Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-1851-946/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
T-1851-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45398-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Byla Nr. T-1851-946/18
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45398-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.12
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis teismo posėdyje, dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (toliau – Migracijos skyrius) Užsieniečių reikalų poskyrio specialistui Tomui Maksimovui (toliau pareiškėjas), prašomam sulaikyti Baltarusijos piliečiui A. M. (A. M.), jo atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Migracijos skyriaus teikimą dėl A. M. sulaikymo užsieniečių registracijos centre.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas Migracijos skyriaus teikimas, kuriuo prašoma Baltarusijos pilietį A. M. sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Užsieniečių registracijos centre iki bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Teikime nurodyta, kad Migracijos skyrius gavo pranešimą iš Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos apie laisvės atėmimo bausmę atliekantį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2018 m. rugpjūčio 3 d. baigiasi teismo paskirtos bausmės atlikimas ir jis bus paleidžiamas iš Pravieniškių pataisos namų. 2017 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismas nuteisė šį užsienietį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį. Bausmės pradžia 2017 sausio 19 d., bausmės pabaiga 2018 m. rugpjūčio 3 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, A. M. buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Lietuvos Respublikoje užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, vizos ar leidimo gyventi. 2017 m. gegužės 16 d. buvo išsiųstas raštas Nr. 20-IL-21560 į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyrių su prašymu tarpininkauti gaunant informaciją iš Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvoje dėl grįžimo dokumento išdavimo. Atsakymas iki šiol negautas.

Dėl to Migracijos skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 2 ir 5 dalimi, 116 straipsniu, prašo sulaikyti A. M. ilgiau kaip 48 valandoms, apgyvendinant jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams

Teismo posėdyje pareiškėjas teikimą palaikė, prašė jį patenkinti. Sulaikytasis ir jo atstovas teikimui neprieštaravo, tačiau nurodė, kad tikslinga būtų nustatyti kiek įmanoma trumpesnį sulaikymo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagrindinis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus reglamentuojantis įstatymas Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau Įstatymas). Sprendžiant nagrinėjamu atveju prašymą sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos yra svarbu išsiaiškinti, ar tokiai priemonei yra minėtame įstatyme nustatyti pagrindai bei sąlygos. Įstatymo 113 str. 1 d. numato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

To paties įstatymo 2 dalis numato, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sulaikytasis yra ne Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kaip jis prisistatė A. M., šiuo metu neturintis jokios pilietybės. Taip pat nustatyta, kad A. M. neturi jokio galiojančio asmens tapatybę galinčio patvirtinti dokumento. Jo nėra ir pataisos namuose užvestoje nuteistojo asmens byloje (b. l. 2, 17). Turi tik dar TSRS išduotą asmens pasą. Kaip nustatyta, į Lietuvos Respublikos teritoriją jis atvyko neteisėtai, be galiojančio kelionės dokumento, dėl ko buvo nuteistas (žiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, b. l. 6-9). Atvyko, kaip pats paaiškino savo noru, pas gimines. Kaip nustatyta byloje, kurioje A. M. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, Lietuvos Respublikos valstybinę sieną jis kirto iki dabar tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje, be to, tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir už svetimo asmens dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, neteisėtą įgijimą bei vagystę. Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje sulaikytasis užsienietis iki dabar nesikreipė. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktoje išvadoje dėl A. M. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo nurodyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 20-22).

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes – kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, paties sulaikytojo paaiškinimus dėl to, kad atvyko be dokumentų, vyko pas gimines savo noru, t. y. iš esmės dėl šeimyninių ir ekonominių priežasčių, kad jis, žinodamas, jog norint pateikti į Lietuvos Respubliką, reikalingi dokumentai ir viza, jos nesidarė, konstatuotina, kad užsienietis A. M. neturi prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinio statuso, jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje iki dabar nėra nustatyta. Tačiau iš nustatytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog užsienietis iš kilmės šalies išvyko tik dėl šeimyninių ir ekonominių priežasčių, neteisėtai patekęs į Lietuvos Respubliką darė tyčinius nusikaltimus, dėl ko buvo pripažintas kaltu ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, dėl ko šiuo metu kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis gali vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas įstatymus. Šiuo metu siekiama neteisėtai Lietuvos Respublikos esantį A. M. grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko. Todėl konstatuotina, kad yra nustatyti pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose, sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre.

Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones nėra, kadangi alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju, kaip minėta, byloje esanti išvada patvirtina, kad A. M. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Teismo vertinimu, jo elgesys ir neatsakingas požiūris į pilietybės, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų sutvarkymo klausimus, kurie nėra išspręsti iki dabar, patvirtina ir tai, kad A. M. nerodo iš viso jokių pastangų tam, kad palengvinti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teikimas pagrįstas, todėl turi būti patenkintas. Kadangi iš pataisos namų A. M. paleidžiamas 2018 m. rugpjūčio 3 d., tai jo sulaikymo termino pagal šią nutartį pradžia yra jo paleidimo iš pataisos namų diena.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1dalies 2, 3 ir 7 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi ir 116 straipsniu, 117 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 132 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimą patenkinti ir sulaikyti A. M. (A. M.), gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 4 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo momento. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis