Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui A. M., institucija, teikianti išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus, papildomai paaiškino, su atsakovu kartu negyvena nuo 2017 metų lapkričio mėnesio. Su atsakovu kartu gyveno virš 10 metų, nusprendė susituokti, tačiau bendras gyvenimas toliau nepavyko. Atsakovas vartojo alkoholį, dirbo trumpais laikotarpiais, šeima nesirūpino, išlaikymo vaikui neteikė. Pagrindinė šeimos išlaikytoja buvo ji. Neprieštarauja, kad atsakovas lankytų vaiką. Mano, kad ir ji yra kalta dėl santuokos iširimo.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, VTAS pritaria ieškiniui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ( b.l. 16-17). Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas išvadą palaikė, paaiškino, kad prašomas vaiko išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė N. M. ( iki santuokos Ž.), gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, ir atsakovas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, susituokė 2017 m. rugsėjo 16 d., santuoka įregistruota Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 203. Šalys iki santuokos sudarymo susilaukė sūnaus D. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, šalys savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių. Atsakovas neturi nuosavybės į nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu. 2017-08-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu A. M. paveldėjo 1/11 dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės sklypų ( b.l. 46 - 52), šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė ir tarp šalių nedalintinas.

Ieškovės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos deklaruotos (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono savivaldybei priklausančiame bute. Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota Jonavos r. sav., šalys nuo 2017 m. lapkričio mėnesio negyvena kartu.

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Šalys nesudarę santuokos gyveno apie 10 metų, nesutardavo, manė, kad santykiai pagerės, todėl 2017-09-16 sudarė santuoką. Tačiau santykiai nepagerėjo, sutuoktinis vartojo psichologinį smurtą, girtavo, nesirūpino buitimi ir bendru vaiku. Dėl tokio atsakovo elgesio bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Ieškovė teigia, kad ji stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau jai nepavyko. Šalys neprašo skirti termino susitaikymui. Kadangi nuo santuokos sudarymo nepraėjo 1 metai, kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas su ieškiniu sutiko.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( CK 3.51 – 3.54 straipsniai).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė M., o atsakovui prigimtinė pavardė –M. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, smulkus kilnojamasis turtas ir namų apyvokos daiktai pasidalinti, reikalavimų juos padalinti nėra, todėl byloje turto padalijimo klausimai nesprendžiami.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi. Atsakovas nurodė turintis skolų, susidariusių iki santuokos, todėl skolos priteistos iš jo, jis skolas moka bei mokės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina ieškove N. M. Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), atsakovas su jais kartu negyvena. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada, ieškovės ir atsakovo šeima nėra įtraukta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ( b.l. 16-17). Šios institucijos atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio D. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina N. M. ( CK 3.169 str., 3.174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ( padidinimo)

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ieškovė prašo pakeisti - padidinti vaikui 2015-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-820-217/2015 priteistą 120 Eur išlaikymą į 150 Eur. Ieškinyje nurodė vaiko išlaikymo išlaidas, nurodė, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, sveikatos problemų. Atsižvelgiant į vaiko interesus, jo amžių ir poreikius, atsakovo galimybes, ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas vaikui turėtų skirti po 150 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Ieškovė savo reikalavimo dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir vaiko poreikiams skiriamų išlaidų nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais. Tačiau būtinųjų vaiko poreikių įrodinėti nereikia, be to, atsakovas ir neprieštaravo ieškinio daliai dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, darbo biržos siuntimu lanko kvalifikacijos kėlimo kursus – mokosi siuvėjos specialybės, gauna stipendiją ir išmoką vaikui. Atsakovas nedirba, nepateikė įrodymų apie savo nedarbingumą ar dalies darbingumo netekimą. Atsakovas teigia turintis kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos išieško antstolis. Tačiau teismo vertinimu, dėl tėvų prisiimtų įsipareigojimų, negali nukentėti vaiko interesai, nes tėvai prisiimdami prievoles, turi įvertinti savo galimybes ir užtikrinti vaikui tokį išlaikymą, koks jis yra būtinas ir prie kokio nepilnametis vaikas buvo pripratęs, taip pat tėvų santuokos nutraukimas negali turėti neigiamo poveikio vaikui ir jo poreikių tenkinimui.

Teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas padidinti vaiko išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra protingas, pagrįstas. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, į tai, kad minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 400 Eur, nepilnamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, taip pat į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau gali dirbti, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra pakankama suma – 150 Eur kas mėnesį. Teismas mano, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija būtinųjų vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nuo išlaikymo priteisimo 2015-05-07 praėjo treji metai, vaikas paaugo, jo poreikiai padidėjo, todėl ieškinio dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo( padidinimo) pagrįsta ( CK 3.201 str. ).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pakeistinas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-05-07 nutarties civilinėje byloje Nr.2-820-217/2015 2 punktas, kuriuo atsakovas A. M. mokės nepilnamečiui vaikui D. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir nustatytina, kad atsakovas A. M. mokės nepilnamečiui vaikui D. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 str. 1 d., 3.200 str., 3.208 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė N. M., kuri privalo naudoti išlaikymui skirtas lėšas tik vaiko poreikiams tenkinti ( CK 3.203 str. 1d.).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, ieškovė atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašo, todėl laikytina, kad atsakovas su vaiku bendrauti ir dalyvauti jį auklėjant gali be apribojimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys patenkintas pilnai. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei 2017-12-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Todėl ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui ( pakeistas jo dydis), atsakovas turi mokėti žyminį mokestį valstybei, apskaičiuotiną pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 punktas). Todėl iš atsakovo priteistinas 8 Eur ((150-120 = 30 Eur; (30 x 12) x 0,03 x 0,75 proc.) žyminis mokestis valstybei. Už neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis ( CPK 80 str. 1d. 5 p., 7 d.), nuo kurio mokėjimo valstybei ieškovė atleista. Viso valstybei iš atsakovo priteistinas 83,00 Eur žyminis mokestis ( CPK 93 str. 1d.).

Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Valstybė šioje civilinėje byloje dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos patyrė 113,75 Eur išlaidų (2017-12-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr.2.1-(NTP-2)-17-T-6002-23405, 2018-05-10 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr.NTP-7-2954). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, iš atsakovo A. M. valstybei priteistinas 83,00 Eur žyminis mokestis ( CPK 93 str. 1d.) ir 113,75 teisinės pagalbos suteikimo ieškovei N. M. išlaidų ( CPK 88 str. 1d. 6 p., 96 str., 98 str. 1d., 99 str.).

Byloje yra 8,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 str. 1d. 3 p., 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268, 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, ir N. M. (buvusi pavardė – Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, santuoką, sudarytą 2017 m. rugsėjo 16 d. ir įregistruotą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 203), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei N. M. pavardę – „M“, atsakovui A. M. – „M“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina N. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-05-07 nutarties civilinėje byloje Nr.2-820-217/2015 2 punktą, kuriuo atsakovas A. M. mokės nepilnamečiui vaikui D. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir nustatyti, kad atsakovas A. M. mokės nepilnamečiui vaikui D. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150( vieną šimtą penkiasdešimt) Eur kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei N. M., a.k(duomenys neskelbtini) disponuoti šiuo teismo sprendimu nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymui priteistomis lėšomis uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei – 83 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 8,16 ( aštuonis eurus ir 16 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei – 113,75 Eur (vieną šimtą trylika eurų ir 75 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.