Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, advokatui Romui Kersnauskui, išnagrinėjęs R. M. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties, kuria tenkintas nukentėjusiojo J. D. atstovo advokato M. Kepenio skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro J. Syko 2009-12-04 nutarimo ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-12-24 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

2007-05-05 Klaipėdos apskrities VPK VP Eismo priežiūros skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-0243-07 dėl eismo įvykio, įvykusio 2007-05-05, apie 18 val. 40 min., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), R. M., vairavusiai automobilį „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuojant iš stovėjimo vietos į kelio važiuojamąją dalį susidūrus su keliu važiavusiu motociklu „Suzuki GSZ 1200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. D.. 2009-12-04 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras J. Sykas nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes R. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Kepenis apskundė aukštesniajam prokurorui.

2009-12-24 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kičiatovas priėmė nutarimą atmesti nukentėjusiojo atstovo advokato skundą. Nurodė, jog prokuroras padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad jei J. D. nebūtų viršijęs leistino greičio, būtų turėjęs visas galimybes išvengti susidūrimo, konstatuota, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti teisiniu požiūriu buvo J. D. neatsargūs veiksmai, važiuojant didesniu nei leistina greičiu ir nelėtinant greičio, pastebėjus atsiradusią kliūtį kelyje, taip pažeidžiant eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (KET) 172 p. Šį nutarimą nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Kepenis apskundė.

2010-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį, kuria patenkino nukentėjusiojo atstovo advokato M. Kepenio skundą ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro J. Syko 2009-12-04 nutarimą bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-12-24 nutarimą. Nutartyje nurodoma, kad tyrimas pradėtas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d. požymius. Šios nusikaltimo sudėties esmė yra ta, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 145 p. numatyta, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. M. iki pat susidūrimo su motociklu jo nematė. Ji, atbuline eiga išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio tiesiai atvažiuojančiam motociklui „Suzuki GSZ 1200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nepagrįstai padaryta išvada, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti teisiniu požiūriu buvo J. D. neatsargūs veiksmai, važiuojant didesniu nei leistina greičiu ir nelėtinant greičio, pastebėjus atsiradusią kliūtį kelyje. KET 145 p. kategoriškai nurodyta, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taisyklėse nėra jokių nuorodų į tai, kad šis reikalavimas gali būti nevykdomas, jei priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojanti transporto priemonė viršija greitį, todėl R. M. privalėjo išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės duoti kelią tiesiai atvažiuojančiam motociklui. Tai, kad R. M. pažeidė KET 145 p. reikalavimus, patvirtina ir 2009-09-01 specialisto išvada Nr. 11237 (09), kurioje konstatuojama, jog techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Honda HR-V“ vairuotojos R. M. veiksmai – manevruodama gatvėje sudarė kliūtį gatve važiavusio motociklo „Suzuki GSZ 1200“ judėjimui ir su juo susidūrė. Išvadoje taip pat konstatuota, jog motociklininkas, važiuodamas leistinu greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti motociklą, neprivažiuodamas susidūrimo vietos su automobiliu. R. M. išvažiuodama iš stovėjimo aikšteles, nedavė kelio tiesiai atvažiuojančiam motociklui, sudarė jam kliūtį, dėl ko jis, kad ir važiuodamas leistinu greičiu, norėdamas išvengti susidūrimo, būtų turėjęs stabdyti. Todėl prokurorų išvada, jog R. M. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįsta.

Skundu R. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-03-23 nutartį. Nurodo, kad negavo nei nukentėjusiojo atstovas advokato 2010-01-11 teismui paduoto skundo, nei pranešimo apie posėdį. Tyrimą atlikę pareigūnai įvykdė visus Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-06 nutarties nurodymus (papildomai apklausė asmenis, atliko eksperimentus). Be to, administracine tvarka už šį įvykį buvo nubaustas ir pats J. D., o ji, R. M., administracine tvarka dėl įvykio nebuvo nubausta, nors teismas konstatavo, kad ji padarė administracinius teisės pažeidimus. Neužsimenama, jog J. D. neturėjo teisės vairuoti motociklą, žymiai viršijo leistiną greitį, motociklas buvo techniškai netvarkingas, be techninės apžiūros, užsidegė. Šios aplinkybės eksperto nuomone ir buvo eismo įvykio kilimo priežastis. 2009-12-04 ir 2009-12-24 prokurorų nutarimai priimti vadovaujantis ištirtais įrodymais, o iš 2010-03-23 nutarties neaišku, kokius papildomus veiksmus reikia atlikti.

R. M. skunde nurodo, jog sutinka su prokurorų išvada, kad konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t. y. reiškinys, dėl kurio įvyksta kitas reiškinys. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, autoįvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų, įvykis nebūtų įvykęs, tokia ir yra J. D. veika, kurią patvirtina apklaustų asmenų parodymai, specialisto išvados, J. D. nubaudimas administracine tvarka.

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-03-23 nutartimi pagrįstai tenkino nukentėjusiojo J. D. atstovo advokato M. Kepenio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro J. Syko 2009-12-04 nutarimo ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-12-24 nutarimo panaikinimo.

Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad surinkus pakankamai medžiagos, rodančios, kad yra nusikalstamos veikos požymių ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog tą veiką padarė įtariamuoju toje byloje laikomas asmuo, visa medžiaga nedelsiant turi būti perduodama teismui, o paaiškėjus, jog įtarimas nepagrįstas, tuoj pat turi būti priimamas sprendimas dėl proceso nutraukimo. Po papildomų proceso veiksmų duotoje 2009-09-01 specialisto išvadoje Nr. 11K-237 (09) nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Honda HR-V“ vairuotojos R. M. veiksmai – manevruodama gatvėje sudarė kliūtį gatve važiavusio motociklo „Suzuki GSZ 1200“ judėjimui ir su juo susidūrė. Išvadoje taip pat konstatuota, jog motociklininkas, važiuodamas leistinu greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti motociklą, neprivažiuodamas susidūrimo vietos su automobiliu. Šiuo atveju yra pagrindo manyti, jog abu eismo įvykio dalyviai pažeidė KET, o teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Atsakyti į šį klausimą be abejo gali padėti specialisto išvada, tačiau specialisto išvada yra tik prielaida teisinei išvadai apie priežastinio ryšio asmenų veikoje buvimą. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog R. M. veiksmai, kai ji išvažiuodama iš stovėjimo aikšteles, nedavė kelio tiesiai atvažiuojančiam motociklui, sukėlė grėsmę eismo saugumui, įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sužalotas kitas eismo dalyvis, todėl negalima vienareikšmiškai pasakyti, jog tokiuose R. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Vien ta aplinkybė, jog ir nukentėjusysis pažeidė KET, pati savaime nereiškia, jog R. M. nepadarė jai inkriminuoto nusikaltimo, o ar ji tikrai kalta dėl BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, gali atsakyti tik teismas, pilnai ir išsamiai išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis teisiamajame posėdyje.

R. M. skunde teigia, jog iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokius papildomus veiksmus dar reikia atlikti. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga, manytina, jog ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių užbaigti ikiteisminį tyrimą netgi kaltinamojo akto R. M. surašymu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-23 nutartis, kuria tenkintas nukentėjusiojo J. D. atstovo advokato M. Kepenio skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro J. Syko 2009-12-04 nutarimo ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-12-24 nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.