Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mugės redakcija“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rinkos aikštė“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Mugės redakcija“ atstovas padavė teismui skundą (1 tomo b. l. 1–5), kuriame prašo: 1) panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. EKS-06/18 dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus; 2) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad Komisija ginčijamame sprendime nusprendė: 1) pripažinti, jog M. A. Publikacijoje „Pavojingos atliekos“ („Kėdainių mugė“, 2017-08-18) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir 51 straipsnis, nustatantis, jog viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jeigu tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika; 2) įpareigoti UAB „Mugės redakcija“ paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Kėdainių mugė“.

Nurodo, kad Komisija nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, jog Publikacijoje „Pavojingos atliekos“ („Kėdainių mugė“, 2017-08-18) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso bendrųjų nuostatų 8 straipsnis, nes šioje Publikacijoje, kaip matyti iš viso Publikacijos teksto, buvo kalbama apie atliekas – dėl įvykių, susijusių su sąskaitų už komunalinių atliekų (šiukšlių) tvarkymą ir išvežimą, pateiktų kaip faktai ir jų vertinimo laikraštyje „Rinkos aikštė“. Atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju Publikacija buvo išspausdinta per kelis puslapius (su nuoroda „nukelta į 5 psl.“, o 5 psl. „atkelta iš 1 psl.“), todėl tiek pateikta antraštė „Pavojingos atliekos“, tiek grafinis vaizdas (t. y. popieriaus konteineris, laikraščiai ir ant jų matomi užrašai „Rinkos aikštė“ bei antraštės dalis Savivaldybėje chaosas ir įtūžusių žmonių apgultis) su nuoroda, neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, skelbiama antraštė „Pavojingos atliekos“ ir pateikta grafika (nuotrauka) atitinka kūrinio turinį, detaliai ir informatyviai iliustruoja straipsnio turinį. Informacijos vartotojo negalėjo suklaidinti pateikta antraštė ar nuotrauka (grafika), kadangi visas straipsnis buvo pateiktas viena forma – naudojant meninės raiškos priemones, tame tarpe, satyrą, paaiškinant atitinkamos antraštė bei vaizdo turinį.

Pabrėžia, kad Komisija nagrinėdama skundą nepaisė ir nevertino pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose Komisijai, nurodytų aplinkybių – aplinkybių, kad Komisijai pateiktas skundas neatitinka Komisijos darbo reglamento 19 punkto reikalavimų (nebuvo pateikta visa Publikacijos, dėl kurios pateiktas skundas kopija). Komisijos sprendimas dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso bendrųjų nuostatų 8 straipsnio pažeidimo yra nemotyvuotas, neobjektyvus, be to, konstatuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, nenurodyti motyvai, kodėl Publikacijos antraštė ir visos Publikacijos turinį iliustruojanti nuotrauka klaidina informacijos vartotojus. Mano, kad Komisija šiuo atveju visapusiškai neįvertino viso Publikacijos „Pavojingos atliekos“ turinio, teksto, prasminio konteksto bei naudojamų meninės išraiškos formų turinio ir prasmės, pobūdžio ir vadovaujantis išimtinai skundą pateikusio asmens interpretacijomis pripažino esant etikos pažeidimui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet taip pat būdus ir priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama (EŽTT 1991-05-23 sprendimas byloje Oberschlick prieš Austriją; pareiškimo Nr. 11662/85). Remiantis formuojama Europos žmogaus teisių teismo praktika, įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (humoreska, feljetonas, satyra, groteskas, karikatūra, fotomontažas, „provokuojanti“/“šokiruojanti“/“kritikuojanti“ antraštė ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai, taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio.

Teigia, kad ginčo Publikacijoje nebuvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 51 straipsnis. Nesutinka su Komisijos argumentais, jog Publikacijoje laikraštis „Rinkos aikštė“ buvo sąmoningai asocijuojamas su pavojingomis atliekomis, o šio laikraščio darbuotojai atvirai kaltinami kūrybiniu ir moraliniu nuopuoliu. Pažymi, kad ginčo Publikacijoje yra pateikia realiomis faktinėmis aplinkybėmis bei objektyviais duomenimis pagrįsta kritika (veiklos nagrinėjimas ir vertinimas) kolegų (laikraščio „Rinkos aikštė“) atžvilgiu, net nurodant (išskiriant kabutėmis) citatas iš vertinamo kolegų straipsnio – tokią kritiką vadovaujantis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatomis viešosios informacijos rengėjas ne tik gali teikti, tačiau netgi turi pareigą ginti žodžio laisvę, užtikrinti pagarbą teisingai informacijai ir visuomenės teisei gauti informaciją. Be to, Komisija nevertino viso Publikacijos turinio, neatsižvelgė į Publikacijos temą ir jos tikslą, aptariamo klausimo esmę, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Komisijos išvados yra paremtos išimtinai UAB „Rinkos aikštė“ skundo argumentais. Pažymi, kad Komisijai nebuvo pateikti jokie įrodymai, tačiau juos ji vertino kaip objektyviai teisingus vadovaujantis išimtinai skundą pateikusio asmens hipotetinio pobūdžio interpretacijomis. Iš viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) negalima reikalauti absoliutaus informacijos ar duomenų tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį. Jei informacijos pagrindą sudaro teisingos žinios, tai kūrybinė ar meninė tokių žinių atvaizdavimo forma nelaikytina asmens garbės ir orumo pažeidimu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Komisijos darbo reglamento 20 punktą Reglamento reikalavimų neatitinkantis skundas nenagrinėjamas, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju Komisija, atsižvelgdama į skundo esmę ir į tai, jog Publikacijos tekstą kartu su savo paaiškinimais pateikė pati pareiškėja, nusprendė jį nagrinėti. Aplinkybė, jog pareiškėja nepaaiškino Publikacijos teiginių apie kolegų nuopolį, atsispindi Komisijos posėdžio protokole, o tai, jog Komisija be kita ko vertino ir pareiškėjos argumentus dėl vykstančio teisminio proceso, atsispindi tiek protokole, tiek ir pačiame skundžiamame sprendime. Publikacija pakeistu pavadinimu „Devynis kartus pagalvok, o tik paskui – paskaityk!“ buvo paskelbta ir pareiškėjos valdomame portale muge.eu. Pažymi, jog pagal Kodekso 8 straipsnio nuostatas Publikacijų antraštės ir fotonuotraukos privalo atitikti tų pačių, o ne kurių nors kitų Publikacijų tekstą.

Sutinka su pareiškėja, jog Publikacijos tekste buvo kritikuojamas laikraštis „Rinkos aikštė“, tačiau teigia, kad net ir galimai pagrįsta kritika dėl kurioje nors Publikacijoje padarytų faktinių ir (ar) situacijos vertinimo klaidų nesuteikia kritikuojančiajam teisės tapatinti konkuruojantį leidinį su pavojingomis atliekomis, o visą jo kolektyvą kaltinti kūrybiniu ir moraliniu nuopuoliu. Laikraščio tapatinimas su pavojingomis atliekomis ir viso jo kolektyvo kaltinimas kūrybiniu ir moraliniu nuopuoliu negali būti laikytinas pagrįsta ir konstruktyvia kritika, todėl daro išvadą, jog Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 51 straipsnis.

Teismo posėdyje pareiškėjos, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. EKS-06/18 (1 tomo b. l. 6–7, 2 tomo b. l. 108–109), kuriame pripažinta, jog M. A. Publikacijoje „Pavojingos atliekos“ („Kėdainių mugė“, 2017-08-18) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, bei 51 straipsnis, nustatantis, jog viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jei tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika; UAB „Mugės redakcija“ įpareigota paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Kėdainių mugė“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Publikaciją vertinusi Komisija šioje byloje skundžiamame 2018 m. vasario 6 d. sprendime Nr. EKS-06/18, konstatuodama, kad pats Publikacijos pavadinimas „Pavojingos atliekos“, kai Publikacijoje apie jokias atliekas ir (ar) išmetamus laikraščius pasakojama nebuvo, taip pat po Publikacijos antrašte patalpinta atliekų konteinerio su laikraščio „Rinkos aikštė“ numeriais fotonuotrauka akivaizdžiai klaidina informacijos vartotojus, be to, laikraščio „Rinkos aikštė“ sąmoningas tapatinimas su pavojingomis atliekomis, o šio laikraščio darbuotojų atviras kaltinimas kūrybinių ir moraliniu nuopoliu, nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų, pripažino, kad taip buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 ir 51 straipsnių reikalavimai.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Publikacijos vertinimu, nurodo, kad Publikacijoje buvo kalbama apie atliekas – apie įvykius, susijusius su sąskaitomis už komunalinių atliekų (šiukšlių) tvarkymą ir išvežimą bei pateikiamas šių įvykių vertinimas laikraštyje „Rinkos aikštė“. Todėl, pareiškėjos manymu, Publikacijos antraštė „Pavojingos atliekos“ ir fotonuotrauka su šiukšlių konteineriu, kuriame išmesti laikraščio „Rinkos aikštė“ numeriai atitinka kūrinį ir neklaidina informacijos vartotojų. Be to, pareiškėjos teigimu, ginčo publikacijoje yra pateikta realiomis faktinėmis aplinkybėmis bei objektyviais duomenimis pagrįsta kritika kolegų atžvilgiu. Todėl, pareiškėjos manymu, tokiu būdu Publikacijoje pateikta kritika turi būti vertinama kaip Europos Sąjungos bei nacionalinės teisės pateisinama ir proporcinga žurnalisto saviraiška.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad Sprendime nurodytų Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnio („žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo“) ir 51 straipsnio („viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jeigu tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika“) nuostatų taikymas yra tampriai susietas su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo įtvirtintais viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams, žurnalistams ir leidėjams skirtais veiklos principais, kurie yra atskleisti šio įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje (2016-09-20 įstatymo Nr. XII-2615 redakcija). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje yra pateiktas sąvokos „nuomonė“ apibūdinimas ir, be kita ko, nurodyta, kad nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šią nuostatą papildo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punktas, įtvirtinantis, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.

Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo. To paties kodekso 51 straipsnyje įtvirtinta, kad žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo profesinė pareiga – ginti žodžio laisvę. Viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jeigu tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika.

Pasisakydama dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad jos 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Tačiau pabrėžtina, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Tai yra įtvirtinta Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad naudojimasis šia laisve gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kitų asmenų orumo pažeidimai (su tokiais pažeidimais sietini etikos reikalavimų pažeidimai) gali būti pripažinti neleistinais ir Konvencijos taikymo prasme.

Iš Publikacijos turinio (1 tomo b. l. 9–10, 2 tomo b. l. 11–38) matyti, kad pareiškėjos leidžiamame laikraštyje „Kėdainių mugė“ paskelbta M. A. publikacija „Pavojingos atliekos“ („Kėdainių mugė“, 2017-08-18), kuri buvo iliustruota fotonuotrauka – stambiu planu pavaizduotas popierinių atliekų konteineris, ant kurio krašto sudėlioti trečiojo suinteresuoto asmens leidžiamo laikraščio „Rinkos aikštė“ numeriai, o po nuotrauka esančioje paantraštėje skelbiama: „Kėdainių mugė“ niekada nelieka abejinga nei žmonių, nei organizacijų problemoms, kokios jos bebūtų. Pastebėję ilgą laiką konkuravusių kolegų tiek kūrybinį, tiek moralinį nuopuolį, skubame tiesti pagalbos ranką. Ir tai darome tik gera valia, vardan mylimų Kėdainių!. Publikacijos antraštė ir ją iliustruojanti fotonuotrauka su paantrašte buvo paskelbtos pirmajame laikraščio „Kėdainių mugė“ puslapyje, o Publikacijos tekstas - penktajame puslapyje. Publikacijos tekste satyros forma buvo kritikuojamas laikraštis „Rinkos aikštė“ ir neseniai šiame laikraštyje paskelbta publikacija „Savivaldybėje chaosas ir įtūžusių žmonių apgultis“, tačiau apie jokias pavojingas atliekas pasakojama nebuvo.

Vertindama pirmiau nurodytų Publikacijos pavadinimo ir panaudotų posakių visumą, taip pat fotonuotrauką, aptarto saviraiškos laisvės ribojimo nacionalinėje ir Europos Sąjungos bei teisėje kontekste, kolegija, akcentuodama, kad tai buvo nukreipta į konkuruojantį laikraštį „Rinkos aikštė“ bei jo kolektyvą, sutinka su ginčijamame Sprendime nurodytu šių posakių vertinimu kaip akivaizdžiu klaidinančios informacijos pateikimu vartotojams sąmoningai sutapatinant skaitytojų akyse konkurentų laikraštį „Rinkos aikštė“ su atliekomis ir nepagrįstai kritikuojant konkuruojančio leidinio darbuotojus dėl jų vykdomos žurnalistinės veiklos. Kolegijos vertinimu, pagrįstai panaudotas akivaizdumo kriterijus (fotonuotrauka, kurioje kolegų laikraštis lyginamas su atliekomis, taip pat paantraštėje pasisakant dėl kolegų moralinio ir kūrybinio nuopolio) suponuoja tai, jog byloje nagrinėjamoje situacijoje Publikacijos autoriaus padaryti etikos pažeidimai savaime yra pakankami Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 ir 51 straipsnių pažeidimams konstatuoti.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad atsakovė nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens skundą pažeidė Komisijos darbo reglamento 20 punkto nuostatas, kadangi skundas neatitiko Reglamento 19 punkto reikalavimų (kartu su skundu nebuvo parteiktas visas Publikacijos tekstas). Taip pat teigiama, neva Komisija neįvertino tos faktinės aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tuo pačiu klausimu yra kreipęsis į teismą.

Pažymėtina, kad pagal Komisijos darbo reglamento 20 punkto nuostatas Reglamento reikalavimų neatitinkantis skundas nenagrinėjamas, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip. Vadinasi, Komisijai suteikta diskrecijos teisė nagrinėti skundą net jei jis formaliai ir neatitinka Reglamento reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovė, atsižvelgdama į skundo esmę ir į tai, jog Publikacijos tekstą kartu su savo paaiškinimais pateikė pati pareiškėjas, nusprendusi nagrinėti skundą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Be to, sutiktina ir su atsakovės atsiliepime pateiktais argumentais, kad atsakovė pasisakė ir įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl trečiojo suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą, nes Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjama byla dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, bei posėdžio metu pareiškėjos atstovo atsisakymo paaiškinti tam tikras aplinkybes, nes šių aplinkybių vertinimas yra užfiksuotas ir atsispindi tiek protokole, tiek ginčijamame sprendime. (2 tomo b. l. 104–109).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems atsakovės argumentams (jų nekartodama), kolegija daro išvadą, kad Komisija visapusiškai ir objektyviai įvertinusi pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, Publikacijos tekstą, antraštes bei fotonuotrauką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl nėra pagrindo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. EKS-06/18 remiantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mugės redakcija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.