Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-590-212/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
2A-590-212/2011
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00770-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
SIA „Cobold Eksports“
Atsakovas
V. V.
Civilinė byla Nr.2A-590-212/2011Proceso Nr. 2-50-3-00770-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.2;35.4;36.1;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASn UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant ieškovės SIA „Cobold Eksports“ atstovui adv. Mindaugui Badarui,atsakovo . V. įmonės atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. įmonės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal SIA „Cobold Eksports“ ieškinį atsakovui V. V. įmonei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 11 349 Lt skolos, 8,05 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-20 – 2008-07-15 laikotarpiu atsakovas pirko iš ieškovės įvairių išmatavimų putų polistirolo plokštes „Termoefekt“. Atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 2008-06-20 Nr. 205 ir 2008-07-15 Nr. 255 bendrai 17 792,69 Lt sumai, kurios buvo pateiktos apmokėti kartu su prekėmis. Atsakovas tinkamai neįvykdė atsiskaitymo pareigos, tik iš dalies apmokėjo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 205 ir liko skolingas ieškovui 11 349 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-05-30 sprendimu priteisė iš atsakovo 11 349 Lt skolos, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 170 Lt žyminio mokesčio, 536,08 Lt išlaidas už dokumentų vertimo paslaugas, 2 403,15 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovo 28,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nustatė, kad atsakovas pirko iš ieškovės įvairių išmatavimų putų polistirolo plokštes „Termoefekt“. Šiuo pagrindu atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 2008-06-20 Nr. 205 ir 2008-07-15 Nr. 255 bendrai 17 792,69 Lt sumai. Sąskaitos buvo pateiktos apmokėti kartu su prekėmis. Atsakovas tik iš dalies atsiskaitė su ieškove ir liko skolingas ieškovui 11 349 Lt. Tarp šalių buvo aiškiai išreikšta abiejų sutarties šalių valia, jos tarėsi dėl paslaugų suteikimo, prekių pristatymo, todėl konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo-pardavimo sutartis ir susiklosčius faktiniams atlygintiniems santykiams, atsakovui atsirado prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių, kad pateiktas sąskaitas-faktūras pasirašė ne pats įmonės savininkas ir prekės pagal šias sąskaitas-faktūras nebuvo pristatytos. PVM sąskaitos-faktūros išrašytos pirkėjo V. V. įmonės vardu, jomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, jos yra įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą ir negrąžintos kaip išrašytos be pagrindo, atsakovas nėra pareiškęs ieškovui jokių pretenzijų dėl prekių kokybės, kiekio ar kitų parametrų neatitikimo. Be to, 2008-06-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 205 atsakovas yra dalinai apmokėjęs. Teismas, ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų dėl nepagrįsto skolos priteisimo, todėl ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-30 sprendimą panaikinti. Nesutinka, kad įmonė turi skolą ieškovei. Nesutinka su teismo sprendimu, nes savininkas, kuris turėjo teisę priimti prekes jų negavo iš ieškovės, todėl nėra pagrindo skolą pripažinti. Teismas pripažino nepasirašytas sąskaitas faktūras kaip galiojančias, nors jokia sutartis, kurioje būtų numatyti prekių kiekiai ir atsiskaitymo terminai bei atsakomybės ribos, atsakingi asmenys už priimamas prekes, įgaliojimai pasirašyti dokumentus ir atstovauti atsakovui, su ieškove nebuvo pasirašyta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės atstovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl rašytinės sutarties tarp šalių nebuvimo, ieškovės sąskaitų bei prekių negavimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Šalys visuomet sudarydavo žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios sąlygos dėl prekių rūšies, kiekio ir kainos būdavo nurodomos ieškovės PVM sąskaitoje – faktūroje. Atsakovo įmonės savininkas ne visuomet pats asmeniškai priiminėdavo prekes bei pasirašydavo ant atitinkamų dokumentų, t. y. tam buvo paskirti kiti įgalioti asmenys. Atsakovo teiginiai, kad nėra gavęs prie ieškinio pridėtose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų prekių, neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms: PVM sąskaitos – faktūros yra įtrauktos į buhalterinę apskaitą, dalinai apmokėjo 2008-06-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 205, o 2008-07-15 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 255 bei CMR važtaraštį yra pasirašęs pats atsakovo savininkas.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas pirko iš ieškovės įvairių išmatavimų putų polistirolo plokštes „Termoefekt“. Prekės buvo pristatytos atsakovui pagal PVM sąskaitas faktūras: 2008-06-20 Nr. 205, 2008-07-15 Nr. 255, nurodant prekių kiekį, sumas ir mokėjimo terminus (b. l. 7-14). Atsakovas 2008-10-17 iš dalies apmokėjo 2008-06-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 205, tačiau likusių sumų pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 205, 255 neapmokėjo (b. l. 67-71). Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, teigdamas, jog nėra pagrindo pripažinti skolos, nes su ieškove nesudarė rašytinės sutarties ir prekių pagal PVM sąskaitas faktūras negavo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas neginčija nustatytos aplinkybės, kad pirko iš ieškovės plokštes „Termoefekt“, nurodytas sąskaitose-faktūrose, tačiau tvirtina, kad prekių iš ieškovės negavo ir nesudarė su ieškove rašytinės pirkimo sutarties. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę komerciniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras tiekė atsakovui polistirolo plokštės, nurodydama jų matmenis, kiekius, kainą ir atsiskaitymo terminus (b. l. 62-66).

Įstatymas reglamentuoja, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada , kad šalis veikė pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Sutartis (tiek žodinės, tiek rašytinės formos) ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai yra sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę. Pavyzdžiui, kreditoriui pareikalavus vykdyti prievolę, skolininkas, kai yra tam įstatyminis pagrindas, gali sustabdyti prievolės vykdymą, taikyti įskaitymą, reikšti priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir pan. Taigi tam, kad jis teisėtai išvengtų prievolės vykdymo, jis turi reikšti įstatymo nustatytus reikalavimus dėl savo teisių gynimo būdų taikymo ar remtis kitomis įstatymo nustatytomis sąlygomis, leidžiančiomis nevykdyti atsiskaitymo prievolės. Tačiau jei pirkėjas elgiasi pasyviai ir priėmęs daiktą nepareiškia jokių reikalavimų taikyti įstatymo nustatytus teisių gynimo būdus, jis negali pagrįstai tikėtis, kad priešingos šalies reikalavimas nebus tenkinamas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

Šalies argumentai

Apelianto teiginius, kad jis negavo prekių pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, paneigia bylos duomenys: atsakovas 2008-10-17 dalinai apmokėjo 2008-06-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 205, o 2008-07-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 255 bei CMR važtaraštį už gautas prekes pasirašė pats atsakovo įmonės savininkas V. V.. Atsakovas nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, kad prekių iš ieškovės negavo, o už visas gautas tinkamai atsiskaitė. Iš to, kas pasakyta, daroma išvada, jog atsakovas gavo prekes pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tačiau prievolės atsiskaityti sąskaitose nurodytais terminais, neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo V. V. įmonės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. V. įmonės, įm. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei SIA „Cobold Eksports“ 1 726,40 Lt (tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus ir 40 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Zina MickevičiūtėBirutė ValiulienėRamunė Čeknienė