Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.10.1; 2.10.8; 2.10.9; 2.10.11.

2024 m. spalio 14 d.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, nevedusiam, (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam adresu (duomenys neskelbtini), neteistam,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2024 m. kovo 14 d., apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), antro korpuso, antro aukšto koridoriuje, vieną kartą kumščiu smogė A. V. į nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą.

M. L. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais:

Ekspertas M. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atliko ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę M. L.. Įvertinę visus pateiktus duomenis - bylos medžiagą, medicininius dokumentus, ištyrė, kad M. L. baudžiamojo įstatymo numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis taip pat serga šiuo (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę, M. L. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, iš esmės tai atitinka nepakaltinamumo kriterijus. Išlieka (duomenys neskelbtini), siekiant suteikti adekvačią pagalbą, rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Naujų faktinių aplinkybių nėra gavę, todėl tvirtina išvadą. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad buvo gydytas, bet tai trumpalaikiai gydymai stacionare. Gydymas trumpesnis iki mėnesio laiko, nėra pakankamas. (duomenys neskelbtini) pakankamai išreikšti, (duomenys neskelbtini), siekiant apsaugoti jį patį ir aplinkinius, reikia stacionarinio stebėjimo, taip (duomenys neskelbtini) padarant kiek įmanoma geresnį. Rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą, bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Atstovė pagal įstatymą R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra išnaudotos visos galimybės, kaip padėti M. L.. M. L. agresija yra nukreipta ne tik į darbuotojus, gyventojus, bet ir į patį save, ko anksčiau nebuvo ir tai progresuoja. Mano, kad stacionarinis gydymas, turės naudos jo sveikatos būklei.

Nukentėjusioji A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, dirbo (duomenys neskelbtini) globos namuose, jos pareiga prižiūrėti globos namų gyventojus. Žinojo, kad M. L. yra agresyvus, (duomenys neskelbtini). Išėjusi iš darbuotojų kambario, norėjo užrakinti duris, tuo metu M. L. jai smogė. Norėjo jai suduoti į galvą, ji vengė smūgio, bet vis tiek pataikė į nosį. Ją apgynė R. K.. V. V. pakvietė sanitarą, kai atėjo sanitaras, viskas jau buvo pasibaigę. M. L. jos dar ieškojo vėliau. Iki įvykio atsargiai vaikščiodavo, nes anksčiau jis taip pat yra bandęs kumščiuoti, kartą kada nunešė valgyti, trenkė į nugarą. Kitą kartą pusdienį buvo kambaryje, nes bijojo išeiti.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino jog byla dėl to, kad globos namuose, gyventojas primušė darbuotoją. Darbuotoja išėjo iš kambario ir gavo į nosį, nuo M. L.. Jis viską matė, nes buvo netoliese. M. L. sudavė kumščiu berods vieną smūgį. Jis atsistojo tarp M. L. ir darbuotojos, atėjo V. V.. M. L. ne pirmą kartą taip elgiasi. (duomenys neskelbtini) nuo moterų, nuo savęs. Jis globos namuose gyvena beveik (duomenys neskelbtini) metų. M. L. (duomenys neskelbtini), nebendrauja, siautėja kambaryje, moterys jo bijo. Jis padeda palaikyti tvarką.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo pavasarį, kai A. V. užpuolė M. L.. Jis tuo metu dirbo persirengimo kambaryje, atbėgo V. V. ir pasakė, kad muša darbuotoją. Nubėgęs rado stovinčią darbuotoją, M. L., V. V. ir R. K.. Apgynė R. K. ir V. V.. Darbuotojai buvo kruvina nosis. Klausė kas sumušė, nurodė, kad M. L.. Anksčiau su M. L. irgi visko buvo, eidamas pro šalį gali trenkti. Jis globos namuose dirba (duomenys neskelbtini) m. Kada M. L. gyveno trečiame korpuse buvo dar blogiau, mušė visus iš eilės. Dabar geriau, bet vis tiek užeina. Jam yra suplėšęs megztinį ir marškinėlius.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos namuose, (duomenys neskelbtini) pareigose. Įvykio dieną, ji telefonu buvo pakviesta sanitaro, ateiti į korpusą suteikti medicininę pagalbą neramiam, agresyviam gyventojui, ji atėjusi suteikė pagalbą. Jis buvo neramus, jį reikėjo palaikyti, kad ji galėtų suleisti vaistus, tą padėjo padaryti sanitaras. Ant jo sužalojimų nepastebėjo. Apie įvykusį smurto atvejį ji sužinojo iš policijos pareigūnų.

2024 m. kovo 26 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 14 d., apie 17.15 val., dirbant (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) globos namų patalpose, kur atlieka (duomenys neskelbtini) pareigas, išeinant iš darbo kambario ir užrakinus duris, koridoriuje netoli durų stovėjęs, M. L. jai vieną kartą kumščiu trenkė į nosies sritį ties nugarėle, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 6-16)

2024 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas dviejų aukštų pastato antro aukšto koridorius. Įvykio vietos apžiūros metu iktiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota, nieko nepaimta (b. l. 6-16, 18-23).

2024 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2024 m. kovo 26 d. pateiktas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) globos namų. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota (duomenys neskelbtini) globos namų gyventojai vaikšto po koridorių. Laike nuo 17:04:14 iki 17:26:15 min. prie vienų kambario durų stovėjo (duomenys neskelbtini) spalvos džemperiu su (duomenys neskelbtini) langeliais ir šviesiomis sportinėmis kelnėmis vilkintis vyras. Jis trumpai kirptų, tamsių plaukų, vidutinio ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Vyras stovėdamas prie kambario sulaukė kol iš ten išėjo moteris ir jai pasisukus rakinti duris (jis stovėjo jai iš dešinio šono), ranka užsimojo ir tiesė į moterį. Po to, užsimojo abiem rankomis ir kelis kartus tiesė link moters. Moteris tuo metu viena ranka bandė atstumti vyrą toliau nuo savęs, o kitą ranka ištiesė į šoną ir kelis žingsnius paėjo atgal. Ar vyras kur nors moteriai pateikė nesimato, kadangi vaizdo kamera užfiksavo vaizdą moteriai iš nugaros. Vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) viršuje yra užrašas 2024 m. kovo 14 d. Thu 17:02:02. Apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) globos namų gyventojai vaikšto po koridorių. Laike 17:55:53 moteris mėlynu chalatu atrakina kambario duris ir įeina. Prie durų prieina (duomenys neskelbtini) spalvos džemperiu su (duomenys neskelbtini) langeliais ir šviesiomis sportinėmis kelnėmis vilkintis vyras. Jis trumpai kirptų (duomenys neskelbtini) plaukų, vidutinio ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Prie durų stovi iki 18:19:03 val., kol iš kambario išeina moteris. Išėjusi iš kambario ji pasisuka užrakinti durų. Prie durų stovėjęs vyras stovi jai iš dešinės pusės. Moteriai pasisukus link vyro, jis užsimojęs rankomis paėjo kelis žingsnius link moters, o ji atsitraukė. Ar vyras pataikė ir sudavė moteriai, vaizdo įraše neužfiksuota, kadangi įrašas darytas iš toli (b. l. 28-31).

Nukentėjusiosios A. V. parodymais, kad 2024 m. kovo 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) globos namuose, kur atlieka (duomenys neskelbtini) pareigas. Apie 17.15 val. išeinant iš individualios priežiūros darbuotojų kambario į koridorių, esančio antro korpuso antrame aukšte ir užrakinus šio kambario duris, visai netoli durų koridoriuje stovėjęs M. L. vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosies sritį ties nugarėle, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. M. L. yra (duomenys neskelbtini), tačiau savo elgesį pilnai supranta, nes prašomas viską vykdo, išskyrus savo staigius pykčio proveržius, agresiją, kuomet tampa nevaldomu ir gali padaryti bet ką. Tais momentais, kai jam būna ligos paūmėjimas, M. L. dažnai ima gadinti įstaigos inventorių bei gali nuskriausti kitus gyventojus. Apie tai, kad M. L. prasideda priepuolis, darbuotojai sužino iš to, kad jis ima (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, viskas vyko staigiai, jis savęs nežalojo. Įvykio metu šalia jos kitų darbuotojų nebuvo. Netoli jos su M. L. buvęs vienas iš gyventojų - R. K. tuo metu atsistojo viduryje, kad M. L. nekiltų pagundų daugiau pulti. Tuo metu kitas gyventojas V. V. nubėgo pakviesti sanitaro. Atėjus sanitarui, R. K., M. L. jau buvo nurimęs, nesimušė, tačiau toliau atrodė agresyvus. Tada visi laukė slaugytojos V. B., kuri atėjusi padavė M. L. vaistų. Po to M. L. liko toliau vaikščioti koridoriumi. Lydima gyventojo R. K., parnešė į jo kambarį vakarienę. Dar po kokios valandos, gal apie 19 val. jai būnant pas gyventoją V. S. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiveržė M. L.. Jis ėjo link A. V., tačiau V. S. stojo tarp jų ir M. L., užsimojusiam ranka, neleido suduoti smūgių, jį išstumdamas iš kambario į koridorių. Abu asmenys apsistumdė, nes V. S. vijo lauk M. L., o šis nenorėjo išeiti. Jai smūgiai suduoti nebuvo. M. L. ne pirmą kartą pakelia prieš ją ranką. Apie pusę metų atgal, paūmėjus ligai, jis kumščiu trenkė į nugarą, tačiau tuo metu į policiją nesikreipė ir nusiskundimų dėl to neturėjo. Šiuo atveju buvo surašiusi tik tarnybinį pranešimą. Įstaigos vadovai siūlė kreiptis į policiją, tačiau ji atsisakė. Šiuo metu dėl praeito įvykio jokių nusiskundimų neturi ir ateityje nereikš. Po paskutinio incidento su M. L. jį buvo susitikusi, tačiau jis nieko nedarė. Nedarbingumo dėl nosies sužalojimo neturėjo, į medicininę ekspertizę nevyko, civilio ieškinio nereikš.

Papildomais nukentėjusiosios A. V. parodymais, kad 2024 m. kovo 14 d. maždaug po 17.15 val. turėjo neveiksniam M. L. į kambarį pristatyti vakarienę, kadangi jis valgo savo kambaryje. Dėl agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio, jis į valgyklą kartu su kitais globos namų gyventojais neleidžiamas. Eidama paimti maisto M. L., išėjo iš antro korpuso antrame aukšte esančio darbuotojo kambario ir užrakinus duris, koridoriuje pamatė šalia stovintį M. L.. Jis stovėdamas šone jos, nieko nesakė ir staiga dešine ranką vieną kartą sudavė į nosies sritį. Po smūgio juto stiprų skausmą. Nosį skaudėjo mažiausiai valandą laiko. Skausmą 10 balų skalėje, kai 1 mažiausiai skauda, o 10 daugiausiai, vertina 8 balais. Nosies viduryje po M. L. smūgio lik nubrozdinimas. Tuo metu koridoriuje buvę R. K. ir V. V. pamatę, kad M. L. elgiasi agresyviai, atėjo prie jų. Kažkuris iš jų stojo į vidurį, o kitas išėjo pakviesti sanitaro R. K., kuris buvo kitoje vietoje. Jis nematė įvykio. V. V. išėjo pakviesti sanitaro, o R. K. stojo į tarpą. Tada M. L. stovėjo toliau nuo jos ir smūgių nesudavė. M. L. iki ateinant sanitarui išliko vizualiai agresyvus, tačiau daugiau nei jai, nei kitam smūgių nesudavė. Atėjus sanitarui, buvo iškviesta slaugytoja, kuri suleido raminančių vaistų M. L.. Po vaistų sudavimo, ji parnešė M. L. vakarienę. Tada M. L. nepuolė, kadangi kartu vaikščiojo R. K.. Po to, apie 19.00 val. ji ėjo tvarkyti gyventojo V. S. kambario. Netrukus į vidų norėjo įeiti M. L.. Iš pradžių M. L. kelis kartus atidaręs V. S. duris pamatė, kad jie dviese ir išėjo. Po to jis vėl atidarė duris ir staiga įėjo užsimojęs ranka į vidų. Kaip suprato, M. L. norėjo jai suduoti, tačiau pamatęs, kad V. S. stovi priešais, suduoti negalėjo. Tada M. L. susistumdė su V. S., nes norėjo jį išvyti. Kai V. S. išstūmė M. L. iš savo kambario, jis išėjo į koridorių. Tada jis nurimo, nes pradėjo veikti vaistai. Iš karto po įvykio skundo M. L. atžvilgiu nerašė, nes nenorėjo savivaliauti. Pirma apie įvykį informavo savo darbovietę, tik po to priėmė sprendimą. Po įvykio kreipėsi į šeimos gydytoją J. P.. Kadangi pas šeimos gydytoją kreipėsi tik vėliau, nosies nubrozdinimas buvo užgijęs. Dėl to gydytoja jokių sužalojimų nenustatė. Dėl įvykio pas medicinos ekspertus nevažiavo. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta, tačiau civilio ieškinio nereikš. Ji nori, kad M. L. būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka dėl to, kad jai vieną kartą kumščiu sudavė į nosies sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 52-55).

2024 m. kovo 26 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) globos namų antro aukšto posėdžių salėje apžiūrima A. V.. Apžiūros metu ant nosies nugarėlės matomas 4 mm pločio ir 7 mm ilgio paraudimas. Kitų vizualiai matomų sužalojimų neužfiksuota (b. l. 56-59).

2024 m. balandžio 4 d. pateiktu medicininių dokumentų išrašu, kuriame nurodyta, kad A. V. nustatytas nosies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas. Anamnezėje nurodyta, kad darbe agresyvus gyventojas sudavė kumščiu į nosį, užgavo nosį (b. l. 64-65).

Liudytojas R. K. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) namuose. Jo kambarys yra antro korpuso antrame aukšte. Tiksliai datos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2024 m. kovo 14 d., į pavakarę, laukdamas kada bus vakarienė, vaikščiojo koridoriuje. Tame pačiame koridoriuje vaikščiojo ir kitas gyventojas M. L., kuris taip pat gyvena tame pačiame aukšte. Jiems vaikštant, iš darbuotojų kambario išėjo darbuotoja A., kurios pavardės nežino. Netoli jos buvęs M. L. iš niekur nieko trenkė minėtai darbuotojai rankos kumščiu į veido sritį. Jam atrodė, kad pataikė kažkur į skruosto pusę. Tai pamatęs, priėjo ir atsistojo tarp jų, nes manė, kad M. gali dar kartą trenkti darbuotojai. Netoli jų buvo ir kitas gyventojas – V. V., kuris šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini) klinikoje. Kas iškvietė sanitarą, jis nepamena. Po kurio laiko atėjo sanitaras, vėliau atėjo ir slaugytoja, kuri suleido M. L. vaistų. Po to, visi išsiskirstė. M. liko toliau vaikščioti koridoriuje. Su M. nebendrauja, nes jis visiškai (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis yra ūmaus būdo, dažnai užeina pykčio ir agresijos priepuoliai. M. L. dažnai užsipuola kitus gyventojus arba gadina įstaigos inventorių (b. l. 82-86).

Liudytojos V. B. parodymais, kad visai nesenai sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) globos namų gyventojas M. L. smurtavo prieš vieną iš darbuotojų. Ji nežino, prieš kurią darbuotoją jis naudojo fizinį smurtą. (duomenys neskelbtini) globos namuose įvykių su gyventojais kurie turi psichinę ar fizinę negalią yra labai daug. Dėl to tiksliai kas įvyko tarp M. L. ir darbuotojos, nežino. Pamena tik tai, kad maždaug š. m. kovo mėnesį dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką. Būnant darbo vietoje, jai paskambino globos namų sanitaras, dabar nepamena kuris ir pasakė, kad M. L. yra neramus. Sanitaras prašė suleisti jam vaistų. Jei gerai pamena, jis nepaaiškino, kas įvyko. Nuėjusi suleido M. L. vaistus. Ji yra atsakinga už paskirtų vaistų sudavimą ir esant reikalui, raminamų vaistų suleidimą. M. L. yra pripažintas visiškai neveiksniu. Kartais jam prasideda pykčio priepuoliai. Priepuoliai prasideda nereguliariai. Prieš prasidedant priepuoliams, M. L. tampa neramus, pradeda save žaloti. Vienas iš pagrindinių požymių, kad M. L. prasidės priepuolis yra tai, kad jis (duomenys neskelbtini). Priepuolio metu M. L. tampa nevaldomu, viską plėšo, drasko ir gali bet kam suduoti. Raminamieji vaistai ne visada suveikia. M. L. yra vienas iš savo korpuso agresyviausių gyventojų. Pati įvykio nematė (b. l. 92-96).

Liudytoja R. K. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) globos namų (duomenys neskelbtini), slenkančiu darbo grafiku. Dirbant (duomenys neskelbtini) globos namuose, kažkas pasakė, kad M. L. tapo agresyvus. Nuėjęs į antro korpuso antrą aukštą, koridoriuje pamatė kolegę V., M. L. ir dar buvo kitų globos namų gyventojų. Kai nuėjo, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Pamatęs M. L., pasakė, kad jam bus suleisti vaistai. M. L. jau pats žino, kad prasidėjus agresijai jam bus suleisti raminamieji ir nesipriešindamas leido suleisti vaistus. Kas tiksliai įvyko tarp V. ir L., nematė, tačiau V. sakė, kad M. L. puolė ją mušti. Kur tiksliai jai sudavė nepasakys, nes nespėjo paklausti. Tuo metu turėjo nuraminti M. L., kad jis neužpultų kitų gyventojų. M. L. yra neveiksnus, jis visiškai (duomenys neskelbtini) ir nebendrauja. M. L. dažnai būna agresijos priepuoliai. Tada jis būna neprognozuojamas, muša visus ir viską naikina. M. L. vienas iš pavojingiausių (duomenys neskelbtini) globos namų antro korpuso gyventojų (b. l. 101-104).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. K. tarnybiniu pranešime dėl papildomų įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) globos namų direktoriaus S. Ž. pareiškimą, dėl jų darbuotojos A. V. sumušimo, tai yra 2024 m. kovo 14 d. darbo vietoje prieš ją smurtavo neveiksnus globos namų gyventojas M. L.. Pareiškime buvo nurodyta, kad tą pačią dieną, po šio įvykio, M. L. smurtavo ir prieš kitą globos namų gyventoją V. S.. Žodžiu bendraujant su V. S., asmuo nurodė, kad su pažįstamu, kitu globos namų gyventoju M. L. tarpusavyje sukonfliktavo, kai šis užėjo pas V. į kambarį, kuriame buvo minėta darbuotoja A. V.. Anot V. S., jam nepatiko, kad M. L. čia atėjo, todėl jie tarpusavyje apsistumdė. V. S. norėjo jį išvaryti iš kambario, o M. L. išeiti nenorėjo. V. S. patvirtino, kad M. L. atžvilgiu nusiskundimų neturi ir jokio tyrimo nenori. Bendraujant su V. S., jis vis kartojo, kad M. L. puolė darbuotoją. A. V. po apklausos papildė, kad M. L. po šio įvykio buvo registruotas apžiūrai ar gydymui pas medikus į (duomenys neskelbtini) (b. l. 105-106)

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. K. tarnybiniu pranešimu dėl pokalbio su asmenimis, kuriame nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) globos namų darbuotojos A. V. sumušimo, žodžiu kalbėta su sanitaru R. K. ir slaugytoja V. B.. Tiek R. K., tiek V. B. nieko apie šį įvykį nurodyti negalėjo, nes patys tuo metu šalia M. L. ir A. V. nebuvo, suduodamo smūgio nematė. Jie buvo pakvieti tik po įvykio. R. K. teigimu, jam atėjus, M. L. jau buvo apsiraminęs ir jokių fizinių veiksmų nesiėmė. V. B. netrukus atėjusi po R. K., tiesiog suleido M. L. raminamųjų vaistų. Slaugytoja teigė nieko nežinanti apie tai, kad M. L. trenkė darbuotojai, o ji buvo iškviesta dėl M. L. sveikatos būklės paūmėjimo, agresijos priepuolio. Anot kalbintų darbuotojų, po vaistų suleidimo M. L. buvo paliktas tame pačiame koridoriuje. Bendraujant su minėtais darbuotojais atėjusi (duomenys neskelbtini) globos namų pavaduotoja S. Z. nurodė, kad M. L. yra išvežtas gydymui (stebėjimui) į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau kiek laiko jis ten bus gydomas, įstaiga nežino (b. l. 107-108).

2024 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) globos namų raštu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) globos namų gyventojo M. L. pagrindinė diagnozė ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). M. L. nemoka ir nesupranta gestų kalbos, (duomenys neskelbtini), į klausimus neatsako, geba tik (duomenys neskelbtini), tačiau supranta jam sakomų žodžių reikšmes ir turinį, vykdo nesudėtingas instrukcijas, paliepimus. M. L. teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, M. L. globėju yra (duomenys neskelbtini) globos namai (b. l. 114).

2024 m. balandžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi, M. L. paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė (b. l. 161-163).

2024 m. birželio 26 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad M. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę M. L. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. L. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būklės M. L. negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, jis negalės duoti jokių paaiškinimų, jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nerekomenduojamas, jis negali būti baudžiamas. Dėl savo psichikos būklės M. L. išlieka (duomenys neskelbtini) rizikos. M. L. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 164-167).

2024 m. liepos 1 d. asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus protokolu, iš kurio matyti, kad remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio M. L. psichikos būklės negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų. Nuo šio protokolo surašymo momento informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimtus proceso sprendimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka bus suteikiama įtariamo asmens gynėjui ir įstatyminiam atstovui (b. l. 173-174).

Pagal BK 140¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad M. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2024 m. kovo 14 d., apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini) globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), antro korpuso, antro aukšto koridoriuje, vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajai A. V. į nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. – birželio 5 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad M. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę M. L. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. L. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichikos būklės M. L. negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, jis negalės duoti jokių paaiškinimų, jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nerekomenduojamas, jis negali būti baudžiamas. Dėl savo psichikos būklės M. L. išlieka (duomenys neskelbtini) rizikos. M. L. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 164-167).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas M. J. patvirtino ekspertizės akte duotas išvadas. Nurodydamas, kad M. L. baudžiamojo įstatymo numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis taip pat serga šiuo (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę, M. L. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Siekiant suteikti adekvačią pagalbą, rekomendavo M. L. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Pagal BK 17 straipsnį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Kadangi dėl psichikos ligos M. L. negalėjo valdyti savo veiksmų, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinamas (BK 17 straipsnis). Nustačius, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas išvadas, teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus, sprendžia, kad siekiant užtikrinti, kad M. L. būtų nuolat stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Būtent tokia priverčiamoji medicinos priemonė, teismo vertinimu, atitinka M. L. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Kardomosios priemonės nepaskirtos. Daiktų, turinčių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400–401, 403–404 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. L., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo M. L. pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę apeliacine tvarka turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama, M. L., nuo jos nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.