- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-3617-549/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03192-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- T. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. surašytas 2014-08-16 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 90P-1686959-14 dėl to, kad jis 2014-08-16 apie 17.43 val., kelyje Smiltynė-Nida, Neringoje, vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė staiga į kelią iššokusį ožį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė K.E.T 231 p. reikalavimus, t.y. jis kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu T. P. parodė, kad lyjant lietui važiavo iš Nidos į Juodkrantę ir už sankryžos į Preilą, slidžiame kelyje, nors ir stabdė, tačiau kliudė ožį. Po to šalikelėje sustojo. Ožys šlubuodamas nuėjo. Kadangi telefono su savimi neturėjo, palaukęs apie 5 minutes, nusprendė nuvažiuoti į Alksnynės kontrolės postą pranešti apie įvykį. Žmogaus prižiūrinčio gyvulius nebuvo, o ožys bėgo skersai kelio.
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, Kelių eismo taisyklių 231 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti asmenį, padariusį tą pažeidimą, taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT 2006-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010-06-18 nutartis byloje Nr. N63-781/2010; 2012-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N261 -1202/2012). Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (LR ATPK 257 str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš 2014-08-16 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 90P-1686959-14 matyti, jog jis surašytas T. P. dėl to, kad jis kad jis 2014-08-16 apie 17.43 val., kelyje Smiltynė - Nida, Neringoje, vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė staiga į kelią iššokusį ožį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė K.E.T 231 p. reikalavimus, t.y. jis kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. Iš pateiktų T. P. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad 2014-08-16 lijo lietus, T. P. neturėjo telefono, stabdė, siekiant išvengti susidurimo su staiga į kelią išbėgusiu ožiu, tačiau gyvūnas buvo kliūdytas. Gyvūnas po susidūrimo nuėjo. T. P. po to laukė apie 5 penkias minutes šalikelėje, tačiau neturėdamas mobilaus telefono, nusprendė vykti iki Kelių policijos posto Juodkrantėje, todėl pajudėjo iš įvykio vietos.
Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai bei T. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, nepatvirtina fakto, kad T. P. tyčia būtų siekęs pažeisti K.E.T 231 p. reikalavimus, T. P. po įvykio nebėgo iš įvykio vietos, sustojo šalikelėje, laukė, tačiau lyjant niekas nestojo. Kaip jau minėta, pažeidimas, už kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turi būti padarytas tyčiniais veiksmais, siekiant pasitraukti iš eismo įvykio vietos, kad išvengti atsakomybės už kilusius padarinius, tuo tarpu šioje situacijoje tokių T. P. veiksmų nustatyta nebuvo. Todėl, teismas konstatuoja, kad T. P. veiksmuose nėra subjektyvinės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., pusės – tyčios, nes asmuo neturėjo telefono, niekas iš pravažiuojančių transporto priemonių prie T. P. nestojo, todėl neturėdamas pagrindo toliau laukti, jis nuvyko į Kelių policijos postą Juodkrantėje.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog T. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, numatytos LR ATPK 130 str. 1 d (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 287 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str., 287 str. 1 d. 2 p.,
nutarė:
administracinę bylą A2.6.-3617-549/2014 T. P., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.