Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI3-4904-257/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-09
Bylos Nr.: eI3-4904-257/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00547-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas: P. N.
Atsakovas: Mažeikių rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4904-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00547-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 9 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. N. skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P1-1256 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. N.“.

Pareiškėjo P. N. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi to pageidavo pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad papeikimas jam skirtas, nes nepradėjo ir neatliko administracinio nusižengimo teisenos dėl asmens, kuris galimai darė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 459 straipsnio 8 dalyje, ir tuo pareiškėjas pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų 8 punktą, Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojų pareigybių 14 ir 15 punktus bei LR ANK 590 straipsnio 1 ir 3 dalis. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka. Nurodo, kad nurodymą/pranešimą apie galimai daromą administracinį pažeidimą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) gavo 2020-09-29, kai jam paskambino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas N. R. Jis tuo metu turėjo nedarbingumą ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo 2020-09-22 iki 2020-10-09 buvo atliekamas žymėjimas „L“ raide (liga/nedarbingumas), šiuo laikotarpiu jam buvo mokama ligos pašalpos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, t. y. jis nedarbingumo laikotarpyje jokių darbinių pareigų atlikti negalėjo, o jo pavadavimui buvo paskirta kita skyriaus darbuotoja – vyriausioji specialistė V. V. Paskambinusiam s/b (duomenys neskelbtini) pirmininkui į N. R. telefoną pastarasis turėjo pasakyti, kad jis yra nedarbingume ir nukreipti jį pas laikinai einančia jo pareigas vyriausiąją specialistę V. V. Šito jis nepadarė, nors Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų 17 punkte yra nurodyta, kad vedėjo laikinai nesant, jo funkcijas atlieka skyriaus tarnautojas, kurio pareigybės aprašyme priskirta ši funkcija. Jis tuo metu galėjo ir turėjo atlikti jos pavedimus, o ne vadovautis nedarbingume esančio vedėjo telefoniniais nurodymais. Tokiu savo elgesiu pats skyriaus vedėjas pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus ir minėtą Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų 17 punktą. Visgi, išklausęs vedėjo N. R. telefoninius nurodymus, pareiškėjas ėmėsi atitinkamų veiksmų: galimą pažeidėją M. R. informavo, kad tam ką jis daro reikalingas seniūnijos leidimas, o be leidimo – jis daro administracinį pažeidimą, padarė keletą nuotraukų. Skambinęs N. R. to ir teprašė, o apie administracinės teisenos pradėjimą nebuvo kalbos. Pasitarus su laikinai einančia vedėjos pareigas vyr. specialiste V. V., nutarė palaukti iš nedarbingumo grįžtančio vedėjo N. R., nes buvo neaišku dėl jo veiksmų, be to, bendrai sutarė, kad bortelių rengimas yra nesudėtingas statinys ir, gal būt, jokio leidimo tokiam statiniui ir nereikia (tai, kad tokio leidimo nereikėjo patvirtino 2021 m. sausio mėn. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos Valstybinės priežiūros departamento atsakymas į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2020-11-20 skundą Nr. R8-2.424741). Tarnybinio pranešimo apie administracinį pažeidimą jis rašyti negalėjo, nes nebuvo tokio nurodymo, o jei ir būtų parašęs, tai nebūtų buvę kam jo užregistruoti, nes sekretorė R. R. taip pat turėjo nedarbingumą. Telefoninių skundų registracijos žurnale minėtas administracinis pažeidimas buvo registruotas (registravo skyriaus vyriausioji specialistė I. M.), kaip pateiktas s/b (duomenys neskelbtini) pirmininko, nors informaciją apie jį pateikė nedarbingumą turėjęs skyriaus vedėjas N. R. Tai taip pat tvarkos pažeidimas. Parvykęs iš laikino nedarbingumo skyriaus vedėjas N. R. su pareiškėju nieko nesitarė, o tik pareikalavo, kad jam būtų pateiktos nuotraukos. Po to visą darbą dėl minimo administracinio pažeidimo pavedė atlikti kitam skyriaus darbuotojui, o dėl jo veiksmų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2020-10-15 pateikė tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu 2020-10-21 buvo priimtas administracijos direktoriaus įsakymas dėl komisijos sudarymo dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 3 punktą, tarnybinis nusižengimas turi būti pradėtas per 5 darbo dienas nuo informacijos apie jį gavimo. Kaip minėjo, skyriaus vedėjo tarnybinis pranešimas administracijos direktoriui buvo pateiktas 2020-10-15, o administracijos direktoriaus įsakymas dėl komisijos sudarymo dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo buvo priimtas 2020-10-21, t. y. praleidus šį terminą. N. R. tarnybiniame pranešime rašo, kad jis, neva, nesiskaitąs su juo, bet tai tikrai netiesa. Skyriaus vedėjas nesiskaito su skyriaus specialistais, pažeidinėja tarnybinę tvarką ir etiką. Pareiškėjas nurodo, kad gavęs pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, 2020-11-05 ir 2020-12-04 pateikė paaiškinimus apie tai, kad nurodymų iš V. V. pradėti administracinių bylų teiseną dėl aptariamo įvykio negavo, buvo daromas jo atžvilgiu visapusiškas spaudimas ir pan. M. R. administracinis pažeidimas, jei numanomai ir galėjo būti, jis nebuvo toks, kurio reikėjo imtis tuoj pat, neatidėliotinai. Tai žinojo tuo metu laikinai pavaduojanti skyriaus vedėją vyriausioji specialistė V. V. Komisija, kuri buvo sudaryta jo tarnybiniam nusižengimui tirti, pateiktoje motyvuotoje išvadoje nevertino jo kaip asmens, nors joje ir buvo akcentuota, kad jis savivaldybėje dirba nuo 2001 metų, buvo skatintas, tarnybinių nuobaudų neturėjo, tačiau skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, nes pasiūlyta tarnybinė nuobauda papeikimas, kuri yra antra pagal griežtumą LR valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje 3 dalyje numatyta nuobauda už tarnybinius nusižengimus. Tokia nuobauda turėtų būti laikoma neproporcinga, jos paskyrimas pažeidžia teisingumo bei sąžiningumo principus. Pareiškėjo nuomone, motyvuotoje išvadoje nėra jokio konkretumo, aiškumo, pateikti kaltinimai/pretenzijos neparemtos jokiais įrodymais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nenustatė, kokių konkrečių tarnybinių pareigų jis neatliko ar netinkamai atliko, komisija buvo šališka vadovybei, nesivadovavo lojalumo principu. Komisijos suformuotoje išvadoje nurodyti jo padaryti pažeidimai, išvardinti teisės aktų pažeidimai yra deklaratyvaus pobūdžio, neformuojantys jokių konkrečių elgesio taisyklių. Komisija nenurodė jokio teisės akto, kuris patvirtintų argumentą, jog jis savo veiksmais išreiškė nepagarbą žmonėms, valstybei, nesilaikė LR Konstitucijos ar įstatymų ar nusprendė savavališkai nevykdyti savo pareigų. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62- 200/2011). Tai iš jo pusės padaryta nebuvo. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovė informavo, kad pareiškėjui P. N. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-12-29 įsakymu Nr. Pl-1256 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. N.“ tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis, eidamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, iš N. R. gavęs telefoninį pranešimą apie ties pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), darbų automobilių kelyje vykdymą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, t. y. galimai daromą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 459 straipsnio 8 dalyje, nepradėjo ir neatliko administracinio nusižengimo teisenos, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos ir kitų teisės aktų, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriame nurodyta, jog vienu iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principu yra pagarba žmogui ir valstybei, 3 straipsnio 1 dalies 12 punktą, kuriame nurodyta, jog vienu iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principu yra profesionalumas, Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų, patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018- 02-02 įsakymu Nr. Al-3 „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų tvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 8 punktą, kuriame nurodyta, jog Viešosios tvarkos skyrius vykdo LR ANK skyriaus kompetencijai priskirtą administracinių nusižengimų kontrolę, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-07-01 įsakymu Nr. Al-1488 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 14 punktą, kuriame nurodyta, jog pagal kompetenciją privalo vykdyti administracinių nusižengimų bylų teiseną, numatytą LR ANK, bei 15 punktą, kuriame nurodyta, jog nagrinėja prašymus ir pranešimus, LR ANK 590 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, 590 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas P. N. skunde nurodo, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. tarnybinis pranešimas dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui buvo pateiktas 2020-10-15, o pastarasis įsakymą dėl komisijos sudarymo išleido 2020-10-21, dėl ko buvo praleistas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Tvarkos aprašas), 3 punkte nurodytas 5 darbo dienų terminas tarnybiniam nusižengimui pradėti. Pažymi, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. tarnybinis pranešimas „Dėl P. N. veiksmų“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje buvo registruotas 2020-10-15 (reg. Nr. R7-6150), o Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius klausimą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo išsprendė 2020-10-19 rezoliucija „Sudaryti komisiją“. Kadangi Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją, konstatuoja, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius šia rezoliucija per dvi darbo dienas priėmė sprendimą pradėti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau, jeigu atskaitos tašku galimam Pareiškėjo tarnybinio nusižengimui tirti imant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-21 įsakymą Nr. A1-2344 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“, tai šis įsakymas buvo išleistas per 4 darbo dienas nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. tarnybinio pranešimo „Dėl P. N. veiksmų“ registracijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje dienos, kas neperžengia maksimalaus 5 darbo dienų, numatytų Tvarkos aprašo 3 punkte, tarnybiniam nusižengimui pradėti termino. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas. Pareiškėjas P. N. skunde nurodo, jog nurodymą/pranešimą apie sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) galimai daromą administracinį nusižengimą 2020-09-29 gavo iš savo tiesioginio vadovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R., kuris tą dieną dėl ligos buvo nedarbingas, dėl ko šis jokių dabinių pareigų atlikti, tuo labiau duoti jam nurodymus, negalėjo, iš vedėją tuo metu pavadavusios vyriausiosios specialistės V. V. jis jokių nurodymų negavo, todėl tarnybinio pranešimo apie administracinį pažeidimą rašyti negalėjo, dėl ko, nuvykęs į įvykio vietą, pasikalbėjo su galimu pažeidėju M. R., įspėjo jį darant administracinį nusižengimą bei pasidarė keletą nuotraukų. Be to, pareiškėjas nurodo, kad administracinis nusižengimas iš M. R. pusės, jeigu toks ir galėjo būti, nebuvo toks, kurio reikėjo imtis tuoj pat, neatidėliotinai. LR ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes“. LR ANK 590 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas“, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog „administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą“. LR ANK 459 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad yra numatyta administracinė atsakomybė už darbų automobilių keliuose ir prie jų vykdymą, prekybos, maitinimo ir kitokių aptarnavimo punktų įrengimą, kelių tiesimą ar statinių pakelėse statymą, šūkių, plakatų, reklaminių skydų ir kitų priemonių kelio apsaugos zonoje įrengimą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis. LR ANK 589 straipsnio 82 punkte nurodyta, kad savivaldybių administracijų pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ir dėl šio kodekso 459 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Nuostatų 8 punkte nurodyta, kad Viešosios tvarkos skyrius vykdo LR ANK skyriaus kompetencijai priskirtą administracinių nusižengimų kontrolę. Pareigybės aprašymo 14 punkte nurodyta, kad pareiškėjas P. N. pagal kompetenciją vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną, numatytą LR ANK, o 15 punkte, – kad nagrinėja prašymus ir pranešimus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui pareiškėjas, eidamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, gavęs iš bet kokio asmens pranešimą apie galimai daromą administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 459 straipsnio 8 dalyje, privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos šios veikos aplinkybės bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, tačiau jokių priemonių nesiėmė, jokių procesinių veiksmų neatliko, o jo teiginys, jog administracinio nusižengimo teiseną gali būti pradėta tik gavus tiesioginio vadovo nurodymą bei registravus tarnybinį pranešimą yra teisiškai nepagrįstas, nes LR ANK 590 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pareiškėjas P. N. skunde taip pat nurodo, jog motyvuotoje išvadoje beveik nėra jokio konkretumo, aiškumo, pateikti kaltinimai/pretenzijos neparemtos jokiais įrodymais, 2020-10-21 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-2344 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) nenustatė kokių konkrečių tarnybinių pareigų jis neatliko ar netinkamai atliko. Priešingai, nei skunde tvirtina pareiškėjas, Komisija, atlikusi tyrimą, motyvuotoje išvadoje nurodė jo paties bei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R., vyriausiųjų specialisčių V. V. ir I. M. tyrimo metu duotus paaiškinimus, veiką kvalifikavo ne tik pagal blanketinę normą, bet ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą, o taip pat pareiškėjo veiką įvertino tarnybinio nusižengimo sudėties aspektu, kas rodo, jog motyvuota išvada surašyta tinkamai ir išsamiai, visapusiškai tiriant bei vertinant visas tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes, t. y. motyvuotos išvados turinys atitinka Tvarkos aprašo 15 punkte tokiai išvadai keliamus reikalavimus. Pastebėti, kad motyvuotoje išvadoje Komisija, siūlydama Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje dirba nuo 2001-03-26, o einamose pareigose – nuo 2016-05-02, jog per tarnybos laikotarpį vieną kartą skatintas, jog tarnybinių nuobaudų neturi, jog tarnybinę atsakomybę lengvinančių bei tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau įvertino ir aplinkybę, kad jis, 2020-09-29 gavęs pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, ne tik nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, bet ją trukdė pradėti ir 2020-10-07, pranešimą registruojant telefoninių skundų registracijos žurnale, kai tuo metu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pareigas einanti V. V. tyrimą pavesti ketino to paties skyriaus vyriausiajai specialistei I. M., šias valstybės tarnautojas tyčia suklaidindamas tvirtindamas, jog administracinio nusižengimo teiseną jau esąs pradėjęs. Pastaroji aplinkybė rodo, jog pareiškėjas ne tik pats neveikė kaip to reikalauja teisės aktai, bet ir klaidindamas trukdė administracinio nusižengimo teiseną pradėti kolegoms, už ką Komisija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir pasiūlė skirti ne švelniausią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje numatytą nuobaudą – pastabą, o antrą pagal griežtumą – papeikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. P1-1256 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. N.“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, panaikinimo.

Skundžiamame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas P. N. padarė tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 12 punktą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų, patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018- 02-02 įsakymu Nr. Al-3 „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų tvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 8 punktą, Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-07-01 įsakymu Nr. Al-1488 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 14 punktą bei 15 punktą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir LR ANK) 590 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktai nurodo, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos ir kitų teisės aktų, privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai – pagarba žmogui ir valstybei, o pagal 3 straipsnio 1 dalies 12 – profesionalumas.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų, patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-02 įsakymu Nr. Al-3, 8 punktas reglamentuoja, jog Viešosios tvarkos skyrius vykdo LR ANK skyriaus kompetencijai priskirtą administracinių nusižengimų kontrolę.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-07-01 įsakymu Nr. Al-1488, 14 punkte numatyta, jog pagal kompetenciją vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną, numatytą LR ANK, bei 15 punkte numatyta, kad nagrinėja prašymus ir pranešimus. Pareiškėjas su šiuo Pareigybės aprašymu susipažino 2020-07-01 pasirašytinai.

Skundžiamas įsakymas priimtas, atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 9 d. motyvuotą išvadą Nr. P13-11 (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, jog vyriausiasis specialistas P. N. padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, nes privalėdamasis laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktas), turėdamas siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 3 straipsnio 1 dalies 12 punktas), vykdyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Viešosios tvarkos skyriaus kompetencijai priskirtą administracinių nusižengimų kontrolę (Nuostatų 8 punktas), administracinių nusižengimų bylų teiseną (Pareigybės aprašymo 14 punktas), nagrinėti prašymus ir pranešimus (Pareigybės aprašymo 15 punktas), gavęs pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą tyčia nepradėjo (LR ANK 590 straipsnio 1 dalis) ir neatliko (LR ANK 590 straipsnio 3 dalis) administracinio nusižengimo teisenos. Taigi, tiek skundžiamame įsakyme, tiek Išvadoje konkrečiai nurodyta, kokių teisės aktų pareiškėjas nesilaikė ir kokių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų pareiškėjas nevykdė.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis, be kita ko, numato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-803/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012). Iš bylos medžiagos matyti, jog Išvadą priėmė 2020 m. gruodžio 9 d., o skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2020 m. gruodžio 29 d., t. y. nepraleidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio terminio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos lingvistinė ir loginė analizė suponuoja išvadą, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tik jeigu išpildoma antroji imperatyvi sąlyga – nepraėjo šeši mėnesiai (treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą) nuo nusižengimo padarymo dienos (2010 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1701/2010; šiuo aspektu taip pat žr. 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-1559/2005). Nagrinėjamu atveju 6 mėnesių terminas taip pat nepažeistas, nes, kaip Išvadoje nurodyta, pareiškėjo elgesys (neteisėtumas) pasireiškė tuo, jog jis nuo 2020 m. rugsėjo 29 d., kai gavo pranešimą apie galimai daromą administracinį nusižengimą, iki 2020 m. lapkričio 5 d., kai komisijas surašė paaiškinimą, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2020 m. gruodžio 29 d.

Bylai taip pat aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2020-08-28; toliau – Taisyklės), kurių 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Taisyklių 5 punkte, be kita ko, numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. tarnybinis pranešimas „Dėl P. N. veiksmų“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas ir registruotas 2020-10-15, o Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-10-19 priėmė rezoliuciją – „Sudaryti komisiją“. 2020-10-21 buvo priimtas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-2344 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“. Taigi, šis įsakymas buvo išleistas per 4 darbo dienas nuo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. tarnybinio pranešimo „Dėl P. N. veiksmų“ registracijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija laikėsi Taisyklių 3 ir 5 punktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad buvo nesilaikyta Taisyklių 3 punkto reikalavimų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Taisyklių 8 punkte nurodoma, jog už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Jeigu valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, pranešime nepasirašo, kad pranešimą gavo, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos pirmininkas) dėl šio fakto surašo aktą, kurį pasirašo jį surašęs asmuo ir 2 įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Aprašo 5 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytais atvejais – atitinkamai 2 Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; Aprašo 6 punkte nustatytais atvejais – 2 tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).

Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), šiomis nuostatomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas (LVAT 2009 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-651/2009).

Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr.).

Pagal Taisyklių 9 punktą, gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020-10-27 buvo surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimo jo tarnybinio nusižengimo: ,,2020-09-29, Jūs, eidamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, iš N. R. gavęs pranešimą apie (duomenys neskelbtini) darbų automobilių kelyje vykdymą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, t. y. galimai daromą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 8 dalyje, nepradėjote administracinio nusižengimo teisenos <...>“, ir kuris pasirašytinai įteiktas tą pačią dieną.

2020-11-12 Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje gautas pareiškėjo P. N. 2020-11-05 paaiškinimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog 2020-09-29 nuvyko į vietą, padarė fotonuotraukas, užfiksavo galimą pažeidimą, kalbėjo su galimu pažeidėju; vėliau (kitą dieną) jis su V. V. ir I. M. buvo nuvykę į tą pačią vietą, ją apžiūrėjo, bet iš V. V. jokių nurodymų negavo, tik aptarė, jog ten rengiamas lengvų konstrukcijų statinys, kuris lengvai išardomas; nebuvo registruotas pranešimas 2020-09-29; raštiško ar žodinio nurodymo pradėti administracinių bylų teiseną iš pagal savivaldybės direktoriaus įsakymą pavaduojančios Viešosios tvarkos skyriaus specialistės V. V., N. R. esant biuletenyje, dėl šio atvejo negavo; N. R. duodamas nurodymas, kai turi nedarbingumą, pažeidžia teisės aktus.

2020-12-01 pareiškėjui buvo surašytas dar vienas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą apie tai, kad ,,2020-09-29, Jūs, eidamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, iš N. R. gavęs telefoninį pranešimą (teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pranešime nevartojama sąvoka ,,nurodymas“) apie ties pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), darbų automobilių kelyje vykdymą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, t. y. galimai daromą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 8 dalyje, nepradėjote ir neatlikote administracinio nusižengimo teisenos <...>“. Kaip nurodė N. R. 2020-12-01 vykusio komisijos posėdžio metu, 2020-10-15 tarnybiniame pranešime padarė gramatinę klaidą, kadangi galimai padaryto administracinio nusižengimo vieta yra ties (duomenys neskelbtini) ir ties (duomenys neskelbtini) pastatais.

2020-12-02 surašytas aktas ,,Dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą nepasirašymo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti ant 2020-12-01 pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, ir kurį pasirašė du komisijos nariai bei atsakovės darbuotojai. Taigi, buvo laikytasi Taisyklių 8 punkto reikalavimų dėl akto ,,Dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą nepasirašymo“ surašymo.

2020-12-07 Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje gautas pareiškėjo P. N. 2020-12-04 paaiškinimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad 2020-12-01 pranešimas yra naujai parengtas dokumentas, kuris savo turiniu neatitinka 2020-10-27 pranešimo.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjui pateikto 2020-12-01 pranešimo matyti, kad jame aiškiai išdėstytos veikos, dėl kurių pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, šios veikos buvo tirtos ir tarnybinio nusižengimo metu (tai matyti iš 2020-10-15 tarnybinio pranešimo ir Išvados turinio), dėl jų pareiškėjui paskirta ir skundžiama nuobauda, taigi patikslintas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo pakankamai išsamus ir atitiko Taisyklių reikalavimus, o tai, kad jis buvo surašytas nesilaikant 5 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą termino nelaikytina esminiu Taisyklių 8 punkto reikalavimų pažeidimu. Kaip matyti iš 2020-12-01 patikslinto pranešimo turinio, šiuo pranešimu buvo patikslinta įtariamo tarnybinio nusižengimo kvalifikacija, papildomai nurodant teisė aktų normų, ir veika, tačiau abu pranešimai apie tarnybinį nusižengimą surašyti dėl tos paties įvykio, t. y. dėl 2020-09-29 gauto telefoninio pranešimo apie galimai daromą administracinių nusižengimą ir pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Pareiškėjui 2020-12-01 pranešimu buvo sudarytos sąlygos teikti paaiškinimus dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo ir pareiškėjas apie įtariamą tarnybinį nusižengimą buvo informuotas tinkamai.

Taisyklių 11 punkte numatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šį terminą už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos) motyvuotu prašymu gali pratęsti (ne ilgiau kaip 20 darbo dienų) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais, atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas arba savivaldybės meras. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų.

Taisyklių 14 punkte numatyta, jog ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą.

Kaip matyti iš bylos, 2020 m. spalio 21 d. buvo priimtas įsakymas ,,Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui, tirti“, 2020 m. lapkričio 16 d. paprašyta tarnybinio nusižengimo tyrimą pratęsti 20 darbo dienų nuo 2020-11-19, 2020 m. lapkričio 18 d. priimta rezoliucija ant minėto prašymo ,,Suderinta“ ir Išvada priimta 2020 m. gruodžio 9 d. Taigi, atsakovė laikėsi Taisyklių 11 ir 14 punkto reikalavimų.

Taisyklių 15 punkte numatyta, jog motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013).

Kaip minėta, Išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjo elgesys (neteisėtumas) pasireiškė tuo, jog jis nuo 2020 m. rugsėjo 29 d., kai gavo pranešimą apie galimai daromą administracinį nusižengimą, iki 2020 m. lapkričio 5 d., kai komisijas surašė paaiškinimą, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, įvykio vietoje tik padarė fotonuotraukas; kaltės forma – tyčia; pasekmės – griaunamas visuomenės (šiuo atveju – sodininkų bendrijos pirmininko) pasitikėjimas atsakove; vyriausiasis specialistas P. N. padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, nes privalėdamasis laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktas), turėdamas siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 3 straipsnio 1 dalies 12 punktas), vykdyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Viešosios tvarkos skyriaus kompetencijai priskirtą administracinių nusižengimų kontrolę (Nuostatų 8 punktas), administracinių nusižengimų bylų teiseną (Pareigybės aprašymo 14 punktas), nagrinėti prašymus ir pranešimus (Pareigybės aprašymo 15 punktas), gavęs pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą tyčia nepradėjo (LR ANK 590 straipsnio 1 dalis) ir neatliko (LR ANK 590 straipsnio 3 dalis) administracinio nusižengimo teisenos.

Įvertinus Išvados turinį matyti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad 2020-09-29 gavęs pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą tyčia nepradėjo ir neatliko administracinio nusižengimo teisenos. Tarnybinė Išvada surašyta ir tarnybinė nuobauda skirta už tą patį tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka informuotas pareiškėjas 2020-12-01 pranešimu. Be to, Išvadoje nurodyta tarnybinio nusižengimo pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.

Iš į bylą pateiktos telefoninių skundų registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020-09-29 nebuvo registruotas pranešimų apie galimai daromą administracinį nusižengimą, tačiau byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2020-09-29 gavo telefoninį pranešimą iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R., nes tai nurodo pats pareiškėjas skunde.

LR ANK 590 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

LR ANK 459 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbų automobilių keliuose ir prie jų vykdymą, prekybos, maitinimo ir kitokių aptarnavimo punktų įrengimą, kelių tiesimą ar statinių pakelėse statymą, šūkių, plakatų, reklaminių skydų ir kitų priemonių kelio apsaugos zonoje įrengimą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis.

LR ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

LR ANK 589 straipsnio 82 punkte nurodyta, kad savivaldybių administracijų pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ir dėl šio kodekso 459 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų.

LR ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos.

Pagal 594 straipsnio 1 dalį, atliekant šio kodekso 593 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Be to, tyrimo veiksmų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos ir naudojami kitokie fiksavimo būdai.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas tą pačią dieną, kai gavo pranešimą apie galimai daromą administracinį nusižengimą, 2020-09-29 nuvyko į vietą ir padarė fotonuotraukas. Tai patvirtina į bylą pateiktos trys fotonuotraukos, darytos 2020-09-29 13:52 ir 13:53 val. Kaip nurodė ir N. R. 2020-12-01 vykusio komisijos posėdžio metu, P. N. pateikė tris nepasirašytas fotonuotraukas. Be to, Viešosios skyriaus vyriausiosios specialistės I. M. 2020-11-16 ir V. V. 2020-11-26 vykusių komisijos posėdžių metu nurodė, kad buvo su P. N. nuvykusios į P. N. tiriamo įvykio vietą (kitą dieną, o ne 2020-09-29), tačiau vietoje jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, tik visi apžiūrėjo. Atsižvelgiant į pastarąsias nustatytas faktines aplinkybes, negalima sutikti su Išvados teiginiu, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą, tyčia nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, nes, kaip minėta, pagal ANK 590 str. 1 d., dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas, o pareiškėjas buvo nuvykęs į vietą bei padarė fotonuotraukas, todėl iš Išvados šalintinas šis kaltinimas.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, pritaria atsakovės išvadoms, jog pareiškėjas, gavęs 2020-09-29 pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą, neatliko administracinio nusižengimo teisenos, kaip tai numatyta LR ANK 593 ir 594 straipsniuose, nors pareiškėjo Pareigybės aprašymo 14 ir 8 punktuose nurodyta, kad vyriausiasis specialistas pagal kompetenciją vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną, numatytą LR ANK, o 15 punkte, – kad nagrinėja prašymus ir pranešimus. Pareiškėjas, gavęs 2020-09-29 pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą, turėjo atlikti kitus veiksmus, numatytus LR ANK 593 str. 1 d., bei juos užfiksuoti, kaip tai numatyta LR ANK 594 str. 1 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad tai pareiškėjas atliko. Taigi, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su išvada, jog pareiškėjas, gavęs 2020-09-29 pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą, neatliko administracinio nusižengimo teisenos bei padarė tarnybinį nusižengimą.

Tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos Valstybinės priežiūros departamento 2021 m. sausio mėn. atsakyme į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2020-11-20 skundą Nr. R8-2.42.-4741, kuriame išdėstyta Inspekcijos nuomonė ir vertinimas dėl prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų vykdomos statybos apie jog pažeidimų nenustatyta, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas, gavęs pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą, pats turėjo atlikti administracinio nusižengimo teiseną, kaip tai numatyta LR ANK ir jo Pareigybės aprašyme, tačiau to neatliko, ir tik atlikęs tyrimą galėjo prieiti atitinkamas išvadas (padarytas ar nepadarytas pažeidimas).

Be to, sutiktina su atsakovės atsilepime nurodytu argumentu, kad pareiškėjo teiginys, jog administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta tik gavus tiesioginio vadovo nurodymą bei registravus tarnybinį pranešimą, yra teisiškai nepagrįstas, nes LR ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pastarajam pareiškėjo teiginiui prieštarauja ir pats jo elgesys, nes, kaip nurodo pareiškėjas skunde, 2020-09-29 po telefoninio pokalbio su N. R., jis ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl galimo pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-13 įsakymo Nr. A1-1229 ,,Dėl administracinių nusižengimų tyrimo ir protokolų surašymo pavedimo“ 1.11 punktą, be kita ko, pavesta Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir pagal ANK 459 str.

Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

Pakartotinai pažymėtina, kad Išvadoje ir pareiškėjo Pareigybės aprašymo 14 ir 8 punktuose nurodyta, kad vyriausiasis specialistas pagal kompetenciją vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną, numatytą LR ANK, o 15 punkte, – kad nagrinėja prašymus ir pranešimus. Pareiškėjas pažeidė šias imperatyvias pareigybės aprašymo nuostatas, neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą).

Įvertinęs pareiškėjo neveikimą šioje byloje ir Išvados turinį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (dėl neatliktos administracinio nusižengimo teisenos), o pareiškėjo argumentai, jog ,,Išvadoje nėra jokio konkretumo, aiškumo, pateikti kaltinimai/pretenzijos neparemtos jokiais įrodymais, komisija nenustatė, kokių konkrečių tarnybinių pareigų jis neatliko ar netinkamai atliko“, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai ar jos nariams nušalinimo nereiškė, teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neapskundė, kaip tai numatyta Taisyklių 9 punkte. Kaip matyti iš bylos, buvo išspręstas tik M. N. pareikštas nušalinimas ir 2020-11-06 priimtas įsakymas dėl komisijos nenušalinimo. Byloje nėra duomenų, kad pastarasis įsakymas būtų negaliojantis ar panaikintas.

Pareiškėjo teigimu, paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga. Su tokiu pareiškėjo teiginiu teismas sutinka dėl sekančių aplinkybių visumos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Atsižvelgdamas į tai, kad iš Išvados buvo pašalintas vienas kaltinimas, į tai, jog V. V. (kuri laikinai ėjo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pareigas N. R. nedarbingumo metu – dėl to ginčo byloje nėra, pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad N. R. darbo grafike nuo 2020-09-22 iki 2020-10-09 pažymėta nedarbingumas/liga) komisijos posėdžio metu patvirtino, kad ji galbūt pareiškėjui užsiminė, jog tai gali būti nesudėtingas statinys (teismo vertinimu, tai galimai suklaidino pareiškėją), kilusių neigiamų pasekmių pobūdį (kaip nurodyta Išvadoje, jog iš esmės griaunamas sodininkų bendrijos pirmininko pasitikėjimas atsakove, o ne visos visuomenės), į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos Valstybinės priežiūros departamento 2021 m. sausio mėn. atsakymą, į pareiškėjo tarnybinę veiklą iki tarnybinės nuobaudos skyrimo (per tarnybos laikotarpį nuo 2001 m. pareiškėjas vieną kartą skatintas padėkos raštu, tarnybinių nuobaudų neturėjęs), teismas daro išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – neproporcinga padarytam pažeidimui ir todėl tarnybinė nuobauda keistina į pastabą.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Kiti pareiškėjo skundo argumentai, kuriais grindžiamas tarnybinės nuobaudos neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. P1-1256 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. N.“ ir paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė