Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys S. L., B. B., L. M., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. A. M. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitis; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po testatorės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Pareiškime nurodė, kad siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kaip palikėjos vaikaitis, pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis yra palikėjos vaikaitis ir kad po palikėjos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėjos turtą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė M. M. (toliau – močiutė, palikėja), gim. (duomenys neskelbtini), kurios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) M. M. testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Kauno 1-ojo notaro biuro notarės Juditos Valevičienės, po savo mirties paliko pareiškėjui butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentą patvirtinusi notarė pažymėjo, jog šis testamentas nepakeistas ir nepanaikintas. Pareiškėjas, žinodamas, kad močiutė jam paliko testamentą, suprato, kad nuo močiutės mirties jis tapo savo močiutės turto savininku. Į notaro biurą per 6 mėnesius nuo močiutės mirties dėl paveldėjimo bylos nesikreipė, galvodamas, kad testamentas jau yra jo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Apie tai, kad reikia kreiptis į notaro biurą dėl turto perrašymo savo vardu pareiškėjas sužinojo tik praėjus beveik 3 metams po močiutės mirties. 2008 m. balandžio 11 d. Kauno m. 9-ojo notaro biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla po M. M. mirties nėra užvesta, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre vis dar įregistruotas M. M. vardu. Nors pareiškėjas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau visą laiką po močiutės mirties jos testamentu paliktą turtą valdė kaip savo. Pareiškėjas gyvena bute (duomenys neskelbtini), ir deklaravo jame savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko bute kartu su M. M. pareiškėjas gyveno su savo šeima – sutuoktine A. M. ir sūnumi K. M.. Po močiutės mirties pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą – asmeninius daiktus, bute esančius baldus, buitinę techniką. Pareiškėjas mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Nors visi mokesčių mokėjimo kvitai laikotarpiu nuo 1996 m. sausio mėn. neišliko, pateikia teismui išlikusius komunalinių mokesčių mokėjimo kvitus už laikotarpį nuo 1997 m. iki 2001 m., pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitos išrašus apie mokėjimą už komunalines paslaugas bute 2015–2022 metų laikotarpiu, kurie patvirtina mokesčių mokėjimą ir buto priežiūros tęstinumą, taip pat pateikia 1997 m. gegužės 8 d. sutarties su AB „Lietuvos dujos“ firma „Kauno dujos“ dėl dujų pirkimo–pardavimo komunalinėms reikmėms, kurią pareiškėjo prašymu ir pavedimu su dujų tiekėju sudarė pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas iki šios dienos gyvena bute (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima, moka mokesčius, prižiūri butą, jį periodiškai remontuoja, taigi nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas valdo palikėjos buvusį turtą kaip savo. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad duomenys apie M. M. palikimo priėmimo faktą neįregistruoti. Pažymėtina, kad testamentai ir palikimo priėmimo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d. Duomenys apie palikimą priėmusius asmenis Testamentų registre kaupiami nuo 2010 m. kovo 31 d. Palikimo atsisakymo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. Testamentų registre nuo 2016 m. kovo 1 d. registruojami pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai. Taigi, testamentų registro išrašas patvirtina, jog nėra asmenų, priėmusių palikimą po palikėjos mirties, pateikiant notarui prašymą dėl palikimo priėmimo. Taip pat pateikia teismui Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Lugienės 2022 m. liepos 1 d. liudijimo, notarinio registro Nr. 2941, kuriame nurodyta, kad patikrinus archyvo duomenis, paveldėjimo bylų nomenklatūrą ir apyrašus, duomenų apie paveldėjimo bylos užvedimą ir baigimą po palikėjos mirties nėra, kopiją. Pareiškėjas yra M. M. vaikaitis ir yra jos testamentinis įpėdinis. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktas numato, kad neapmokestinamosios pajamos yra paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus. Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad mokesčiu neapmokestinama vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas. Taigi, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą kaip vaikaitis, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis yra testatorės M. M. vaikaitis. M. M. (mergautinė pavardė T.) gimė (duomenys neskelbtini), J. T. ir P. K. (T.) šeimoje. Pareiškėjo tėvas yra A. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Jo gimimo metrikoje Nr. (duomenys neskelbtini), surašytoje (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jo tėvai – M. M.-T. ir S. M., t. y. klaidingai įrašytas M. M. vardas – vietoje „M.“ įrašyta „M.“. Siekiant ištaisyti savo tėvo A. M. gimimo liudijime įrašytus klaidingus duomenis apie jo mamos vardą, pareiškėjas 2009 m. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurą, pateikė močiutės gimimo ir mirties liudijimų kopijas, Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymas, kad duomenų apie jo senelių sudarytą santuoką Vilkijos ir Seredžiaus Romos katalikų bažnyčių 1933–1937 metų metrikų knygose ir Klaipėdos civilinės registracijos 1931–1935 metų metrikų knygose nerasta. 2009 m. sausio 7 d. Kauno m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuras surašė išvadą Nr. 575/2008, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka, kad būtų galima ištaisyti jo tėvo A. M. gimimo liudijimo duomenis, kadangi ištaisymui reikalingo senelių santuokos liudijimo pareiškėjas negali pateikti. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės fakto nustatymo. Pareiškėjas ieškojo savo senelių dokumentų archyvuose, tačiau tikslios savo senelių santuokos sudarymo datos ir vietos nežino. Mano, kad dėl klaidos pareiškėjo tėvo A. M. gimimo metrikoje klaidingai buvo įrašytas jo mamos M. M. vardas, jį sutrumpinus – ne „M.“, o „M.“. Tačiau, kaip matyti iš metrikų, jau tada M. šeima gyveno (duomenys neskelbtini), metrikoje įrašyta pareiškėjo močiutės mergautinė pavardė „T.“. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad giminystę patvirtinančių dokumentų pareiškėjas ieškojo archyvuose, bet nerado, kreipėsi dėl metrikų ištaisymo, bet jo prašymas nebuvo patenkintas, todėl pareiškėjas turi kreiptis į teismą su prašymu nustatyti giminystės santykius.

Pareiškėjas posėdžio metu paaiškino, kad iki močiutės mirties gyveno pas savo motiną, pas močiutę bute pradėjo gyventi 1994 m. Jis visus mokesčiu mokėjo, darė remontą savo lėšomis – nuo lubų iki sienų, santechnika, apšildymas, durys, langai, lubos sienos. Prašo pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktą pareiškimą. Palaiko visus pareiškime išdėstytus argumentus. Visi rašytiniai dokumentai įrodo prašomus nustatyti juridinius faktus. Testamente palikėjo vardas yra M., toks ir turėtų būti. Pareiškėjas praleido terminą kreiptis į notarą ir priimti palikimą pagal testamentą, todėl prašo nustatyti, kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą. Testamente neparašyta, kad pareiškėjas yra vaikaitis, o buvimas vaikaičiu jam panaikintų mokestinę prievolę. Pareiškėjas turi teisę paveldėti butą pagal testamentą. Pareiškėjo duomenimis, kito turto nėra. Bute po palikėjos mirties gyveno pareiškėjas, jo sutuoktinė ir vaikas. Mokesčius mokėjo jų šeima. Atlikti remontai, dujų įvedimas sutuoktinių bendromis lėšomis. Pareiškėjas ir jo šeima mokėjo mokesčius už butą, liudytojai patvirtino, kad bute atliktas kapitalinis remontas. Iš karto po savo močiutės mirties, pareiškėjas, suvokdamas, kad butas testamentu paliktas jam, pradėjo savo aktyviais veiksmais realizuoti savo kaip savininko teises ir pareigas. Tai patvirtina, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti savo močiutės turtą. Močiutės dokumentuose yra įsivėlusi klaida – gimimo liudijime nurodyta, kad A. mama yra M. Tai, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra močiutės vaikaičiai patvirtino ir liudytojai. Tik klaida buvo padaryta senais laikais surašytuose dokumentuose. Faktas, kad pareiškėjas yra močiutės vaikaitis, sukuria jam teises pasinaudoti įstatyme numatytos galimybės nemokėti paveldimo turto mokesčio. Faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą po močiutės mirties, sukuria jam teisę gauti paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. Testamentas yra galiojantis, niekas daugiau palikimo po močiutės mirties nepriėmė. Butas vis dar registruotas močiutės vardu, tačiau faktiškai jį kaip savininkas valdo pareiškėjas. Prašo pareiškimą tenkinti visa apimtimi.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei ir neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti, taip pat apie pareiškėjo ir jo giminystės ryšius. Tik visapusiškai įvertinus visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, galima bus spręsti apie pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą.

Suinteresuotas asmuo B. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas yra M. M. vaikaitis negali paneigti ar juridiškai patvirtinti. Patvirtina, jog žino, kad pareiškėjas yra jos dėdės A. M. sūnus, tačiau su juo ryšių nepalaikė, nebendrauja ir dabar. Neturi jokių dokumentų, ar įrodymų dėl giminystės nustatymo, kuriuos galėtų pateikti teismui. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo, jog pareiškėjas po M. M. mirties priėmė palikimą, sutikti negali, nes kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo paveldėjimo byla po močiutės M. M. mirties nėra užvesta ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas M. M. vardu. Prašo teismo, pagal dabar galiojančius įstatymus, skirti šešių mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo S. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas yra M. M. vaikaitis negali paneigti ar juridiškai patvirtinti. Patvirtina, jog žinojo, kad jos tėvas A. M. turėjo sūnų R. Yra jį mačiusi, bet su juo nebendravo dar būnant gyvam jos tėvui, nei po jo mirties, nei dabar, kai vyksta teisminis procesas. Neturi jokių dokumentų ar įrodymų dėl giminystės santykių nustatymo, kuriuos galėtų pateikti teismui. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo, jog pareiškėjas po testatorės M. M. mirties priėmė palikimą, sutikti negali. Remiantis tuo, kad Kauno 9 Notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės yra patvirtinta, kad paveldėjimo byla po M. M. mirties nėra užvesta ir užbaigta, o butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas M. M. vardu. Su testamentu susipažino. Kadangi dėl testamento egzistavimo nebuvo žinoma, prašo teismo, pagal dabar galiojančius įstatymus, skirti šešių mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo tuo tikslu, jog dėl palikimo priėmimo ar galimo testamento užginčijimo turi teisę pareikšti valią dar trys M. M. vaikaičiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. M..

Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad M. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra.

Pažyma dėl informacijos apie gyventojo adresą teikimo patvirtina, kad M. M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) M. M. testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Kauno 1-ojo notaro biuro notarės Juditos Valevičienės, po savo mirties paliko pareiškėjui butą, esantį (duomenys neskelbtini).

1997 m. balandžio 8 d. testamentą patvirtinusi notarė pažymėjo, jog šis testamentas nepakeistas ir nepanaikintas.

2008 m. balandžio 11 d. Kauno m. 9-ojo notaro biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla po M. M. mirties nėra užvesta.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre vis dar įregistruotas M. M. vardu.

Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikas deklaravo bute (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pateikė teismui komunalinių mokesčių mokėjimo kvitus už laikotarpį nuo 1997 m. iki 2001 m., pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitos išrašus apie mokėjimą už komunalines paslaugas bute 2015–2022 metų laikotarpiu, kurie patvirtina mokesčių mokėjimą ir buto priežiūros tęstinumą, taip pat pateikia 1997 m. gegužės 8 d. sutarties su AB „Lietuvos dujos“ firma „Kauno dujos“ dėl dujų pirkimo–pardavimo komunalinėms reikmėms kopiją, kurią sudarė pareiškėjo sutuoktinė. Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus – apmokėjimo už statybines medžiagas kvitus.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad duomenys apie M. M. palikimo priėmimo faktą neįregistruoti.

Taip pat pateikiamas teismui Kauno m. 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Lugienės 2022 m. liepos 1 d. liudijimas, notarinio registro Nr. 2941, kuriame nurodyta, kad patikrinus archyvo duomenis, paveldėjimo bylų nomenklatūrą ir apyrašus, duomenų apie paveldėjimo bylos užvedimą ir baigimą po palikėjos mirties nėra.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad M. M. (mergautinė pavardė T.) gimė (duomenys neskelbtini), J. T. ir P. K. (T.) šeimoje.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo tėvas yra A. M.. Gimimo metrika patvirtina, kad A. M. gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo metrikoje Nr. (duomenys neskelbtini), surašytoje (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jo tėvai – M. M.-T. ir S. M..

Mirties liudijimas patvirtina, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini).

Siekiant ištaisyti savo tėvo A. M. gimimo liudijime įrašytus klaidingus duomenis apie jo mamos vardą, pareiškėjas 2009 m. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurą, pateikė močiutės gimimo ir mirties liudijimų kopijas, Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymas, kad duomenų apie jo senelių sudarytą santuoką Vilkijos ir Seredžiaus Romos katalikų bažnyčių 1933–1937 metų metrikų knygose ir Klaipėdos civilinės registracijos 1931–1935 metų metrikų knygose nerasta.

2009 m. sausio 7 d. Kauno m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuras surašė išvadą Nr. 575/2008, jog pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka, kad būtų galima ištaisyti jo tėvo A. M. gimimo liudijimo duomenis, kadangi ištaisymui reikalingo senelių santuokos liudijimo pareiškėjas negali pateikti. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės fakto nustatymo.

Pareiškėjas nurodė, jog žinodamas, kad močiutė jam paliko testamentą, suprato, kad nuo močiutės mirties jis tapo savo močiutės turto savininku. Į notaro biurą per 6 mėnesius nuo močiutės mirties dėl paveldėjimo bylos nesikreipė, galvodamas, kad testamentas jau yra jo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Apie tai, kad reikia kreiptis į notaro biurą dėl turto perrašymo savo vardu pareiškėjas sužinojo tik praėjus beveik 3 metams po močiutės mirties. Nors pareiškėjas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau visą laiką po močiutės mirties jos testamentu paliktą turtą valdė kaip savo. Bute kartu su M. M. pareiškėjas gyveno su savo šeima – sutuoktine A. M. ir sūnumi K. M.. Po močiutės mirties pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą – asmeninius daiktus, bute esančius baldus, buitinę techniką. Pareiškėjas mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Pareiškėjas nurodė, jog po močiutės mirties, valdydamas butą (duomenys neskelbtini), kaip savininkas, atliko kapitalinio remonto darbus, pakeitė santechninę įrangą, duris, langus, grindis, įrengė dujinę šildymo sistemą. Pareiškėjas iki šios dienos gyvena bute (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima, moka mokesčius, prižiūri butą, jį periodiškai remontuoja, taigi nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas valdo palikėjos buvusį turtą kaip savo. Pareiškėjas ieškojo savo senelių dokumentų archyvuose, tačiau tikslios savo senelių santuokos sudarymo datos ir vietos nežino. Mano, kad dėl klaidos pareiškėjo tėvo A. M. gimimo metrikoje klaidingai buvo įrašytas jo mamos M. M. vardas, jį sutrumpinus – ne „M.“, o „M.“. Tačiau, kaip matyti iš metrikų, jau tada M. šeima gyveno (duomenys neskelbtini), metrikoje įrašyta pareiškėjo močiutės mergautinė pavardė „T.“.

Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys S. L., B. B. nurodė, jog neturi jokių dokumentų, ar įrodymų dėl pareiškėjo giminystės nustatymo, kuriuos galėtų pateikti teismui. Nurodė, jog dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo, jog pareiškėjas po testatorės mirties priėmė palikimą, sutikti negali, tačiau tai nuginčijančių įrodymų nepateikė. Prašė teismo, pagal dabar galiojančius įstatymus, skirti šešių mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau savarankiškų reikalavimų nepateikė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartimi buvo nustatytas suinteresuotam asmeniui B. B. 7 dienų terminas, nuo teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, šioje nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau suinteresuotas asmuo trūkumų nepašalino, nurodė, kad nutartyje nurodytų dokumentų neturi ir dokumentais pagrįsti faktų teismui neturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė suinteresuoto asmens pateiktą dokumentą rašytiniais paaiškinimais.

Liudytoja J. M. posėdžio metu davė parodymus, kad pareiškėją pažįsta nuo vaikystės. Jo močiutė gyveno pirmame aukšte (duomenys neskelbtini). Ji gyvena antram aukšte, o pareiškėjas pirmam aukšte. Iš pradžių jis pas močiutę vasaromis būdavo, o paskui jis nukaršino močiutę. Iš pradžių butą prižiūrėjo močiutė, o paskui jau pareiškėjas visą laiką. Žino netikrą jo sesę S., paskutinį kartą ją matė 6 metų. B. ateidavo pas močiutę iki paauglystės, irgi buvo anūkė. Kai močiutė susirgo ir reikėjo prižiūrėti, tai nebuvo nei vieno, išskyrus pareiškėją. Bute pareiškėjas apsigyveno prieš močiutės mirtį, jis yra anūkas. Močiutės vardas M. M., o ar ji M. ar M., nežino. Močiutė turėjo tris vaikus: M., A., D. B. buvo M. vaikas. Po močiutės mirties pareiškėjas atliko bute remontą. Darė grindis, šildymą, duris. Nežino kaip B. ir S. atrodo, dabar nepažintų. Buvo 14–15 metų, kai paskutinį kartą matė.

Liudytojas S. M. posėdžio metu davė parodymus, kad pažįsta pareiškėją nuo gimimo. Sieja juos kaimynystės ryšiai. Gyvena prieš juos, adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra jo šeimos butas. Bute gyveno jų šeima. Buvo trys broliai – D., M., A. A. sūnus yra R. B. yra M. dukra. Pareiškėjo močiutė buvo M. M.. Pareiškėjas su močiute bute gyveno kartu, išlaikė. Pareiškėjas darė remontą – vedė vandentiekį, tvarkė virtuvę, tualetą. Namo susirinkimuose dalyvaudavo A., kartais R.

Liudytoja Z. S. posėdžio metu davė parodymus, kad pažįsta pareiškėją, jie yra kaimynai, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ten ji gyvena nuo gimimo. Bute gyveno pareiškėjo močiutė M. ar M. M.. Pareiškėjas anksčiau ten gyveno ir dabar gyvena daug metų, kai apsivedė pradėjo gyventi pas močiutę. B., kai vaikas buvo ateidavo. Buvo trys broliai – D., A. ir M.. M. M. turėjo tris sūnus. Vieno sūnaus vaikas buvo pareiškėjas. B. buvo M. dukra. Pareiškėjas buvo A. sūnus. Po močiutės mirties gyveno tik pareiškėjas su žmona. Jie labai gražiai išremontavo, susitvarkė, kapitališkai suremontavo, langus ir visą butą neatpažįstamai pakeitė.

Liudytoja A. M. posėdžio metu davė parodymus, kad pažįsta pareiškėją. Jis yra jos sutuoktinis. (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi iš karto po vedybų 1992 metais. Dar bute gyveno pareiškėjo močiutė M. ar M. M.. Dokumentuose M. Pareiškėjos yra jos anūkas. B. taip pat yra anūkė. Kartu važiavo į notarų biurą ir močiutė testamentu 1993 m. paliko viską pareiškėjui. Dar buvo anūkė S. ir L. Paliko turtą tik pareiškėjui. Butą prižiūri pareiškėjų šeima, moka mokesčius, ir padarytas kapitalinis remontas. Močiutė turėjo tris sūnus – M., D. ir A. Po močiutės mirties buvo pakeistos durys ir langai, pakeistas šildymas į dujinį, po kelerių metų pradėjo kapitalinį virtuvės remontą, įsirengė vonią ir paskui iš pagrindų kitus kambarius sutvarkė. Padėjo tik jos tėtis, nepadėjo kiti asmenys. Po močiutės mirties anūkės gal buvo bute praėjus metams. Butas testamentu buvo paliktas pareiškėjui, kito turto nebuvo paminėta. Vienintelis turtas buvo butas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad giminystę patvirtinančių dokumentų pareiškėjas ieškojo archyvuose, bet nerado, kreipėsi dėl metrikų ištaisymo, bet jo prašymas nebuvo patenkintas, todėl pareiškėjas turi kreiptis į teismą su prašymu nustatyti giminystės santykius.

Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Vertindamas įrodymus, teismas remiasi savo vidiniu įsitikinimu, savo žiniomis, praktika, logikos dėsniais ir įstatymais, kurie reguliuoja tuos teisinius santykius, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, įvertinęs rašytinius bylos dokumentus, liudytojų parodymus, pareiškėjo paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog labiau yra tikėtina, kad pareiškėjas yra M. M. vaikaitis, todėl pareiškimo reikalavimas šioje dalyje tenkinamas.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjos mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjos mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 m. sausio 27 d. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po močiutės mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes bute pareiškėjas gyveno ir gyvena su savo šeima, po močiutės mirties pradėjo valdyti jos turtą – asmeninius daiktus, bute esančius baldus, buitinę techniką. Pareiškėjas mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Pareiškėjas nurodė, jog po močiutės mirties, valdydamas butą kaip savininkas, atliko kapitalinio remonto darbus.

Suinteresuoti asmenys nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog jie taip pat priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti palikėjos turtą.

Pareiškėjui prašomi nustatyti faktai sukels teisines pasekmes, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą kaip palikėjos vaikaitis.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradeda paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu [...] pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir šioje dalyje, nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po M. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs jį valdyti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitis.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.