- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- A6.-1083-920/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00019-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Linas Baublys (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. G.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimas dėl administracinės nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pagal LR ANK 120 str. 1 d.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir 2200 EUR dydžio nuobaudos paskyrimo (duomenys neskelbtini) vadovui R. G. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 120 straipsnyje nurodytų pažeidimų pradedama atitinkamai pagal kreditoriaus pareiškimą, šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Susipažinus su pareiškimu ir VMI pateiktais dokumentais, nenustatytos aplinkybės, kurios darytų administracinio nusižengimo bylos teiseną negalimą, taip pat nėra duomenų, kad pareiškime esantys teiginiai būtų žinomai melagingi. Atsižvelgiant į tai, pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena (duomenys neskelbtini) vadovui R. G. dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagal pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Administracinio nusižengimo teisena dėl šio kodekso 119¹ straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų pradedama pagal akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininko, valdybos, stebėtojų tarybos ar atskirų valdybos ar stebėtojų tarybos narių pareiškimą. Administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams.
Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2022-04-29 raštu (duomenys neskelbtini) užklausė AB SEB banką apie (duomenys neskelbtini) sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktų paskolų likučius. Pareiškėjas, patikrinęs AB SEB banko (duomenys neskelbtini) atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) pateiktus sąskaitų išrašus nustatė, kad bendrovė (duomenys neskelbtini), būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais (b.l. 17 - 57).
Vertindamas esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir tokiu būdu įvykdė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas yra R. G. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ANK 34 – 36 str.), todėl teismas pareiškėjo prašymą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti R. G. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2200 Eur. dydžio baudą, pripažįsta pagrįstu ir jį tenkina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsniu, 590 straipsniu, 664 straipsniu, 665 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovui R. G. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2200 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus