Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal H. J. (H. J. ) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, H. J. , Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) "Harista" direktorius, neįvykdė Valstybinės darbo inspekcijos teisėto reikalavimo, t. y. jis pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimą, uždelsęs atsiskaityti dėl darbdavio kaltės su darbuotoju J. R. , turėjo priskaičiuoti ir sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, tačiau šio reikalavimo neįvykdė iki 2006 m. spalio 17 d.

Nors H. J. nepripažino padaręs teisės pažeidimą, tačiau jo kaltę įrodo byloje esantys įrodymai. Iš Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo matyti, kad 4 punkte nurodyta H. J. iki 2006 m. rugpjūčio 22 d. priskaičiuoti ir sumokėti J. R. vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. spalio 17 d. protokolu užfiksuota, kad šis reikalavimas neįvykdytas. Kad šis reikalavimas iki šiol neįvykdytas ir neketinamas įvykdyti, parodė ir pats H. J. . Valstybinės darbo inspekcijos reikalavime nurodyta šio reikalavimo apskundimo tvarka, tačiau H. J. , manydamas, kad reikalavimas yra nepagrįstas, jo neapskundė.

II.

Buvusio bendrovės darbuotojo J. R. atleidimas iš darbo už pravaikštas buvo pagrįstas ir teisėtas. Atleidimo iš darbo pagrindų J. R. neginčijo. Dar daugiau, jis po atleidimo iš darbo daugiau taip ir nebepasirodė. Tad nebuvo galimybių su juo ir atsiskaityti, nes, būtent, J. R. turėjo atvykti į bendrovės administraciją ir pasirašyti ant atleidimo iš darbo įsakymo, pinigų išmokėjimo žiniaraštyje ir tuomet su juo būtų nedelsiant atsiskaityta.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus reikalavimo 4 punkte esantis įpareigojimas atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju J. R. realiai neįvykdomas, nes nežinoma kur yra J. R. , o taip pat nežinoma jo banko sąskaita. Kita 4 punkto reikalavimo dalis, įpareigojanti papildomai sumokėti J. R. vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką yra visiškai nepagrįsta, kadangi tokių nuostatų ir įstatymo straipsnių, numatančių vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo už uždelsimo atsiskaityti laiką, Lietuvos Respublikos darbo Kodekse nėra.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatydamas jam atlikti tai, kas nepriklauso pagal įstatymą, elgiasi nepagrįstai. Teismas, pripažindamas reikalavimą teisėtu, pats elgiasi neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Reikia sutikti su apeliantu, kad pareikštasis kaltinimas ir apylinkės teismo nutarimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.

ATPK 41 ² straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už neįleidimą Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat už Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūno surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad H. J. kaip Uždarosios akcinės bendrovės "Harista" direktorius neįvykdė Valstybinės darbo inspekcijos teisėto reikalavimo. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2006 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo 4 punktą direktorius H. J. , uždelsęs atsiskaityti dėl darbdavio kaltės su darbuotoju J. R. , turėjo priskaičiuoti ir sumokėti vidutinį darbo už uždelsimo atsiskaityti laiką. Neįvykdydamas inspekcijos pareigūno teisėto reikalavimo H. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeista Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis, kurioje sakoma, kad valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi ir asmenys, nevykdantys Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau nenurodyti jokie konkretesni teisės aktų pažeidimai ir veiksmai, ar aplinkybės. Tai aiškiai parodo, kad kaltinimas suformuluotas netinkamai ir tai patvirtina apeliacinio skundo tekstas, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens aiškinimai teismo posėdžio metu. Reikia pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta aiški pažeidimo esmė, taigi, protokolas neatitinka jam keliamų esminių reikalavimų. Beje, protokole turi būti patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens pasiaiškinimas dėl pareikštojo kaltinimo, tačiau H. J. paaiškinimo nėra. Tiesa, protokole nurodyta, kad jis pasirašyti atsisakė, tačiau jis, H. J. pasirašė, jog gavo protokolo nuorašą. Todėl neaišku, ar jis atsisakė pasiaiškinti ar jam tokia teisė nebuvo suteikta.

Protokole konstatavimas, jog H. J. neįvykdė Valstybinės darbo inspekcijos teisėto reikalavimo nepakankamas, kad būtų padarytos neginčytinos išvados dėl jo kaltės pagal inkriminuotą teisės pažeidimą. Kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo, klausimas, ar H. J. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis apeitas. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir įrodymais administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. Tačiau jame kaltę pagrindžiančių duomenų nėra. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi rimtų trūkumų. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kada neatliekamas kvalifikuotas tyrimas, protokolas neatlieka ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nėra tinkamas įrodymas. Tai patvirtina ir apeliacinis skundas, kuriame nurodytos bylos aplinkybės, teigiančios, kad nėra darbdavio kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti. Dėl paminėtų trūkumų — administracinio teisės pažeidimo protokolo neatitikimo įstatymo reikalavimui — priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Todėl turėtų būti panaikintas.

Beje, nors Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius atsiuntė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau jame nė vienas apelianto argumentas, susijęs su kaltinimu, nepaneigtas. Štai, atsiliepime pažymėta, kad, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba dėl pravaikštos, visos J. R. priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistasis darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Inspekcija, pacitavusi įstatymo reikalavimą, nenurodė kokią dieną J. R. pateikė tokį reikalavimą darbdaviui. Tvirtinimas, kad darbdavys H. J. neturėjo ką išmokėti ar deponuoti, todėl teigti, kad jis ieškojo darbuotojo ir planavo su juo atsiskaityti nėra pagrindo ir prasmės, negali būti pakankamas prašyti palikti nepakeistą rajono apylinkės teismo nutarimą ir netenkinti apeliacinio skundo.

Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi ypatingą svarbą. Juo kaip procesiniu dokumentu pradedamas bylos nagrinėjimas dėl galimai padaryto pažeidimo. Kaltinimas turi būti aiškus, nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo kaltinimo įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nėra nurodyta pažeidimo esmė, visas procesas nagrinėjamoje byloje vyko pažeidžiant patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens H. J. teisę į gynybą. Todėl byloje priimtas sprendimas asmenį nubausti naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimą panaikinti ir H. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui tirti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.