Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2018-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-300/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-10
Bylos Nr.
1A-258-300/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-68109-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
E. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-300/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68109-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 2.4.6.4.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 30 d., apie 2.35 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie kavinės „S“, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: matant kitam asmeniui, dėl menkavertės priežasties, tyčia nukentėjusiajam S. Š. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ant grindinio, spyrė du kartus gulinčiam nukentėjusiajam į juosmens sritį, po to, nukentėjusiajam atsistojus, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas apatinio žandikaulio kairės pusės sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdė S. Š. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui); jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys); sumažinti jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę; į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką.

2.1. Apelianto vertinimu, jam paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neapgalvotų veiksmų, neneigė ir neginčijo faktinių bylos aplinkybių, teismo posėdžio metu tik pažymėjo, kad nenorėtų sutikti su kaltinamajame akte nurodyta aplinkybe, jog jo neteisėti veiksmai kilo dėl menkavertės priežasties, nes, jo manymu, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Teigia, kad jis labai susijaudino dėl to, jog iš baro išėjęs vaikinas paėmė jo alaus butelius ir negrąžino, iškoneveikė jį „visokiais žodžiais“, ir pasirinko netinkamą būdą alui atsiimti. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo neblaivus ir nelabai prisimena įvykio aplinkybes, pretenzijų kaltinamajam neturi, nežino, kodėl kilo konfliktas, mano, kad jis buvo abipusis, konflikto metu jis (S. Š.) galėjo pavartoti ir necenzūrinius žodžius. Pasak apelianto, būtent nukentėjusiojo provokuojantys veiksmai (ne savo alaus butelių paėmimas, necenzūrinių žodžių vartojimas) išprovokavo neteisėtus jo (E. D.) veiksmus. Mano, kad kaltinamajame akte suformuluotas teiginys, jog jis dėl menkavertės priežasties atliko neteisėtus veiksmus, atėmė galimybę taikyti jam BK 64¹ straipsnį, nors jis visiškai pripažino savo neteisėtus veiksmus ir nurodė, kad labai gailisi dėl šio nusikaltimo. Teigia, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino nukentėjusiojo naudai ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos aplinkybės nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

2.2. Nuteistojo manymu, teismas taip pat nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis (E. D.) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tačiau nenurodė, kad tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui), nors jo neblaivumas nebuvo nustatytas, o teismo posėdyje jis paaiškino, kad jautėsi blaivus ir išgertas labai nedidelis alkoholio kiekis visiškai neturėjo reikšmės jo norui atsiimti iš jo pagrobtus alaus butelius.

2.3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, provokuojančio nukentėjusiojo elgesio nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir be pagrindo netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Prašo į bausmės laiką įskaityti suėmime kitoje byloje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) išbūtą laiką ir pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

6. Kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam E. D. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. D. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnis), nusikalto anksčiau būdamas teistas net 13 kartų (iš jų 4 kartus teistas už analogišką nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 144–150, 151, 152–157, 158–160, 161–162, 163–165, 166–167, 168–170, 171–172), naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, o tai rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 173–174). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, E. D. prašo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir panaikinti nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

8. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-699/2017).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreipiamas dėmesys, kad apklausos, vykusios 2018 m. sausio 3 d., metu E. D. nurodė, jog jam pasakius alaus butelius paėmusiam jaunuoliui padėti šiuos butelius, „jaunuolis ėjo toliau juokdamasis“, kai jis antrą kartą paprašė pastarojo atiduoti alų, jaunuolis ėjo link jo, atrodė agresyvus, todėl jis (E. D.), galvodamas, kad jaunuolis gali suduoti jam buteliu, nelaukdamas sudavė jam kumščiu į veidą, nugriuvusiam du kartus įspyrė (1 t., b. l. 118–119). Apklausiamas 2018 m. sausio 26 d. E. D. nurodė, kad jam pasakius jaunuoliui atiduoti alaus butelius, pastarasis „atsisuko, nusišypsojo ir gal ką ir pasakė“. Po to jaunuolis atsakė: „Neduosiu“, užsimojo buteliu ir jis (E. D.), pagalvojęs, kad jam vaikinas suduos bei norėdamas apsiginti, sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, nugriuvusiam du kartus spyrė, o atsistojusiam dar kartą sudavė kumščiu į veidą (1 t., b. l. 128–130). Apklausiamas 2018 m. sausio 31 d., E. D. nurodė, kad jam pasakius alų paėmusiam jaunuoliui padėti butelius, pastarasis jo nesiklausydamas ėjo tolyn, todėl jis nuėjo iš paskos ir sudavė pastarajam smūgius (1 t., b. l. 139–140). Tai, kad nukentėjusysis jį išprovokavo necenzūriniais žodžiais, E. D. ėmė teigti tik teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 28). Esant tokioms aplinkybėms, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nors nukentėjusysis buvo neblaivus ir galėjo paimti E. D. priklausančius alaus butelius, tačiau konflikto neiniciavo, jokių smurtinių veiksmų neatliko, neskatino kaltininko pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Be to, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, liudytojas A. A. nurodė, kad nukentėjusysis S. Š., E. D. paliepus grąžinti alų, ėjo tolyn, nes, jo manymu, „nelabai suprato, kad ne savo alų pasiėmęs nueina“ (1 t., b. l. 79–80). Byloje teisingai nustatyta, kad E. D. viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, tyčia nukentėjusiajam S. Š. sudavė smūgius ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kilusios konfliktinės situacijos jokiais atvejais negali būti sprendžiamos panaudojant smurtą. Akivaizdu, kad su tuo sutinka ir pats apeliantas – skunde jis be kita jo nurodė, jog pasirinko netinkamą būdą alui atsiimti.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BPK 219 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti aprašyta nusikalstama veika: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje surašytame kaltinamajame akte nurodyta, jog įtariamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (2 t., b. l. 2–8). Dėl to sutiktina su apelianto argumentu, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina. Be to, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, E. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažindamas tai, kad pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nenurodė, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas nevertino nuoseklių E. D. parodymų, kad jis nuo išgerto alkoholio kiekio nesijautė apsvaigęs, ir tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – net ir būdamas visiškai blaivus, jis nukentėjusiojo atžvilgiu būtų pasielgęs taip pat, t. y. vis tiek jį būtų sumušęs. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11. Tačiau, kolegijos vertinimu, net ir pašalinus nustatytą apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nėra pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, dydžiu artimą BK 284 straipsnyje numatytam šios bausmės vidurkiui – laisvės atėmimą 1 metams (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

12. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. D. pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog jis prisipažino esąs kaltas, tačiau atsižvelgęs į tai, kad nėra BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų, pagrįstai nesivadovavo šio straipsnio nuostatomis ir paskirtos bausmės vienu trečdaliu nesumažino. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

13. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kardomoji priemonė – suėmimas E. D. nebuvo paskirta, be to, skundžiamu apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė nebuvo bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta bausme (šis nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. birželio 14 d.), apelianto prašymas į bausmės laiką įskaityti suėmime kitoje byloje (byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jam Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. balandžio 3 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį), išbūtą laiką ir pagal šį nuosprendį atliktą bausmę, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendž i a:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytą E. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimundas JurgaitisBoleslovas KalainisVidmantas Mylė