Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. vasario 19 d. - kovo 10 d., remdamasi Marijampolės valdybos 2021 m. vasario 18 d. pavedimu Nr. SPR1-292, atliko pareiškėjos neplaninį patikrinimą ir nustatė, jog 2019 - 2021 metų laikotarpiu į Lietuvos Respubliką verslo tikslais pareiškėja įvežė ir į vidaus rinką išleido transporto priemones su jose įmontuotomis baterijomis ir akumuliatoriais. Šiuos veiksmus atlikdama pažeidė teisės aktų reikalavimus: 2019 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais išleido (pardavė) 138 vnt., 2020 m. - 102 vnt., 2021 m. - 2 vnt. M1 klasės lengvųjų automobilių - transporto priemonių bei baterijų ir akumuliatorių įmontuotų į šias transporto priemones ir nustatyta tvarka neužsiregistravo Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos gamintojų ir importuotojų sąvade ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 str. 1 d. 1 p. ir 341-5 str. 1 d. 1 p., taip pat Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291, 5.1 p. reikalavimus; nesudarė gaminių (transporto priemonių bei į jas įmontuotų baterijų ir akumuliatorių) sąrašo ir nevykdė šių gaminių apskaitos naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 str. 1 d. 6 p. ir 341-5 str. 1 d. 7 p., Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1- 290, 4 p. reikalavimus; nevykdė reikalavimų šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau - ENTP), baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais, nedalyvavo ENTP bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemose ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 str. 1 d. 4 p., 341-5 str. 1 d. 5 p., Reikalavimų visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-554, 6 ir 7 p. reikalavimus,

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu byloje Nr. J2-50/J30-5 pareiškėjui paskyrė ekonomines sankcijas: už transporto priemonių ir į jas įmontuotų akumuliatorių importavimą į Lietuvos vidaus rinką, neįsiregistravus Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) gamintojų ir importuotojų sąvade, paskyrė ekonominę sankciją - 700 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 95 str. 1 d.; už transporto priemonių ir į jas įmontuotų akumuliatorių, importuotų į Lietuvos vidaus rinką, apskaitos nevedimą GPAIS, paskyrė ekonominę sankciją - 1400 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 94 str. 5 d.; už visuomenės neinformavimą gaminių ir gaminių atliekų tvarkymo klausimais paskyrė 1400 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 99 str. 1 d.; už pareigos organizuoti atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą, paskyrė ekonominę sankciją - 6000 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 102 str. 3 d.; už pareigos užtikrinti nustatyto kiekio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo vietų buvimą paskyrė ekonominę sankciją - 3000 eurų baudą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 102 str. 5 d.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi galutinę ekonominę sankciją paskyrė 6000 eurų baudą. Buvo nustatytos 3 pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pabrėžia, kad pareiškėja iš esmės neginčija pažeidimų sudėties, o tik teigia, jog paskirta galutinė ekonominė sankcija – 6000 Eur bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui – t. y. akivaizdžiai per griežta.

Žemesnės instancijos teismas

AAĮ 52 straipsnis numato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo nustatytus pažeidimus pareiškėja pripažino, pašalino per objektyviai įmanomą trumpą laikotarpį ir tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nebuvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pareiškėjos atstovai savo kaltę pripažino patikrinimo metu, aktyviai bendradarbiavo su atsakovo pareigūnais.

Teismas taip pat akcentuoja, kad AAĮ nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad ekonominė sankcija – tai bauda, numatyta konkrečiame straipsnyje, apibrėžiančiame padaryto pažeidimo sudėtį. Be to, ir AAĮ 51 straipsnio 4 dalis numato, kad konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, taip pat yra imperatyviai nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).