal Įmonių bankroto įstatymą. Iš 2006 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog 2005 metais AB „Alytaus tekstilė“ turėjo 87432000 Lt vertės turtą, finansiniai įsipareigojimai sudarė 49294000 Lt ( bankroto bylos t. 2 b.l. 79,83). Iš administratoriaus pažymėjimo t. 1 b.l. 169 matyti, kad pradelstos ieškovo įmonės skolos 2005 m. lapkričio 23 d. sudarė 38896636,63 Lt. Liudytojas A. J., 2004-2006 metų laikotarpiu buvęs ieškovo įmonės administracijos direktoriumi, parodė, kad AB „Alytaus tekstilė“ turtas niekada nebuvo indeksuotas, jo balansinė vertė buvo didelė. Taigi, nors 2005 metais įmonės skolos pagal balansinius duomenis neviršijo pusės jos turto vertės, realus įmonės turto vertės ir pradelstų finansinių įsipareigojimų santykis faktiškai rodė jos nemokumą.

Liudytojas A. J. parodė, kad ginčo pastatų pardavimas buvo būtinas dėl apyvartinių lėšų trūkumo bei ieškovo kreditoriaus AB SEB Vilniaus banko interesų - negrąžinant paskolos, bankas galėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, uždaryti pinigų srautus įmonės sąskaitose. Pastatus parduoti bandę nuo 2000 metų – viešai neskelbiant, siūlę Alytaus verslininkams, savivaldybei, administracijos atstovai ėję dėl to derėtis, tačiau savivaldybė su pasiūlymu nesutikusi. Iš 2005 m. spalio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad akcininkai nutarė parduoti ieškinyje nurodytą turtą už ne mažesnę kaip 300000 Lt kainą. Liudytojo A. J. parodymus apie tai, kad lėšos už parduotus pastatus buvo panaudotos apyvartinėms lėšoms - žaliavoms, įrengimams pirkti bei darbo užmokesčiui mokėti, iš dalies patvirtina notariniam sandorio patvirtinimui pateikti dokumentai. Ginčo turtas buvo įkeistas AB SEB Vilniaus bankui. 2002 m. lapkričio 22 d. raštu įkaito turėtojas leido pastatus parduoti su sąlyga, kad visos jį gautos lėšos bus nukreiptos AB „Alytaus tekstilė“ įsiskolinimams AB SEB Vilniaus bankui pagal 2000 05 24 kreditavimo sutartį nr. 0920004090077-01 su visais papildomais susitarimais prie jos dengti. Iš ieškovo pažymos t. 1 b.l. 174 nustatyta, kad pirkėjas atsakovas G. L. 2005 m. lapkričio 7 d. įmokėjo į bendrovės kasą 35000 Lt, o 2005 m. gruodžio 13 d. - į paskolinę sąskaitą 336051 Lt. Visos gautos lėšos nukreiptos skolai pagal kreditavimo sutartį padengti, bet skola AB SEB Vilniaus bankui liko 10374276 Lt. Atsakovas G. L. paaiškino, kad lėšas pastatams pirkti gavo iš to paties banko pagal tuo tikslu sudarytą paskolos sutartį, patvirtino žinojęs, jog ieškovo pažymoje nurodytus mokėjimus į AB „Alytaus tekstilė“ kasą atliks šis bankas ( t. 1 b.l. 149).

Iš šių duomenų spręstina, kad už parduotą turtą gautas lėšas AB „Alytaus tekstilė“ panaudojo apyvartai ( banko paskolai grąžinti). Realių paskolos grąžinimo lėšų bankas iš ieškovo įmonės negavo, liko to paties turto įkaito turėtoju. Pasikeitė tik banko skolininkas, iš dalies sumažėjo ieškovo skola, tačiau tokį sandorį pagrindžiantys kreditoriaus motyvai neanalizuotini, nagrinėjamu atveju nesant procesinio tikslo ( CPK 180 str.). Atsakovui nepateikus liudytojo A. J. parodymais siektą įrodyti banko poziciją dėl sandorio privalomumo patvirtinančių rašytinių įrodymų, minimą aplinkybę teismas laiko neįrodyta (CPK 185 str.).

Nors ginčo turto ieškovas neprivalėjo parduoti, bankroto administratoriaus atstovaujama įmonė neįrodė, kad šiuo pardavimu buvo pažeisti įkaito turėtojo ar kitų jos kreditorių interesai.

Ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo bei per mažos turto pardavimo kainos.

Aplinkybę, jog ginčo turtas buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, ieškovas grindžia 2002 metais atliktu jo įvertinimu ( 1050000 Lt) bei balansine verte 2008 m. rugpjūčio 1 d. ( 927451,66 Lt). Įstatymuose balansinė apskaitomo ilgalaikio turto vertė nėra siejama su rinkos verte, todėl teismas jos nevertina kaip įrodymo, parodančio šio turto rinkos kainą, buvusią sandorio sudarymo metu. Balansinės vertės neatitikimą realiai pastatų vertei patvirtina visuotinio akcininkų susirinkimo nustatyta pardavimo vertė ( ne mažiau kaip 300000 Lt), ieškovo nepaneigti liudytojo A. J. parodymai apie įmonės turto indeksacijos nebuvimą, balansinės vertės neatitikimą realiai vertei, atsakovo paaiškinimai apie įsigyto turto būklę ( pastatai buvo apleisti, avarinės būklės, dviejuose pastatuose nebuvo vandentiekio, juos renovuojant keitęs stogus, langus, įrengęs sanitarines patalpas, pagrindinio pastato elektros instaliaciją), prieš pastatų pardavimą UAB „Lituka“ ir Ko atliktas perleistino komplekso įvertinimas. Pagal UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. AJO-51116 visų komplekso pastatų ir kiemo statinių rinkos vertė 2005 m. lapkričio 16 d. buvo 520000 Lt, likvidacinė vertė – 364000 Lt. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad prieš pat sandorio sudarymą atliktas perleisto komplekso įvertinimas tiksliau ir objektyviau atspindi šio turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu, nei 2002 m. spalio 2 d. UAB „Geomatas“ atliktas įvertinimas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, jog visų kompleksą sudarančių pastatų ir statinių vidutinė rinkos vertė 2005 m. lapkričio 10 d. buvo 331680 Lt. Ieškovas neįrodė, kad viešajame registre esantys duomenys nepakankamai objektyviai atspindi sandorio sudarymo metu buvusią komplekso rinkos kainą. Atsakovas kompleksą įsigijo už didesnę kainą – 371051 Lt.

Iš byloje esančių duomenų taip pat negalima spręsti, jog atsakovas nesąžiningai dalyvavo turto pardavimo procedūroje. Apie parduodamą poilsiavietės kompleksą ieškovas po vieną sykį paskelbė dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei Alytaus rajono laikraštyje „Alytaus naujienos“. Skelbimuose nurodė, kad pradinė kaina yra 350000 Lt, o paraiškos dėl dalyvavimo derybose įsigyti poilsiavietės kompleksą priimamos iki 2005 m. lapkričio 7 d. bendrovės kanceliarijoje. Atsakovas paaiškino, jog skelbimu susidomėjo dėl kurį laiką ieškotos pirkti kaimo sodybos. Sužinojus apie galimybę įsigyti pastatų kompleksą, kilo mintis ateityje užsiimti kaimo turizmo verslu. Pateikęs paraišką ir pasiūlęs 361051 Lt kainą atsakovas nežinojo, jog yra vienintelis pretendentas į pirkėjus ( t. 1 b.l. 99,100, 151). Paaiškino, kad po paraiškos pateikimo ieškovas nurodė pakviesiantis jį į derybas. Iš tiesioginių derybų komisijos pirmininko kalbos supratęs, jog yra kitų pirkėjų, todėl pakėlęs kainą iki 371051 Lt., o po kurio laiko buvo pakviestas pasirašyti sutartį ( t. 1 b.l. 152). Nors atsakovas yra jauno amžiaus aukštąjį universitetinį verslo informacinių sistemų magistro išsilavinimą turintis žmogus, yra dėstęs kolegijoje, 2005 m. dirbo langų pardavimų vadybininku ir iki ginčo sandorio sudarymo nekilnojamojo turto pirkimų praktikos neturėjo. Jis pripažino, kad pardavėjo finansine padėtimi prie sutarties sudarymą nesidomėjo, tačiau to nagrinėjamu atveju teismas nelaiko ieškovo teiginio apie pirkėjo nesąžiningumą įrodymu. Nors AB „Alytaus tekstilė“ atsakovė nurodė, kad tuo metu apie itin blogą įmonės finansinę padėtį skelbė visi informacijos šaltiniai, jų neįvardijo ir nenurodė nei vieno konkretaus tokios padėties patvirtinimo viešojoje erdvėje. Sutiktina su atsakovo atstovo teiginiu, jog iš viešojo registro teikiamų finansinės atskaitomybės duomenų atsakovas nebūtų galėjęs nuspręsti apie „tragiška“ ieškovo apibūdintą AB „Alytaus tekstilė“ padėtį. Teismas pripažįsta, kad, visiškai nesidomėdamas pardavėjo finansine būkle, atsakovas nesielgė apdairiai, tačiau dėl sudaryto sandorio kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Nors, pardavus turtą, AB SEB Vilniaus bankui nebuvo sugrąžinta visa skola, šis kreditorius nereiškė pretenzijų nei dėl turto kainos, nei dėl įgijėjo. 2009 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovo įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina įmone, jos kreditorių komitetas 2009 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą, kuriuo nuspręsta parduoti visą bankrutuojančios įmonės nekilnojamąjį turtą su priklausiniais, skelbiant vienerias varžytynes už bendrą pradinę pardavimo kainą 22 milijonus litų. Tuo atveju, jei ginčo turtas būtų buvęs parduotas iš viešųjų varžytynių, už jį gautos lėšos negalėtų būti nukreiptos kitų kreditorių reikalavimų patenkinimui pagal Įmonių bankroto įstatymo 33, 34 straipsnių nuostatas. Ieškovui neįrodžius sandorio kainos neatitikimo realiai turto vertei, nėra pagrindo laikyti, kad, pardavus turtą iš varžytynių, būtų patenkintas visas įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, o lėšų likutis galėtų būti nukreiptas kitų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti CK 6.66 straipsnyje nustatyto sąlygų viseto, todėl ieškinys netenkintinas ( CPK 178 str.). Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2008 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ( CPK 150 str. 4 d.).

Iš ieškovo atsakovui priteistinos 6280,00 Lt advokato pagalbos išlaidos ( CPK 93, 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio pirmąja dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Alytaus tekstilė” ( įmonės kodas 149698775) 6280,00 Lt ( šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt) advokato pagalbos išlaidų atsakovui G. L. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2008 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Gudynienė