Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimas

2022-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-85-373/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-03-29Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
A20.-85-373/2022
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00025-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Laima Dumskienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Byla Nr. A20.-85-373/2022
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00025-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 21.8.7 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,sekretoriaujant Rasai Fedinienei,

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) atstovui D. J.,

pareiškėjai užsienietei H. H. J. H. H.,jos atstovui advokatui D. K.,vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos, prisistatančios Irako H. H. J. H. H., skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2022-01-24 sprendimo Nr. 22S60418 dalies panaikinimo, ir jos vaiko pareiškėjos, pristatomos Irako piliete A. T. T. T., gimusia (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento 2022-01-26 sprendimo Nr. 22S61194 dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja užsienietė, H. H. J. H. H. prašo panaikinti 2022-01-24 Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S60418 dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, todėl jai gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėjos užsienietės, pristatomos A. T. T. T., gimusios (duomenys neskelbtini), skunde prašoma panaikinti 2022-01-26 Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S61194 dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

2022-03-16 nutartimi bylos pagal pareiškėjų H. H. J. H. H. ir jos mažametės dukters A. T. T. T. skundus sujungtos į vieną bylą.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas prašė atsiliepimuose nurodytais motyvais skundus atmesti.

Šalies argumentai

Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje prašė skundų netenkinti, palaikė pateiktus atsiliepimus į pareiškėjų skundus bei nurodė, kad pareiškėjos neturi asmens dokumentų, jų tapatybės nenustatytos. H. H. J. H. H. nebendradarbiavo su pareigūnais, nes valstybės sieną kirto nelegaliai, ne per kontrolės punktą.

H. H. J. H. H. ir jos bei mažametės dukters atstovas prašė skundus tenkinti. Užsienietė nurodė, kad turi asmens dokumento kopiją, kad nori laisvai judėti šalies teritorijoje ir tenkinti savo bei vaiko asmeninius poreikius. Nurodė, kad jos šeima pasiturinti, artimieji gyvena Belgijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Grįžti į savo kilmės šalį nenori. Jos atvykimo tikslas buvo patekti į bet kurią Europos Sąjungos šalį. Lietuvoje jokių socialinių ryšių neturi.

Skundai netenkinami.

Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas, kuriuo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė šalyje gali būti apribota.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2021-07-04 pareiškėja prisistačiusi Irako piliete J. S., vėliau kaip J. Z. bei J. H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės kartu su sutuoktiniu prisistačiusiu Irako piliečiu C. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dukra pristatyta Irako piliete A. C., gimusia (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35, 39). H. H. J. H. H. ir A. T. T. T. neturi asmens dokumentų, patvirtinančių jų tapatybę.

Migracijos departamentas 2021-12-01 priėmė sprendimą H. H. J. H. H. ir A. T. T. T. (taip pat ir C. E. E. E., t. y. visai šeimai), prieglobsčio, išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždrausti H. H. J. H. H. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neuždrausti pareiškėjai A. T. T. T. atvykti į Lietuvos Respubliką (b. l. 39-52). Migracijos departamento atsiliepimo duomenimis šis sprendimas neįsiteisėjęs. Taigi pareiškėjos Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme yra prieglobsčio prašytojos (b.l.65-68).

Migracijos departamentas 2022-01-24 sprendimu dėl H. H. J. H. H. ir 2022-01-26 sprendimu dėl pareiškėjos A. T. T. T. nusprendė įleisti pareiškėjas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, apgyvendinti jas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

2022-01-27 Utenos apylinkės teismo sprendimu Nr. A20.-42-286/2022 H. H. J. H. H. skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas kartu su jos nepilnamete dukra A. T. T. T. VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022-07-28 (b. l. 61-63).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl vadovaujantis Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalimi sprendžiant užsieniečių teisinės padėties klausimus taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečius dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jų grąžinimo ar išsiuntimo arba bus išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

H. H. J. H. H. kartu su mažamete dukra A. T. T. T. į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Šeima prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiavo su valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Taigi egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti rizikos veiksniai, kad pareiškėja kartu su mažamete dukra gali slėptis. Ji Lietuvoje neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių, šalies sieną kirto nelegaliai, teigia, kad jos artimi giminaičiai gyvena kitose Europos Sąjungos valstybėse, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad gali bėgti į užsienio valstybę. Dėl išdėstytų H. H. J. H. H. ir jos dukters buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

Esant šioms aplinkybėms, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietė su dukra gali pasislėpti (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktai), todėl judėjimo laisvės suvaržymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti jų prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

Skunduose prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama, jei asmens tapatybė yra nustatyta, o nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad ji nustatyta, nes užsienietės neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-57/2014), nenustatytos kitos Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies prasme reikšmingos aplinkybės. Be to, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo skundžiamais sprendimais pareiškėjoms paskirti kitas priemones nei laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes alternatyvos priemonės įstatyme nėra numatytos, išskyrus atvejus, kai egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas (Įstatymo 140⁸ straipsnio 3-6 dalys), kuris šiuo atveju nėra nustatytas. Kita vertus, nenustatyta, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietes laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiami 2022-01-24 ir 2022-01-26 Migracijos departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjų skundai atmetami (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 117, 140⁸ straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos Irako Respublikos H. H. J. H. H., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistačiusios užsienietės skundą dėl Migracijos departamento 2022-01-24 sprendimo Nr. 22S60418 dalies panaikinimo.

Atmesti pareiškėjos Irako Respublikos piliete A. T. T. T., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatomos užsienietės skundą dėl Migracijos departamento 2022-01-26 sprendimo Nr. 22S61194 dalies panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Laima Dumskienė